Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 23 d. 11 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. D. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. P. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta dirbanti padavėja G. B. – Š., kuri pagal VSDFV IS duomenis nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. B. – Š. raštu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pirmą dieną padavėjos pareigose, darbo atlygis – MMA, darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 3 ir 6 dalis.

Apklausta teismo posėdžio metu R. N. kaltę dėl padaryto pažeidimo iš esmės pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, kad G. B. – Š. buvo pakviesta į darbo pokalbį, o kitą dieną turėjo atvykti su dokumentais. G. B. – Š. atvyko patikrinimo dieną, tačiau dokumentų neturėjo, sakė pamiršo. Kadangi buvo nusprendusi ją įdarbinti, ji su G. B. – Š. pakalbėjo, pasakė, ką reikės dirbti, atliko drabužių primatavimą. Įvykio dieną įmonė atsidarė 11 val., ji leido G. B. – Š. būti salėje ir stebėti, ką turi atlikti padavėja, ji pradėjo lankstyti servetėles. Pripažįsta, kad neišaiškino G. B. – Š., jog ji bus įdarbinta, kai bus sudaryta darbo sutartis. Anksčiau už tapačius pažeidimus ji nėra bausta (b. l. 12-13, 35).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. D. parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 12 val., kartu su kolega A. P. nuvyko patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Užėjo į restoraną ir pamatė moterį, stovinčią už baro. Priėjo prie baro, moteris paklausė, ką norėtų užsakyti, moteris dėvėjo darbinę aprangą. Jis ir jo kolega prisistatė, parodė pažymėjimus, paklausė jos vardo. Pagal turimą Sodros sąrašą apie įdarbintus darbuotojus, G. B. – Š. nebuvo įdarbinta, ji pati paaiškino, jog bando dirbti antrą dieną ir dar nėra įdarbinta, nežino, kaip bus su atsiskaityta, kai įdarbins puse etato, tai bus mokama pusė minimalios algos. Užlipo į antrą restorano aukštą. Paėmė iš G. B. –Š. paaiškinimą, raštu ji nurodė, jog tik pirmą dieną bando dirbti, ją žadėjo šiandien įdarbinti puse etato, darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė, tą dieną atėjo nuo 11 val. pabandyti dirbti, lankstė servetėles. Taip pat paėmė paaiškinimą iš direktorės, iškviesta į instituciją direktorė atnešė sutartį, direktorė aiškino, kad aiškino, kad G. B. – Š. nedirba, ji žiūrėdama mokosi dirbti (b. l. 21-22).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 12 val., su kolega T. D. nuvyko į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atlikti patikrinimą. Įėjo į kavinės patalpas, prie baro stovėjo moteris, ji pasisveikino, paklausė ką jie norės užsisakyti. Jis su kolega prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus ir sutikrino moters nurodytus asmens duomenis su Sodros sąrašu. Paaiškėjo, kad G. B.-Š. yra neįdarbinta. G. B. –Š. direktorės kabinete užpildė pasiaiškinimą, jame nurodė, kad dirbo pirmą dieną, lankstė servetėles, ją žadėjo tą pačią dieną įdarbinti. G. B.-Š. buvo su prijuoste, kai įėjo, salėje tuo metu kitų darbuotojų nebuvo (b. l. 22).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. B.-Š. parodė, kad rado skelbimą, jog ieško padavėjos. Pasiskambino, atėjo, jai pasakė, kad ji galinti ateiti pasibandyti, ją apmokins, parodys, kaip viskas vyksta. Įvykio dieną atėjo, dirbo nuo 11 val. iki 14 val., jai pasakė kitą dieną ateiti, atsinešti pasą ir ją įdarbins. Ji atėjo į darbą ir pamiršo pasą. Nespėjo nieko nuveikti, pradėjo servetėles lankstyti persirengusi, stovėjo prie baro. Atėjo du vyrai, nurodė esantys iš darbo inspekcijos. Dieną, kai atvyko darbo inspektoriai, jai buvo suteikta prijuostė, o juodas kelnes ir baltą palaidinę pirko pati, tikėjosi, kad įsidarbins, patikrinimo metu dar nebuvo sudaryta darbo sutartis, buvo sutartas minimalus atlyginimas ir darbas puse etato (b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalis numato, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

R. N. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, liudytojų T. D., A. P. ir G. B.-Š. parodymų taip pat įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), patikrinimo aktu (b. l. 2), G. B. – Š. paaiškinimu (b. l. 3), R. N. paaiškinimu (b. l. 4), integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 5), darbo sutartimi (b. l. 6-9).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 23 d. 11 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. D. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. P. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta dirbanti padavėja G. B. – Š., kuri pagal VSDFV IS duomenis nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. B. – Š. raštu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pirmą dieną padavėjos pareigose, darbo atlygis – MMA, darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 3 ir 6 dalis, todėl konstatuotina, jog R. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. R. N. kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą, kuris užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš viešų Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog R. N. tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, pažeidėjos verslas nėra itin pelningas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir humanizmo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, kadangi paskyrus nors ir minimalią ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui bei R. N. asmenybei. R. N. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustačius mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2016 m. sausio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-34-557/2016, 2016 m. kovo 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-200-462/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi,

nutaria:

R. N. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu), ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jai administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16064109347. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.