- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-8268-837/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03202-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Pareiškėjas
- S. F.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., K. V., S. V., S. T., P. V., Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. F. prašymą suinteresuotiems asmenims G. V., K. V., S. V., S. T., P. V., Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja S. F. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti po jos motinos K. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir jį pratęsti 3 mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad nors ji gyvena Anglijoje, bet su mama visada palaikė artimus ryšius, padėdavo jai finansiškai. Paskutinį kartą 2022 m. prieš Šv. Kalėdas pareiškėja išsiuntė siuntinį ir pervedė £300 (svarų) į R. Č. sąskaitą (brolio K. V. partnerei). Jie palikėjai viską pirkdavo (patalynę, rankšluosčius, sutvarkydavo namus ir kt. ko reikėdavo motinai). Po Naujų 2023 metų brolis G. V. pakeitė pas mamą spynas, pareiškėjos kontaktai su juo nutrūko.
3. Pareiškėjos dukra D. V. laukėsi antro vaikučio, buvo labai sunkus nėštumas, stresinė situacija ir žinios apie mamą, paveikė pareiškėjos sveikatą. 2023 m. kovo mėnesį pareiškėja kreipėsi į medikus. 2023 m. kovo 24 d. paskambinęs brolis G. V., iškeikė visaip, sakė: „mama nesikelia iš lovos, nevalgo, važiuok žiūrėk“. Pareiškėja paprašė, jog atsuktų telefoną į mamą, pamačiusi motiną pareiškėja liepė kviesti greitąją pagalbą, bet brolis G. V. pasakė, kad ji paso neturi ir nuspaudęs telefoną, neleido tęsti pokalbio su mama. Po savaites mama mirė.
4. Po motinos (palikėjos) laidotuvių pareiškėja prašė įleisti ją į mamos namus, tačiau brolis G. V. neleido. Pareiškėja pagrasino kviesti policiją, tada įleido. Tai, ką pamatė pareiškėja motinos namuose, žodžiais neapsakoma. Pareiškėja manė, kad sveikatai pagerėjus paduos brolį G. V. į teismą už mamos nepriežiūrą (mamos namuose nebuvo jokio maisto, vanduo buvo užsuktas ir nebuvo jokio kito geriamo vandens, G. V. užrakinęs ją laikė). Grįžusi po motinos laidotuvių pareiškėjai vėl pablogėjo sveikata, dukra matydama tai suprato, jog kažkas blogai ne tik su pareiškėjos sveikata, bet ir dar kažkas. Ji ėmė klausinėti, bet pareiškėja negalėjo jai sakyti, tačiau stresas iššaukė priešlaikinį gimdymą. Anūkėlis H. I.-G. gimė (duomenys neskelbtini). Po darbo pareiškėja skubėdavo pas dukrą, nes jiems buvo reikalinga pagalba (dukra buvo per silpna). Stresas, nuovargis, kaltė dėl mamos, nustatytas (duomenys neskelbtini), aukštas kraujospūdis, todėl pareiškėja puolė į depresiją, spaudimas šokinėjo iki 210/115/101. 2023 m. birželio 10 d. pareiškėjos vyro G. F. tetai, kuri buvo jam kaip antra mama, įvyko priepuolis ir (duomenys neskelbtini) teta V. G. mirė. Ant pareiškėjos ir jos šeimos pečių gulė visos laidotuvės. 2023 m. birželio 31 d. paskambino pareiškėjos brolis G. V. ir pranešė, kad pareiškėja yra išbraukta iš motinos paveldėtojų, nes jau praėjo 3 mėn. po jos mirties. Pareiškėja nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, tikėjo, jog mama parašiusi testamentą ir notaras pareiškėjai apie tai praneš, nes iš savo brolių pareiškėja negavo jokios informacijos. S. F. nustatytu terminu nespėjo priimti savo motinos palikimo, nes tiek prieš motinos mirtį, tiek ir po motinos mirties iki dabar buvo išvykusi gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę. Po motinos mirties ji netvarkė jos palikimo, manydama, kad jai, kaip dukrai ir pirmos eilės įpėdinei, motinos palikimas pereis be atskiro kreipimosi pas notarą, nes pareiškėja su savo motina nuo vaikystės palaikė glaudžius, šiltus, artimus ryšius iki kol ji mirė.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. V. palikimo perėjimą valstybei.
6. Suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu pareiškimu nesutinka ir prašė teismo pareiškėjai neatnaujinti termino palikimui priimti. Visų pirma, pareiškėja iš Anglijos buvo atvykusi į K. V. laidotuves ir po laidotuvių dar kelias dienas buvo Lietuvoje, todėl turėjo visas galimybes kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Taigi ji buvo nepakankamai atidi, sąžininga ir savo paveldėtojos teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Visų antra, pareiškėja nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų streso buvimą. Visų trečia, pareiškėja gyvena Anglijoje, retai atvyksta į Lietuvą, jeigu jai būtų atstatytas terminas paveldėjimui, kitiems paveldėtojams iškiltų problemos valdant, naudojant ir disponuojant paveldimą turtą.
7. Suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepime į pareiškėjos prašymą neprieštaravo, kad pareiškimas būtų patenkintas. Nurodė, kad pareiškėja yra išvykusi gyventi į Didžiąją Britaniją jau 17 metų, tačiau per visą šį laiką ji palaikė ryšius su Lietuvoje gyvenančia mama, K. V. ir G. V.. K. V. daugelį metų dirbo Anglijoje ir gyveno pas seserį. Jam vykstant į Lietuvą sesuo S. visada sudėdama mamai siuntinį, įdėdavo pinigų – iš kurių grįžęs į Lietuvą gerindavo mamai buitį. Taip su sesers pagalba buvo supirkta buitinė technika, lovos, gyvenamojo kambario baldai. K. V. visam laikui grįžus į Lietuvą, mamos bendravimas su seserimi nenutrūko, jos bent į savaitę kartą kalbėdavosi telefonu, bent du kartus į metus sesuo suruošdavo siuntinį mamai. Mamos turimi rūbai, batai, rankinės, patalynė – visa tai supirkta sesers Anglijoje. Pastaraisiais metais mamos būklei pablogėjus – suprastėjo atmintis, nebepasigamindavo valgyti – vakarienę mamai į namus jis pats nešdavo. Tuo metu kol mama vakarieniaudavo – ji per „mesendžerį“ bendraudavo su seserimi. Tik šiais metais brolis G. V. pakeitė mamos durų spyną, nebedavė jam raktų ir pareiškė nuo šios dienos rūpinsis mama pats, tad sesers ir jo ryšys su mama nutrūko. Skaudu, kad G. V. nesutinka su pareiškimu, juk G. V. puikiai žino, kad sesuo senai turi sveikatos problemų susijusių su širdimi. S. S. atvykusi į mamos laidotuves šį laiką gyveno pas K. V.. K. V. puikiai matė jos sveikatos būklę – jos kraujo spaudimas siekė aukštumas – 220/110. Tai jau vos ne priešinfarktinė būsena ir tokios būsenos vienas iš faktorių – patiriamas stresas. O kaip jo nepatirti, kai prieš mamos mirtį brolis skambino kaltindamas jog nesusitvarko su mama, jog mamos sveikata yra bloga ir jai reikalingas gydymas. Kai sesuo prašė ir maldavo kviesti greitąją pagalbą – brolio atsakymas buvo tas, kad niekas jos nepriims, nes mama neturi galiojančio asmens dokumento. Nuo jo brolis G. iš viso nuslėpė mamos sveikatos būklę. Mamą palaidojo antradienį, trečiadienį ir vėl sesuo turėjo konfliktą su broliu, nes seseriai atėjus pas jį į svečius ir paprašius įleisti į mamos namus – jis to daryti nenorėjo. O jau ketvirtadienį sesuo turėjo išskristi atgal į namus. Dėl viso to tikrai negalima jos kaltinti aplaidumu ir nerūpestingumu.
8. Suinteresuoti asmenys S. V., S. T., P. V. per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Jiems apie posėdį yra pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
9. Iš byloje esančių Gyventojo registro išrašo, K. V. mirties liudijimo nustatyta, kad pareiškėja turi teisę paveldėti palikėjos K. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą kaip pirmos eilės įpėdinė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnyje 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš Valstybės įmonės (toliau - VĮ) „Registrų centras“ pažymos matyti, jog palikėja K. V. buvo ištekėjusi, sutuoktinis V. V. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo keturis vaikus: G. V., gimusį (duomenys neskelbtini), K. V., gimusį (duomenys neskelbtini), S. F., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Panevėžio rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro duomenų nustatyta, kad R. V. vaikai yra S. V., gimusi (duomenys neskelbtini), S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), P. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis K. V. nėra įregistravusi sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų. Panevėžio rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro duomenimis, po K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) Panevėžio rajono savivaldybės 2-ojo notaro biure paveldėjimo byla yra užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.
10. Teismas iš byloje esančių Gyventojo registro išrašo, mirties liudijimo, kitų rašytinių dokumentų bei kitų bylos faktinių duomenų nustatė ir įsitikino, kad pareiškėjos, kaip įstatyminės įpėdinės statusas, atitinka visas įstatymo sąlygas, t. y. ji turėjo teisę per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, kuris faktiškai pasibaigė, paveldėti savo mirusios mamos K. V. palikimą. Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Atitinkamai palikėjas, priimdamas palikimą, paveldės ir kitą, nežinomą palikėjos turtą (jeigu toks egzistuoja), neįgyvendintas turtines teises ir pan. Paminėtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 str. 1 d.), nebent įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą (CK 5.52 str. 2 d.), tokiu atveju įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.).
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).
12. Teismas, spręsdamas pareiškimo tenkinimo ar netenkinimo klausimą, šiuo atveju turi nustatyti ir pasisakyti ar pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjos nurodytos termino priimti palikimą praleidimo priežastys, t. y., kad pareiškėjos sveikatos būklė tuo metu buvo prasta dėl patiriamo streso.
13. Į bylą yra pateiktas pareiškėjos darbdavio W. G. laiškas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai žinia apie jos mamos blogėjančią sveikatą buvo skaudi, matėsi, kad S. dėl to sunkiai išgyvena. Patiriamas stresas dar labiau išaugo dėl rizikingo dukters nėštumo. Po viso šito S. sveikata suprastėjo. Per visą S. darbo pas juos laiką (2 metus), ji nebuvo pasiėmusi nė vienos nedarbingumo dienos. Sutuoktinis G. F. taip pat raštu patvirtino, kad pastarieji metai S. buvo kupini įtampos: jos dukters nėštumas buvo labai sunkus ir galėjo baigtis persileidimu. Tai Snaigei sukėlė prisiminimus apie jos pačios pirmąjį nėštumą, kai jos pirmasis vaikas gimė negyvas. Prie viso šito prisidėjo ir tai, kad kovo mėnesį mirė jos mama. Nuo to laiko S. pradėjo vartoti vaistus ir reguliariai lankytis pas gydytoją, siekdama pagerinti savo sveikatą. Taigi po motinos mirties S. daugiausiai rūpinasi savo dukra ir naujuoju anūku bei stengiasi atgauti jėgas.
14. Byloje nurodytas faktines aplinkybes patvirtina šie dokumentai: 1) išrašas iš gydymo įstaigos, kuriame nustatyta, kad 2023 m. balandžio 17 d. poniai F. buvo diagnozuota hipertenzija arba aukštas kraujo spaudimas, pacientei buvo rekomenduota vengti stresinių situacijų, dėl šios ligos pacientė reguliariai lankėsi pas bendrosios praktikos slaugytoją, pareiškėjai taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini); 2) gimimo įrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos dukrai D. V. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. I.-G.; 3) mirties liudijimas, iš kurio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. G. T. bei kad apie jos mirtį pranešė sūnėnas G. I. F.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dėl mamos laidotuvių buvo atvykusi į Lietuvą, bet ten pabuvo tik pora dienų. Suinteresuotas asmuo K. V. patvirtino, kad tuo metu S. kraujo spaudimas buvo labai aukštas – 220/110.
16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės laikytinos objektyviai pagrįstomis ir pateisinančiomis termino praleidimą.
17. Teismas nagrinėjamu atveju atnaujina CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, nes pripažįsta, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą.
18. Byloje susidarė 66,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos iš pareiškėjos yra priteistinos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti po jos mamos K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), praleistą dėl svarbių priežasčių.
Priteisti iš S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,40 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662), šias išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor bank, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske bank A/S Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“.
Išaiškinti pareiškėjai, kad per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ji turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę K. V. buvusią nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. Panevėžio rajono savivaldybės 2-ojo notaro biurą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.