Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje;

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta), teistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. S., veikdamas savo naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės, o būtent: vairuodamas MB „V.“ automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.05 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl jo kaltės buvo apgadinti kiti trys automobiliai – R. V. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, po eismo įvykio pranešė MB „V.“ vadovui V. K. apie tai, kad MB „V.“ automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalingas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, nuslėpdamas nuo jo informaciją apie įvykusį eismo įvykį; V. K. nežinant apie įvykusį eismo įvykį, apdraudus minėtą automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini)), kuri įsigaliojo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.20 val. ir šios draudimo sutarties nuotrauką telefonu nusiuntus D. S., pastarasis eismo įvykio vietoje telefonu gavo šios draudimo sutarties nuotrauką iš V. K.; suvokdamas, kad eismo įvykį sukėlė prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią aplinkybę nuslėpdamas nuo eismo įvykyje nukentėjusių asmenų bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, D. S. šios draudimo sutarties duomenis pateikė eismo įvykio deklaracijas pildžiusiems asmenims, kurie nežinodami, kad minėta draudimo sutartis eismo įvykio metu negaliojo, įrašė jos duomenis į eismo įvykio deklaracijas; po to D. S., sąžiningai klydusiems, deklaracijas pildžiusiems asmenims, nurodė įrašyti jam žinomai melagingą informaciją – ištaisyti eismo įvykio laiką į vėlesnį, t. y. kad eismo įvykis įvyko 16.25 val. (jau įsigaliojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini)) ir savo parašais patvirtino A. M., R. V., S. L. vardais surašytas eismo įvykio deklaracijas; tokiu būdu D. S. suklastojo tikrus dokumentus – eismo įvykio deklaracijas, žinodamas, kad šie žinomai suklastoti dokumentai bus panaudoti R. V., A. M. ir A. S. pateikus juos AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje ir apgaule išvengė 3793,59 eurų dydžio turtinės prievolės, kurią eismo įvykyje nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo ASS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje.

2. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas MB „V.“ vadovu, turėdamas pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį MB „V.“ automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tokia sutartis minėtam automobiliui nėra sudaryta, veikdamas MB „V.“ naudai ir interesais, bendrininkų grupėje kartu su D. S., suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės: 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.10 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sužinojęs, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė MB „V.“ darbuotojas D. S., vairuodamas MB „V.“ priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad šio eismo įvykio metu dėl D. S. kaltės buvo apgadinti kiti trys automobiliai – R. V. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16.13 val. telefonu susisiekė su UADBB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo brokere J. D.; nuo J. D. nuslėpęs informaciją apie 16.05 val. jau įvykusį eismo įvykį, paprašė apdrausti MB „V.“ priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; J. D. sutikus šį prašymą įvykdyti ir iš anksto paruošus AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini)) dėl įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo MB „V.“ automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.20 val., pats šią draudimo sutartį apie 16.30 val. paėmė iš J. D. ir nugabenęs ją perdavė eismo įvykio vietoje buvusiam D. S., kad šia sutartimi būtų pasinaudota užpildant eismo įvykio deklaracijas; D. S., suvokdamas, kad eismo įvykis įvyko prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią aplinkybę nuslėpdamas nuo eismo įvykyje nukentėjusių asmenų bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, šios draudimo sutarties duomenis pateikė eismo įvykio deklaracijas pildžiusiems asmenims, kurie nežinodami, kad minėta draudimo sutartis eismo įvykio metu negaliojo, įrašė jos duomenis į eismo įvykio deklaracijas; po to, D. S. sąžiningai klydusiems, deklaracijas pildžiusiems asmenims nurodė įrašyti jam žinomai melagingą informaciją – ištaisyti eismo įvykio laiką į vėlesnį, t. y. kad eismo įvykis įvyko 16.25 val., jau įsigaliojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo parašais patvirtino A. M., R. V., S. L. vardais surašytas eismo įvykio deklaracijas; tokiu būdu V. K. padėjo D. S. suklastoti tikrus dokumentus – eismo įvykio deklaracijas, žinodamas, kad šie žinomai suklastoti dokumentai bus panaudoti R. V., A. M. ir A. S. pateikus juos AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje ir apgaule išvengė 3793,59 eurų dydžio turtinės prievolės, kurią nukentėjusiesiems eismo įvykyje asmenims išmokėjo ASS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje.

3.1. Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad jis įvykio metu buvo MB „V.“ vadovas. Įvykio metu kaltinamasis D. S. dirbo minėtoje įmonėje vadybininko pareigose, bet faktiškai jis buvo jo (V. K.) pavaduotojas. Kaltinamojo D. S. pareigos buvo tvarkyti sutartis ir dirbti kitus svarbius darbus, kurių nespėdavo padaryti jis (V. K.). Kaltinamais D. S. turėjo įgaliojimus tvarkyti visus MB „V.“ dokumentus. Ši įmonė turėjo savo transportą – automobilius „Mercedes Benz Sprinter“, „Volkswagen Bora“ ir mažuosius sunkvežimius „Man“ bei „Steyr“. Kaltinamasis D. S. turėjo teisę naudotis visomis MB „V.“ transporto priemonėmis pagal turimą vairuotojo pažymėjimo kategoriją. 2018 m. rugpjūčio 14 d. jam telefonu paskambino kaltinamasis D. S. ir pasakė, kad jam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais ir reikalingas automobilio „Volkswagen Bora“ privalomasis civilinis draudimas. Tuo metu jis (V. K.) buvo (duomenys neskelbtini), bet ne MB „V.“ patalpose ((duomenys neskelbtini)). Jei būtų buvęs MB „V.“ patalpose, tuomet kaltinamasis D. S. apie savo išvykimą į (duomenys neskelbtini) būtų pasakęs jam gyvai, o ne telefonu. Paskambinęs dėl automobilio draudimo kaltinamasis D. S. jam apie eismo įvykį nieko nesakė. Pakalbėjęs su D. S. jis (V. K.) paskambino draudimo brokerei J. D., kuriai pasakė, kad reikia draudimo automobiliui „Volkswagen Bora“, nes šis automobilis vyksta į (duomenys neskelbtini). Jie su draudimo brokere sutarė dėl draudimo ir vėliau jis nuvyko pasiimti draudimo poliso. Nuvykti pas draudimo brokerę turėjo greitai, nes ji tądien (prieš šventę) dirbo trumpiau. Nuvykęs sumokėjo už draudimą, pasiėmė draudimo polisą ir nufotografavęs jo nuotrauką nusiuntė kaltinamajam D. S., kad šis galėtų važiuoti ir esant reikalui parodyti, jog automobilis apdraustas. Prieš siųsdamas draudimo poliso nuotrauką kaltinamajam D. S. jis nežinojo, kad eismo įvykis jau buvo įvykęs. Eismo įvykio vietoje jis nebuvo, o apie tai, kad įvyko eismo įvykis, jis (V. K.) sužinojo tos pačios dienos vakare, nes vykdamas į namus pro MB „V.“ pamatė sudaužytą automobilį „Volkswagen Bora“. Kitą dieną jis išsiaiškino apie eismo įvykį, kaltinamasis D. S. jam pasakė, kad sukėlė eismo įvykį, kad jis (D. S.) dėl to kaltas. Vėliau jis paklausė kaltinamojo D. S. dėl draudimo, pastarasis pasakė, kad dėl to viskas gerai. O vėliau jį išsikvietė policija ir ten jis sužinojo visas aplinkybes dėl draudimo. Jis turi ir naudoja 2 telefonus, vieno iš jų numeris (duomenys neskelbtini), o kito nepamena, nes šis dažnai keičiasi. Tą dieną jis naudojosi abiem telefonais, o nuotrauką kaltinamajam D. S. galėjo išsiųsti kitu numeriu, kurio nepamena. Žino, kad kaltinamasis D. S. turi ne vieną telefoną, bet nepamena, į kurį telefoną jam nusiuntė draudimo poliso nuotrauką. MB „V.“ darbuotojams jis buvo pasakęs, kad neapdraustais automobiliais nevažiuotų iš MB „V.“ teritorijos. Taip pat jam buvo žinoma, kad automobilio „Volkswagen Bora“ draudimas buvo pasibaigęs, bet automobilio jis prieš įvykį neapdraudė, nes nežinojo, ar šiuo automobiliu bus važinėjama, ar jis bus parduotas. Jei nereikėjo važiuoti kuriuo nors automobiliu, jo neprašė apdrausti, todėl jis ir neapdraudė automobilio. Taip pat jis leisdavo kaltinamajam D. S. naudotis MB „V.“ automobiliais asmeninėms reikmėms ir nekontroliavo kaltinamojo D. S., kur jis važinėja, nes pasitikėjo juo.

3.2. Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas vienas, neigė jas padaręs veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kaltinamuoju V. K.. Parodė, kad anksčiau jis dirbo MB „V.“ komercijos direktoriumi. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 16 val. jis minėtos mažosios bendrijos automobiliu „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš darbovietės, nes jam iki 17 val. reikėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) konservų fabriką ir nuvežti dokumentus. Tai, jog pasiėmė minėtą automobilį, nieko neinformavo. Prieš išvykdamas iš darbovietės žinojo, kad jo vairuojamas automobilis „Volkswagen Bora“ yra neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl buvo nutaręs apdrausti jį pakeliui į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) vykti jis nusprendė pro Krekenavą, nes šiuo keliu buvo mažesnis automobilių srautas. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), netoli darbovietės sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitus automobilius. Po eismo įvykio paskambino MB „V.“ vadovui V. K. ir pasakė, kad jis (kaltinamasis D. S.) vyksta į (duomenys neskelbtini) ir jam reikia draudimo, kad jam atsiųstų draudimo poliso nuotrauką. Nesakė V. K. apie tai, kad įvyko eismo įvykis, nes norėjo nuslėpti nuo V. K. tai, jog eismo įvykis įvyko neapdraudus automobilio. V. K. sutiko, apdraudė minėtą automobilį ir draudimo poliso nuotrauką jam atsiuntė telefonu. Gavęs iš V. K. draudimo poliso nuotrauką kartu su eismo įvykyje nukentėjusiais asmenimis užpildė eismo įvykio deklaracijas. Jis deklaracijose įrašė draudimo bendrovę, draudimo poliso numerį ir pasirašė. Eismo įvykio deklaracijose buvo įrašyti skirtingi laikai, todėl reikėjo pataisyti juos taip, kad šie laikai sutaptų. Kadangi jam (kaltinamajam D. S.) buvo reikalingas laikas 16.25 val. (po draudimo sutarties įsigaliojimo), jis pasakė, kad įvykio laikas yra 16.25 val. Kiti eismo įvykio dalyviai dėl to nesiginčijo ir savo deklaracijose pataisė laiką į tą, kurį nurodė jis (kaltinamasis D. S.). Tuo metu jis (kaltinamasis D. S.) turėjo kelis telefonus (tarnybinį ir asmeninį), V. K. taip pat turėjo kelis telefonus, todėl nežino tiksliai, kuriuo telefonu ir į kurį V. K. telefoną jis skambino. Telefonų numerių jis nepamena. Jis nesakė V. K., kad šis atvežtų draudimo poliso popierinį variantą į eismo įvykio vietą, nes nenorėjo, kad V. K. pamatytų eismo įvykį. V. K. nebuvo atvykęs į eismo įvykio vietą ir joje draudimo poliso popierinio varianto nebuvo. Gali būti, kad jis įvykio vietoje turėjo kokį nors blanką, kad nukentėjusieji padavė jam antruosius eismo įvykio deklaracijos egzempliorius ir jis (kaltinamasis) imitavo, jog turi draudimo poliso popierinį variantą. Nuo V. K. nuslėpti tai, jog eismo įvykis įvyko neapdraudus minėto automobilio, o taip pat įrašyti į eismo įvykio deklaracijas laiką 16.25 val. norėjo siekdamas išvengti savo prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, nes manė, kad jis sukėlė eismo įvykį vairuodamas neapdraustą automobilį ir jis pats turės atlyginti padarytą žalą, nesvarbu ar tiesiogiai, ar per MB „V.“. Anksčiau po tokio panašaus įvykio (eismo įvykio sukėlimo vairuojant neapdraustą MB „V.“ automobilį), jis padengė už jį įmonės atlygintą žalą ir sumokėjo 800 eurų. Draudimo bendrovei padarytos žalos neatlygino. Dalį 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos – 200 eurų, sumokėjo. Šiuo metu jis turi daugiau įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, todėl tiksliai nežino, kokia 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos dalis iš tiesų sumokėta. Šiuo metu jis yra sutaręs dėl darbo Švedijoje, statybų sektoriuje, todėl atlikęs bausmę išvažiuotų dirbti ten.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 16 val. jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės, įvyko eismo įvykis, kurio metu į jo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė priešpriešais važiavęs automobilis. Eismo įvykį sukėlusį automobilį vairavo jaunas vaikinas, jo atpažinti negalėtų. Šiame eismo įvykyje nukentėjo daugiau automobilių, todėl kiti eismo įvykio dalyviai jau buvo pranešę apie įvykį policijai. Atvykus policijos pareigūnams visi eismo įvykio dalyviai patraukė automobilius nuo gatvės ir pildė eismo įvykio deklaracijas. Savo eismo įvykio deklaraciją jis (liudytojas) iš pradžių pildė pats, bet jam nepavyko, todėl ją pildyti padėjo policijos pareigūnas. Jis (liudytojas) užpildė informaciją apie save, o laiką eismo įvykio deklaracijoje nurodė ne jis. Ką tuo metu veikė eismo įvykio kaltininkas jis nežino. Užpildęs eismo įvykio deklaraciją jis iš įvykio vietos išvyko. Apie eismo įvykio deklaracijos taisymą jis sužinojo vėliau, policijos komisariate. Prašymo pakeisti laiką eismo įvykio vietoje nebuvo. Eismo įvykio vietoje kitų transporto priemonių draudimų polisų nematė ir nežino, ar jie buvo popieriniai. Savo automobilio draudimo polisą jis turėjo su savimi, polisas buvo popierinis. Jo automobilio remontas kainavo 600 Eur.

3.4. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 16 val. jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės), ties siuntų tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpomis įvyko eismo įvykis, kurio metu į jo vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė iš galo atvažiavęs automobilis „Volkswagen Bora“. Eismo įvykio metu nukentėjo daugiau automobilių – „Volkswagen Golf“, „Audi“. Po eismo įvykio visi jo dalyviai išlipo iš savo automobilių, pasikalbėjo ir manydami, kad susidūrus daugiau kaip 2 automobiliams reikalinga kviesti policiją, nepildė eismo įvykio deklaracijų, o nuo eismo įvykio praėjus apie 5 minutėms paskambino ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko negreitai. Jiems atvykus visi pradėjo pildyti eismo įvykio deklaracijas. Pirmiausia eismo įvykio deklaraciją policijos pareigūnai užpildė vyresnio amžiaus vyriškiui (A. M.), po to jie nusirašė nuo šios eismo įvykio deklaracijos. Savo eismo įvykio deklaraciją jis pildė pats. Pildydamas eismo įvykio deklaraciją nematė kaltininko (D. S.) vairuoto automobilio draudimo poliso numerio, ar šis turėjo draudimo polisą taip pat nežino. Neužfiksavo, kad deklaracijoje nenurodytas D. S. vairuoto automobilio draudimo galiojimo laikas. D. S. visuomet buvo įvykio vietoje, iš jos išvykęs nebuvo. Ar D. S. bendravo su kažkuo nekreipė dėmesio. Kaltinamojo V. K. įvykio vietoje jis nematė ir negali pasakyti, ar šis buvo atvykęs vėliau. Jo (liudytojo) niekas neprašė eismo įvykio deklaracijoje rašyti konkretaus laiko. Laiką deklaracijose visi ištaisė po to, kai policijos pareigūnai nurodė, jog laikas turi sutapti ir nurodė, kokį laiką įrašyti. Tiek pirminį eismo įvykio deklaracijoje nurodytą laiką – 16.05 val., tiek pakeistą laiką įrašė jis pats. Negali pasakyti, dėl ko užrašė laiką – 16.25 val., jam nebuvo reikšminga taisyti laiką. Jis nežinojo kokią datą ir laiką reikia įrašyti – ar eismo įvykio, ar deklaracijos pildymo. Nuo kurios eismo įvykio deklaracijos jis nusirašinėjo, nepamena. Nepamena, ar nusirašinėjo nuo draudimo poliso, ar nuo deklaracijos. Iš eismo įvykio vietos jis išvyko vienas iš paskutiniųjų, tuo metu policijos pareigūnai jau buvo išvykę. Draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo užteko pateikti tik eismo įvykio deklaraciją. Draudimo bendrovės darbuotojai jokių pastebėjimų neišsakė, jis nepamena, kad būtų kilę kokių nors problemų. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad jam draudimo bendrovė išmokėjo apie 2400 Eur. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, išskyrus tai, kad kaltininko automobilio draudimo poliso duomenis nurašė nuo poliso, nes nepamena, ar šiuos duomenis jis į eismo įvykio deklaracija įrašė nuo draudimo poliso, ar nuo eismo įvykio deklaracijos.

3.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 16 val. po darbo važiavo į namus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvės ir jam sustojus prie šviesoforo, į jo vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Volkswagen Bora“, kuris buvo įmonės. Po to automobilis „Volkswagen Bora“ atsitrenkė į priešpriešais važiavusį automobilį „Audi 100“, o jo automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“. Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadinti 4 automobiliai ir nė vienas iš eismo įvykio dalyvių nežinojo kaip šioje situacijoje elgtis, jis iškart skambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešė apie eismo įvykį ir visų įvykio dalyvių bendru sutarimu buvo nuspręsta laukti policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaracijas, tada jos buvo pradėtos pildyti. Eismo įvykio kaltininkas (automobilio „Volkswagen Bora“ vairuotojas) visą laiką buvo eismo įvykio vietoje ir su kažkuo bendravo mobiliojo ryšio telefonu. Jis (liudytojas) nepastebėjo, kad eismo įvykio kaltininkui būtų koks nors pašalinis asmuo padavęs kokius nors dokumentus, panašius automobilio draudimo polisą. Eismo įvykio deklaraciją pildė jis, o dalį „B transporto priemonės“ duomenų – kaltininkas (automobilio „Volkswagen Bora“ vairuotojas), kuris savo ranka deklaracijoje įrašė savo telefono numerį, vairuotojo pažymėjimo numerį ir pasirašė. Kiek pamena, kaltininko draudimo liudijimo numerį į deklaraciją įrašė jis (liudytojas). Nepamena, kokį pirminį laiką buvo parašęs eismo įvykio deklaracijoje. Vėliau jis laiką pataisė į 16.25 val., kadangi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pasakė, jog visose deklaracijose laikas turi sutapti. Kadangi visi eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijas pildė atskirai, todėl ir visų eismo įvykio deklaracijų laikas skyrėsi. Jis tiksliai nepamena, kodėl laikas buvo pataisytas būtent į 16.25 val., bet galvoja, kad tuo metu, kai policijos pareigūnai pasakė parašyti vienodą laiką, tuo metu pažiūrėjo kiek valandų ir pataisė tą laiką. Draudimo bendrovė nutarė neremontuoti jo apgadinto automobilio „Volkswagen Golf“ ir išmokėjo jam likutinę automobilio vertės išmoką, kuri galėjo būti 2391 Eur dydžio (1 t.,107, 144–145, 150–151 b. l.).

3.6. Liudytojas S. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. po 16 val. jis A. S. automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis. Iš viso įvykio metu buvo apgadinti 4 automobiliai. Kadangi nukentėjo tiek automobilių, niekas iš eismo įvykio dalyvių nežinojo kaip pildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai paaiškino kaip pildyti deklaracijas. Jis (liudytojas) eismo įvykio deklaraciją pildė pats, o eismo įvykio kaltininko duomenis deklaracijoje surašė pats kaltininkas. Taip pat jis (liudytojas) eismo įvykio deklaracijoje iš pradžių nurodė laiką – 16.05 val., o po to – 16.25 val. Laiką pataisė, nes policijos pareigūnai pasakė, kad laikas turi sutapti. Laiką – 16.25 val., eismo įvykio vietoje pasakė kažkas kitas, bet ne policijos pareigūnai. Kodėl toks laikas buvo pasakytas, jis nežino. Matė kaip eismo įvykio kaltininkas pildė duomenis ir nurašinėjo nuo kažkokio popierinio dokumento, bet jis pats (liudytojas) to dokumento paėmęs nebuvo ir nežino, koks tai dokumentas, ar tai buvo draudimo polisas, ar kito eismo įvykio dalyvio deklaracija (jos kopija). Apie 17 val. jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Apie eismo įvykį jis informavo automobilio savininką A. S. ir draudimo bendrovę. Eismo įvykio vietoje jis (liudytojas) matė kaltinamąjį D. S., o kaltinamojo V. K. eismo įvykio vietoje nematė.

3.7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad tikslaus laikotarpio nepamena, jis savo automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskolinęs kolegai S. L.. Vėliau S. L. paskambino jam ir pranešė, kad pateko į eismo įvykį, bet dėl to jis nekaltas. Automobilį S. L. jam grąžino kitą dieną, ryte, atėjęs į darbą. Eismo įvykio deklaraciją užpildė S. L., jis pats (liudytojas) jokių dokumentų nepildė. Į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo kreipėsi ir su šia bendrove bendravo S. L.. Jam žinoma, jog neatitiko eismo įvykio deklaracijoje nurodytas laikas, tačiau į tai jis nesigilino. Kilus šiam netikslumui draudimo bendrovė buvo sustabdžiusi žalos išmokėjimą. Maždaug po 2 mėnesių draudimo bendrovė jam atlygino žalą, 802 Eur. Šie pinigai buvo pervesti jam (A. S.).

3.8. Teisiamajame posėdyje liudytoja J. D. parodė, kad ji dirba draudimo brokerių bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16 val. Jai paskambino V. K. ir paprašė paskaičiuoti tam tikram MB „V.“ automobiliui (tiksliai nepamena kuriam) draudimą nuo skambinimo momento (čia ir dabar), nes automobiliu jau važiuoja. Anksčiau ji buvo draudusi šį automobilį, todėl automobilio duomenis turėjo. V. K. paprašė jos paskaičiuoti draudimo sumos dydį pusmečiui ir metams. Ji paskaičiavo, o V. K. pasirinko draudimą pusmečiui. Tada ji suvedė duomenis į sistemą, patvirtino (sugeneravo) polisą, pasakė V. K. draudimo sumą ir kad jis atvyktų pasiimti draudimo poliso iki 16.30 val., nes tądien buvo prieššventinė diena. Jeigu draudimas įsigaliojo 16.20 val., tai jis buvo patvirtintas (sugeneruotas) 16.10 val. V. K. atvyko sutartu laiku, sumokėjo pinigus, pasiėmė draudimo polisą ir išvyko. V. K. neprašė jos paankstinti draudimo poliso įsigaliojimo laiką. Tuo metu jai nebuvo žinoma, kad kažkas yra atsitikę, kad įvyko koks nors eismo įvykis ar kažkas panašaus. Jai su V. K. tenka dažnai bendrauti, nes jo įmonė draudžia ne vieną automobilį. Apdrausti automobilį tuoj pat (čia ir dabar) V. K. yra prašęs jos ir anksčiau, toks jo prašymas jai atrodė normalus.

3.9. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet dirbdamas su kolega D. D. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė keli automobiliai. Nuvykus visi įvykio dalyviai buvo vietoje. Pamena, kad vienas eismo įvykio dalyvis buvo vyresnio amžiaus, nes jo kolega padėjo šiam asmeniui pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis pats tuo metu vaikščiojo eismo įvykio vietoje ir siūlė savo pagalbą kitiems eismo įvykio dalyviams. Įvykio vietoje tikrino eismo įvykio dalyvių dokumentus ir nebuvo taip, kad kuri nors transporto priemonė būtų techniškai netvarkinga ar neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nepamena, ar kilo klausimų ir abejonių dėl eismo įvykio laiko ir nepastebėjo to, kad būtų taisomos deklaracijos, kad būtų reikalinga keisti laiką. Nepamena, kada tiksliai su kolega išvyko iš įvykio vietos. Būna tokių atvejų, kad eismo įvykio dalyviai neturi draudimo poliso su savimi, todėl eismo įvykio deklaracijas pildo iš telefono. Jeigu pranešimas buvo gautas 16.09 val., įvykio data ir laikas 16.09 val., tai toks laikas ir turėtų būti nurodytas eismo įvykio deklaracijose.

3.10. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. dirbo policijos ekipaže kartu su D. D.. Apie 16.19 val. buvo gautas iškvietimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur susidūrė 4 automobiliai – įvyko techninis eismo įvykis. Nuvykę nurodytu adresu pamatė, kad yra susidūrę 4 automobiliai, buvo užblokuota (duomenys neskelbtini) gatvė. Eismo įvykio vietoje išsiaiškino, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S., kiti jo dalyviai R. V., S. L. ir A. M.. Eismo įvykio dalyviams vietoje buvo neaišku, ar susidūrus daugiau negu 2 automobiliams galima pildyti eismo įvykio deklaraciją. Paaiškino įvykio dalyviams, kad tokiais atvejais galima pildyti eismo įvykio deklaracijas ir paaiškino, kaip tai daryti. Kolega D. D. padėjo A. M. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes šis asmuo buvo senyvo amžiaus, jam sunkiai sekėsi pildyti deklaraciją. Jis (liudytojas) vaikščiojo ir klausinėjo, ar visi eismo įvykio dalyviai supranta kaip reikia pildyti deklaracijas, todėl nematė, kokias konkrečiai deklaracijos dalis užpildė jo kolega D. D.. Jis pats (liudytojas) niekam iš eismo įvykio dalyvių savo ranka nepadėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos. Taip pat jis nesakė konkretaus laiko, kokį reikia įrašyti eismo įvykio deklaracijose, tik visiems eismo įvykio dalyviams buvo sakoma, kad visose eismo įvykio deklaracijose laikas turi sutapti. Tiksliai nepamena, ar tikrino eismo įvykio dalyvių privalomojo draudimo polisų galiojimą. Kokiomis aplinkybėmis eismo įvykio deklaracijose laikas buvo pakeistas į 16.25 val. jis nežino ir nieko apie tai pasakyti negali (1 t., 138–139 b. l.).

3.11. Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, bet tai galėjo būti 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 15–16 val. Dirbdamas su kolega A. J. gavo pranešimą apie eismo įvykį, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), prie įvažiavimo į „(duomenys neskelbtini)“ terminalą. Šiame eismo įvykyje dalyvavo 4 automobiliai. Į eismo įvykio vietą atvyko ne iš karto po iškvietimo, o po kurio laiko, nes tądien buvo daug eismo įvykių ir buvo daug darbo. Atvykus į eismo įvykio vietą išsiaiškino įvykio aplinkybes (kaltininkas buvo aiškus), tuomet atlaisvino važiuojamąją kelio dalį. Patraukus automobilius iš eismo įvykio vietos ir pašalinus kliūtis eismui, buvo pradėtos pildyti eismo įvykio deklaracijos. Patikrinus eismo įvykio dalyvių dokumentus jam neužkliuvo, jog kurio nors iš eismo įvykio dalyvių dokumentai būtų netvarkingi ar negaliojantys. Jis padėjo vyresniam eismo įvykio dalyviui, pagal amžių tinkančiam jam į senelius, užpildyti eismo įvykio deklaraciją (užpildė eismo įvykio deklaracijos „A“ ir „B“ dalis, taip pat datą; nepildė „A“ dalyje vairuotojo vardo ir pavardės; skiltyje „Laikas“ skaičius „16“ įrašytas jo ranka, bet negali patvirtinti, kad įvykio laiko pataisymas „25“ deklaracijoje buvo įrašytas jo ranka). Praktikoje pasitaiko, kai taisomi eismo įvykio deklaracijų duomenys, tačiau kaip į tai reaguoja draudimų bendrovės jis nežino. Kol jis pildė eismo įvykio deklaraciją, jo kolega vaikščiojo įvykio vietoje, galbūt padėjo kitiems, tačiau tiksliai pasakyti negali. Nepamena, ar minėjo eismo įvykio dalyviams, kad laikas eismo įvykio deklaracijose turi sutapti. Taip pat nepamena, nuo ko eismo įvykio deklaracijoje nurašė kaltininko draudimo poliso duomenis, bet galėjo nurašyti nuo kitų eismo įvykio dalyvių užpildytų deklaracijų. Gali būti, kad jis pats matė kaltininko draudimo polisą, tik ar jis buvo popierinis, ar nufotografuotas telefone, negali pasakyti. Be to, tiek anksčiau, tiek šiuo metu praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmenys su savimi neturi reikalingų dokumentų, todėl duomenys į eismo įvykio deklaracijas įrašomi pagal draudikų biuro duomenis (esančius internete), policijos duomenų bazės „Polis2“ duomenis, dokumentų nuotraukas ir pan. Nepamena (neužfiksavo), ar jam kas nors iš eismo įvykio dalyvių rodė kokius nors dokumentus telefone. Eismo įvykio dalyviams užpildžius eismo įvykio deklaracijas jie su kolega išvyko į kitus įvykius. Nepamena, ar tuo metu įvykio vietoje buvo visi eismo įvykio dalyviai, ar kuris nors iš jų buvo išvykęs. Eismo įvykio kaltininkas buvo įvykio vietoje, nepastebėjo, kad pastarasis dar su kuo nors bendrautų. Nepamena, kad kam nors į eismo įvykio vietą kas nors būtų atvežęs kokius nors dokumentus, taip pat kad kas nors būtų prašęs į eismo įvykio deklaracijas įrašyti konkretų laiką. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3.12. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. dirbo policijos ekipaže kartu su A. J.. Apie 16.19 val. gavo iškvietimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur susidūrė keturi automobiliai – įvyko techninis eismo įvykis. Nuvykę nurodytu adresu pamatė, kad buvo susidūrę keturi automobiliai, buvo užblokuota (duomenys neskelbtini) gatvė. Eismo įvykyje, „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo nuo prieš jį sustojusių automobilių ir atsitrenkė į priekyje jo buvusius automobilius „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. V., kuris po susidūrimo atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. L. bei po susidūrimo su minėtais automobiliais minėtas „Volkswagen Bora“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M.. Nuvykus į eismo įvykio vietą, eismo įvykio dalyviai jau buvo nusistatę, kas yra eismo įvykio kaltininkas, tik jiems buvo iškilęs klausimas, ar susidūrus daugiau nei 2 automobiliams galima pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jie įvykio dalyviams paaiškino, kad eismo įvykio deklaracijas pildyti galima ir kas su kuo turi užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Taip pat jis padėjo vienam iš eismo įvykio dalyvių – A. M. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kadangi asmuo buvo senyvo amžiaus, pasimetęs. Jis pats A. M. eismo įvykio deklaracijoje pildė grafas „Įvykio data“, „Laikas“, „Vietovė“, „A Transporto priemonė Vairuotojas“, „Eismo įvykio schema susidūrimo metu“ bei „B transporto priemonė“ duomenis apie eismo įvykio kaltininką. Kokį laiką jis pildydamas parašė eismo įvykio deklaracijoje jis tikrai nepasakys, kadangi neprisimena. Taip pat visiems eismo įvykio dalyviams buvo pasakyta, kad eismo įvykio deklaracijose turi būti įrašytas vienodas laikas, kad suprastų, kad įvykis įvyko vienu metu. Konkretaus laiko, kokį reikia įrašyti eismo įvykio deklaracijose nesakė. Duomenis apie kaltininko draudimo polisą jis nurašė nuo draudimo poliso, kas pateikė minėtą draudimo polisą jis dabar nepasakys, ar pats kaltininkas ar kitas asmuo, kadangi ir pats kaltininkas nebuvo vienoje vietoje, jis eidavo ir prie kitų eismo įvykio dalyvių. Kokiomis aplinkybėmis buvo pakeistas eismo įvykio deklaracijoje laikas į 16.25 val. jis nežino ir nieko apie tai pasakyti negali (1 t., 132–133 b. l.).

3.13. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pietinėje miesto dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoje dalyje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu (raudonų plytų) pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko automobiliams važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės, tiesiame kelio ruože. Eismo įvykio vieta nuo ,,(duomenys neskelbtini) pastato (MB „V.“ buveinės) vakarinio kampo nesimato. Atstumas nuo MB ,,V.“ buveinės iki draudimo brokerės J. D. darbo vietos yra 2,83 km. (1 t., 67–75, 77–79 b. l.).

3.14. Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje pareiškimo matyti, kad kilus abejonėms dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio eismo įvykio deklaracijoje nurodyto laiko tikrumo, AAS „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centro Alytaus skyrių, kur gavo informaciją, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. BPC informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešimai dėl techninio eismo įvykio adresu: (duomenys neskelbtini), 16.05 val., 16.17 val. ir 16.24 val. Peržiūrėjus visas tris eismo įvykio deklaracijas matosi, kad jose įvykio laikas iš pradžių buvo nurodytas 16.05 val., o vėliau ištaisytas į 16.25 val. Taip pat socialiniuose tinkluose yra įkelta nuotraukų su minėto auto įvykio nuotraukomis, kur nurodytas laikas 2018 m. rugpjūčio 14 d. 16.08 val. Remdamasi turima informacija AAS „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytas laikas yra suklastotas – deklaruotas vėlesnis eismo įvykio laikas. Automobilio „Volkswagen Bora“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir įsigaliojo nuo 16.20 val., eismo įvykio metu. Tokiu būdu galimai klastojant eismo įvykio laiką ir automobilį apdraudus po eismo įvykio, bendrovei padaryta 2391 eurų turtinė žala (1 t., 55–57 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3.15. Iš byloje esančio patikslinto civilinio ieškinio matyti, jog AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje neatlyginta žala – 2391,59 Eur (4 t., 100–105 b. l.).

3.16. Iš įprastinės TPVCAPD sutarties liudijimo/poliso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos ir draudimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos, matyti, kad šiais dokumentais buvo apdrausta automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė; draudimas įsigaliojo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. 16.20 val. (1 t., 59, 60 b. l.).

3.17. Iš eismo įvykio deklaracijų kopijų, matyti, kad jose yra padaryti rankraštiniai įrašai. Įvykio deklaracijose nurodytas laikas akivaizdžiai ištaisytas į „16.25 val.“ (1 t., 63, 83, 102 b. l.).

3.18. Iš socialiniame tinklalapyje patalpintų trijų nuotraukų, kuriose matyti aptariamas eismo įvykis, matyti, jog jos į socialinį tinklalapį buvo patalpintos 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.08 val., 16.12 val. ir 16.30 val. Šiose trijose nuotraukose policijos pareigūnų ir jų automobilio nematyti (1 t. 64–66 b. l.).

3.19. Pagal Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštą seka, jog pranešimai apie aptariamą eismo įvykį gauti 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.06 val., 16.17 val. ir 16.24 val. (2 t., 11 b. l.).

3.20. Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d.:

3.20.1. 16.06 val. apie aptariamą eismo įvykį praneša R. V. (pokalbio trukmė 2.19 min.);

3.20.2. 16.17 val. apie aptariamą eismo įvykį praneša D. S. (pokalbio trukmė 1.17 min.);

3.20.3. 16.24 val. apie aptariamą eismo įvykį praneša nežinomas vyriškis (pokalbio trukmė 0.35 min.) (2 t., 13–15 b. l.).

3.21. Iš policijos duomenų bazių išrašo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.09 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje iš asmens, prisistačiusio R. V.; policijos pajėgų išsiuntimo laikas – 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.19 val.; atvykimo laikas – 2018 m. rugpjūčio 14 d. 16.46 val.; baigimo laikas – 2018 m. rugpjūčio 14 d. 17.49 val. (1 t., 125–128 b. l.).

3.22. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad:

3.22.1. 2018 m. rugpjūčio 14 d. 11.08 val. J. D. ((duomenys neskelbtini)) skambino V. K. ((duomenys neskelbtini)) (praleistas skambutis); 16.13 val. V. K. skambino J. D. (pokalbio trukmė 48 s);. 2018 m. rugpjūčio 14 d. 16.29 val. V. K. skambino J. D. (praleistas skambutis); 2018 m. rugpjūčio 14 d. 16.30 val. J. D. skambino V. K. (praleistas skambutis); 15.51 val., 16.06 val.–16.08 val., 16.13 val., 16.14 val., 16.29 val., 16.34 val.–16.37 val. V. K. jungėsi prie interneto;

3.22.2. 2018 m. rugpjūčio 14 d. 09.19 val. D. S. ((duomenys neskelbtini)) skambino V. K. (pokalbio trukmė 397 s); 16.07 val., 16.08 val., 16.09 val., 16.16 val. D. S. skambino V. K. (praleisti skambučiai); 16.11 val. D. S. skambino I. T. ((duomenys neskelbtini)) (pokalbio trukmė 6 s); 16.12 val. I. T. skambino D. S. (pokalbio trukmė 145 s); 16.17 val. D. S. skambino numeriu 112 (pokalbio trukmė 76 s); 16.19 val. I. T. skambino D. S. (pokalbio trukmė 399 s); 16.27 val. D. S. siuntė SMS pranešimą V. K.; 16.35 val. D. S. skambino V. K. (praleistas skambutis), tą pačią minutę D. S. skambino V. K. (pokalbio trukmė 48 s); 16.36 val. I. T. išsiuntė SMS pranešimą D. S.; 16.37 val. V. K. skambino D. S. (pokalbio trukmė 29 s); 16.39 val. D. S. išsiuntė SMS pranešimą I. T.; 16.46 val. I. T. išsiuntė SMS pranešimą D. S.;

3.22.3. 2018 m. rugpjūčio 14 d. R. V. ((duomenys neskelbtini)) nebendravo nei su V. K., nei su J. D., nei su D. S., nei su A. M. ((duomenys neskelbtini)), nei su S. L. ((duomenys neskelbtini)); 16.06 val. R. V. skambino numeriu 112 (pokalbio trukmė 147 s);

3.22.4. 2018 m. rugpjūčio 14 d. A. M. nebendravo nei su V. K., nei su J. D., nei su D. S., nei su R. V., nei su S. L., taip pat neskambino numeriu 112;

3.22.5. 2018 m. rugpjūčio 14 d. S. L. nebendravo nei su V. K., nei su J. D., nei su D. S., nei su A. M., nei su R. V.; 16.35 val. S. L. skambino numeriu 112 (pokalbio trukmė 38 s); 16.36 val. siuntė SMS žinutę numeriu 112;

3.22.6. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. 15.51 val. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. 17.02 val. V. K. jungėsi prie interneto (15.51 val., 16.06 val., 16.07 val., 16.08 val., 16.13 val., 16.14 val., 16.29 val., 16.34 val., 16.35 val., 16.36 val., 16.37 val.) (2 t., 29–47, 48, 50–51, 55–57, 72, 74 b. l.).

3.19 Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad MB ,,V.“ V. K. dirbo nuo 2017 m. gegužės 29 d., o D. S. dirbo nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2019 m. vasario 18 d. (3 t., 80 b. l.).

3.20 Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos teisme 2019 m. gruodžio 23 d. MB „V.“ buvo iškelta bankroto byla (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.21 Informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. buvo MB ,,V.“; 2018 m. gruodžio 6 d. pranešta apie šio automobilio pardavimą; nuo 2018 m. lapkričio 14 d. šio automobilio savininkas yra kitas asmuo (3 t., 84 b. l.).

2. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

4.1. Dėl kaltinamojo D. S. kaltės.

4.1.1. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris, be kita ko, apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų (administracinio teisės pažeidimo ar civilinio delikto) ir darantis turtinės prievolės išvengimą nusikalstamu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu išvengti turtinės prievolės. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turtinės prievolės išvengimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusio asmens suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines aplinkybes jo apsisprendimui dėl turtinės prievolės įvykdymo, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

4.1.2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentu pripažįstamas kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. objektyvios tikrovės neatitinkančių duomenų.

4.1.3. Kaltinamasis D. S. iš esmės kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrus dokumentus – eismo įvykio deklaracijas, kuriomis vėliau buvo pasinaudota, nukentėjusiesiems eismo įvykio metu jas pateikiant draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje ir tokiu būdu apgaule išvengė 3793,59 Eur dydžio turtinės prievolės (turtinės žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims).

4.1.4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nurodė, kad jam buvo žinoma, jog automobilis, kurį vairuodamas jis sukėlė eismo įvykį, tuo metu nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; netrukus po eismo įvykio kaltinamajam V. K. apdraudus minėtą automobilį civilinės atsakomybės draudimu ir telefonu gavus šio draudimo poliso nuotrauką, būtent jo iniciatyva (nurodymu) laikas eismo įvykio deklaracijose buvo pakeistas į 16.25 val., t. y. į laiką po jo vairuoto automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įsigaliojimo; kitiems eismo dalyviams pažymėti eismo įvykio deklaracijose tokį laiką jis nurodė siekdamas išvengti savo prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, nes manė, kad jis sukėlė eismo įvykį vairuodamas neapdraustą automobilį ir jis pats turės atlyginti padarytą žalą, nesvarbu ar tiesiogiai, ar per MB „V.“. Tokią kaltinamojo D. S. pateiktą įvykių versiją teisiamojo posėdžio metu iš dalies patvirtino kaltinamasis V. K. ir liudytoja J. D., kurie teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamojo D. S. prašymu kaltinamasis V. K., susisiekęs su liudytoja J. D., apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu MB „V.“ automobilį „Volkswagen Bora“, jis (V. K.) pasiėmė šį draudimo polisą iš liudytojos J. D. ir draudimo poliso nuotrauką telefonu nusiuntė kaltinamajam D. S.. Byloje esančios eismo įvykio dalyvių pildytų eismo įvykio deklaracijų kopijos taip pat patvirtina, kad, kaip ir pripažino kaltinamasis D. S., jose nurodytas eismo įvykio laikas buvo akivaizdžiai ištaisytas (pervedžiotas) į 16.25 val., t. y. jose buvo pažymėtas laikas, kai naujai sudaryta automobilio „Volkswagen Bora“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo vos tik įsigaliojusi.

4.1.5. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamo įvykio metu tikri dokumentai (eismo įvykio deklaracijos) iš tiesų buvo suklastoti juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis (įvykio laiką), svarbu nustatyti kada tiksliai įvyko aptariamas eismo įvykis. Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto matyti, jog pranešimai apie aptariamą eismo įvykį buvo gauti 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.06 val., 16.17 val. ir 16.24 val. Pats kaltinamasis D. S. apie aptariamą eismo įvykį Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriui pranešė 16.17 val. (2 t., 11, 13–15 b. l.). Taigi, Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriui apie aptariamą eismo įvykį buvo pranešta kelis kartus ir visais atvejais, įskaitant ir paties kaltinamojo D. S. pranešimą, buvo kreiptasi prieš eismo įvykio deklaracijose nurodytą eismo įvykio padarymo laiką, t. y. prieš 16.25 val. Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje pareiškimo bei pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuotrauka, kurioje matyti aptariamas eismo įvykis, tinklalapyje „Facebook“ buvo patalpinta 2018 m. rugpjūčio 14 d. 16.08 val., kas tik patvirtina aplinkybę, jog eismo įvykis buvo įvykęs dar ankščiau, nei 16.08 val. (1 t., 55–57, 64–66 b. l.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausti aptariamo eismo įvykio dalyviai (A. M., S. L. ir R. V.) patvirtino, jog tikrasis eismo įvykio laikas buvo ankstesnis negu nurodyta eismo įvykio deklaracijose, t. y. ankstesnis nei 16.25 val., ir tik vėliau pirminis eismo įvykio deklaracijose įrašytas laikas buvo pakeistas į vėlesnį. Ne mažiau svarbu tai, jog kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog būtent jis nurodė eismo įvykio deklaracijas pildžiusiems asmenims eismo įvykio laiką pataisyti į 16.25 val., nes toks laikas jam buvo palankus dėl to, kad tokiu laiku jau galiojo automobilio „Volkswagen Bora“ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas.

4.1.6. Tokiu būdu nustačius, jog eismo įvykio laikas deklaracijose buvo ištaisytas į vėlesnį, nei buvo iš tikrųjų ir kaltinamasis D. S. žinojo, kad tuo metu jau bus galiojanti naujai sudaryta automobilio „Volkswagen Bora“ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, pasirašydamas kitų eismo įvykio dalyvių pildytose eismo įvykio deklaracijose kaltinamasis D. S. patvirtino jose nurodytus žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio deklaracijas pildę asmenys, nuo jų nuslėpus aplinkybę, jog eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen Bora“ nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir jiems nurodžius (pateikus) įrašyti draudimo sutarties duomenis bei vėliau pakeisti eismo įvykio deklaracijose įrašytą laiką, sąžiningai klydo. Tokiu būdu kaltinamasis D. S., žinodamas, kad savo parašu patvirtina eismo įvykio deklaracijas, kuriose buvo įrašytas tikrovės neatitinkantis eismo įvykio laikas, kurį įrašė suklaidinti eismo įvykio deklaracijas pildę asmenys, siekdamas apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės mokėjimo, veikė tiesiogine tyčia.

4.1.7. Teismui nekyla abejonių, jog įrašant eismo įvykio deklaracijose tikrovės neatitinkančius duomenis (laiką) ir tokiu būdu panaudojant apgaulę, AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje buvo padaryta 3793,59 Eur dydžio turtinė žala, nes nežinodama, jog eismo įvykis įvyko dar prieš įsigaliojant automobilio „Volkswagen Bora“ draudimo sutarčiai, draudimo bendrovė šią pinigų sumą išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju būtent pirmiau paminėtos apgaulės (neteisingų ir tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas bei patvirtinimas eismo įvykio deklaracijose) panaudojimas buvo esminė priežastis, dėl kurios kaltinamasis D. S. savo naudai išvengė 3793,59 Eur dydžio turtinės prievolės (eismo įvykio metu padarytos žalos) mokėjimo.

4.1.8. Kaltinamasis D. S. kaltinamas tuo, kad jis, be kita ko, veikė MB „V.“ naudai. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. patvirtino, kad jis siekė išvengti savo prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, nes manė, kad jis sukėlė eismo įvykį vairuodamas neapdraustą automobilį ir jis pats turės atlyginti padarytą žalą, nesvarbu ar tiesiogiai, ar per MB „V.“. Kaltinamasis D. S. taip manė remdamasis savo ankstesne patirtimi. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam D. S. kaltinimas keičiamas nurodant, kad jis veikė savo naudai ir interesais.

4.1.9. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus įrodymus teismas laiko įrodytu, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis D. S., pirmiau paminėtomis aplinkybėmis veikdamas savo naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės – eismo įvykio metu padarytos žalos mokėjimo. Tokia kaltinamojo D. S. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

4.2. Dėl kaltinamojo V. K. kaltės.

4.2.1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, t. y. pareigą įrodyti asmens kaltę nusikalstamos veikos padaryme turi valstybės kaltintojas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, reikalingas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šis principas įpareigoja visas abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013, 2K-171/2014 ir kt.).

4.2.2. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pats bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyvių ir subjektyvių požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veika; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

4.2.3. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas – asmuo (bendrininkas), padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas, kaip vienas iš nusikalstamos veikos bendrininkų, tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, tačiau atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir jo atliekami veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-657/2012, 2K-2/2014, 2K-403-648/2016 ir kt.).

4.2.4. BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

4.2.5. BK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrininkai (taip pat ir padėjėjas) atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia.

4.2.6. Šioje vietoje teismas visų pirmiausiai pažymi, jog pagal abiems kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus vienas iš jų buvo padėjėjas, o kitas – vykdytojas. Šiuo konkrečiu atveju esant tik vienam vykdytojui, abiems kaltinamiesiems nepagrįstai inkriminuojamas veikimas bendrininkų grupėje.

4.2.7. Kaltinamasis V. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kaltinamuoju D. S., MB „V.“ naudai suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti duomenys patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje iš tiesų buvo padarytos – jas padarė kaltinamasis D. S.. Tačiau vien paties veikų fakto konstatavimo nepakanka konstatuoti, kad šias veikas padarė abu kaltinamieji bendrininkaudami. Tam turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamų veikų sudėties požymiai ne tik kaltinamojo D. S., bet ir kaltinamojo V. K. veiksmuose, taip pat ir tai, kad kaltinamasis V. K. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikų pavojingumą, neteisėtumą, jis norėjo ir siekė taip veikti. Be to, būtina nustatyti ir bendrininkavimo aplinkybę, t. y. tai, kad kaltinamasis V. K., atlikdamas tokius veiksmus, suprato, jog nusikalstamas veikas daro bendrininkaudamas ir jo konkretūs veiksmai prisideda prie bendro nusikalstamų veikų rezultato, prie nusikalstamų tikslų siekimo ir jis nori taip veikti.

4.2.8. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais duomenimis neginčijamai įrodyta, jog būtent kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytu metu apdraudė automobilį „Volkswagen Bora“, kad būtent jis šio automobilio draudimo polisą pasiėmė iš liudytojos J. D.. To teisiamojo posėdžio metu neneigė ir pats kaltinamasis V. K.. Tačiau kaltinamasis V. K. pats neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų tiesiogiai nukreipti į draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmokas eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims, suklaidinimą ir apgaulę, siekiant išvengti MB „V.“ prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, t. y. pats kaltinamasis V. K. neįrašė į eismo įvykio deklaracijas neteisingų duomenų. Tokius veiksmus atliko (inicijavo) kaltinamasis D. S., veikdamas savo naudai ir interesais. Todėl šiuo konkrečiu atveju vertinti kaltinamojo V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo galima tik per jo galimo bendrininkavimo su kaltinamuoju D. S. prizmę.

4.2.9. Byloje esančių duomenų nepakanka paneigti abiejų kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu pateiktos versijos, kad kaltinamasis V. K. po to, kai pasiėmė draudimo polisą iš liudytojos J. D., nebuvo atvykęs į eismo įvykio vietą, o šio draudimo poliso nuotrauką telefonu persiuntė eismo įvykio vietoje buvusiam kaltinamajam D. S. ir tokiu būdu kaltinamasis D. S. sužinojo draudimo poliso duomenis, įrašytus deklaracijose. Abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu abu jie kiekvienas naudojosi dviem telefonais, kad po eismo įvykio jie abu galėjo bendrauti ne tik tais telefonais, apie kuriuos yra duomenys baudžiamojoje byloje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), bet ir kitais tuo metu jų naudotais telefonais, kurių duomenų jie neprisimena ir apie kuriuos byloje nėra jokių duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti atitinkami procesiniai veiksmai (kratos, poėmiai ir pan.), kurių metu būtų buvę galima neginčijamai nustatyti, kad kaltinamieji tuo metu turėjo ne po du, o po vieną telefoną. Šiuo metu patikrinti tokią kaltinamųjų versiją nebėra galimybės, juolab, kad telekomunikacijų bendrovės duomenis apie elektroninius ryšius saugo gerokai trumpesnį laiką, nei praėjo nuo aptariamo įvykio. Taip pat pagal byloje esančius duomenis seka, jog iškart po eismo įvykio kaltinamasis D. S. (telefonu (duomenys neskelbtini)) kelis kartus, t. y. 16.07 val., 16.08 val. ir 16.09 val., skambino kaltinamajam V. K. (į telefoną (duomenys neskelbtini)), tačiau šiais telefonais jiems pabendrauti nepavyko. Nepaisant to, jau 16.13 val. kaltinamasis V. K. (telefonu (duomenys neskelbtini)) paskambino liudytojai J. D. (į telefoną (duomenys neskelbtini)), tikėtina dėl automobilio „Volkswagen Bora“ draudimo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu kaltinamasis V. K. sužinojo apie poreikį apdrausti automobilį „Volkswagen Bora“ – būtent taip nurodyta ir kaltinamajam V. K. pareikštame kaltinime (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu). Tai tik sustiprina teismo manymą, jog abu kaltinamieji galėjo turėti ir naudoti ne tik tuos telefonus, apie kuriuos yra duomenys baudžiamojoje byloje, bet ir kitus telefonus, apie kuriuos byloje duomenų nėra. Be to, kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nesakė kaltinamajam V. K. atvežti draudimo poliso popierinį variantą į eismo įvykio vietą, nes nenorėjo, kad kaltinamasis V. K. pamatytų eismo įvykį. Nei eismo įvykio dalyviai, nei policijos pareigūnai teisiamojo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kad matė eismo įvykio vietoje kaltinamąjį V. K. ar tai, jog koks nors asmuo kaltinamajam D. S. įvykio vietoje būtų perdavęs draudimo polisą. Taip pat minėti proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad eismo įvykio vietoje automobilio „Volkswagen Bora“ draudimo poliso popierinio varianto galėjo nebūti ir jie šio draudimo poliso duomenis į eismo įvykio deklaracijas galėjo įrašyti nurašę juos nuo kitų eismo dalyvių užpildytų eismo įvykio deklaracijų, į kurias kaltinamasis D. S. šiuos duomenis galėjo įrašyti iš savo telefono (liudytojas R. V. parodė, kad nežino, ar kaltinamasis D. S. turėjo draudimo polisą ir nepamena, ar jis (liudytojas) draudimo poliso duomenis nusirašinėjo nuo draudimo poliso, ar nuo eismo įvykio deklaracijos; liudytojas S. L. matė kaip kaltinamasis D. S. pildė duomenis ir nurašinėjo nuo kažkokio popierinio dokumento, bet jis pats (liudytojas) to dokumento paėmęs nebuvo ir nežino, koks tai dokumentas, ar tai buvo draudimo polisas, ar kito eismo įvykio dalyvio deklaracija (jos kopija); liudytojas D. D. nepamena, nuo ko eismo įvykio deklaracijoje nurašė kaltininko draudimo poliso duomenis, bet galėjo nurašyti nuo kitų eismo įvykio dalyvių užpildytų deklaracijų. Gali būti, kad jis pats matė kaltininko draudimo polisą, tik ar jis buvo popierinis, ar nufotografuotas telefone, negali pasakyti). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti abiejų kaltinamųjų nurodyta versija apie jų turėtą ir naudotą telefonų skaičių ir tuo, kad abu kaltinamieji bendrauti, o taip pat ir siųsti/gauti draudimo poliso nuotrauką galėjo kitais, tyrimo metu nenustatytais telefonais, kad kaltinamasis V. K. į eismo įvykio vietą nebuvo atvykęs ir draudimo poliso neatvežė. Šiuo konkrečiu atveju byloje nepakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai tvirtinti kitaip.

4.2.10. Taip pat šioje byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad kaltinamasis V. K. draudimo poliso nuotrauką kaltinamajam D. S. telefonu išsiuntė žinodamas apie jau įvykusį eismo įvykį ir taip jis siekė padėti kaltinamajam D. S. įgyvendinti jo nusikalstamą sumanymą, kad kaltinamojo V. K. veika yra susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo D. S. veika bei kilusiais padariniais. Kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad jis pats nieko nežinojo apie kaltinamojo D. S. sukeltą eismo įvykį ir šio kaltinamojo nusikalstamą sumanymą ir tokiu būdu jis (kaltinamasis V. K.) neturėjo jokio sumanymo išvengti turtinės prievolės – turtinės žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims. Kaltinamasis V. K. nurodė, jog jis draudimo poliso nuotrauką kaltinamajam D. S. nusiuntė nieko nežinodamas apie jau įvykusį eismo įvykį. Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jo prašymu kaltinamasis V. K. automobilio draudimo sutarties fotonuotrauką jam persiuntė telefonu iškart po jos sudarymo. Tačiau jis kaltinamajam V. K. pasakė, kad draudimo poliso nuotrauka reikalinga, nes jis (kaltinamasis D. S.) vyksta į (duomenys neskelbtini), jis nesakė kaltinamajam V. K. apie jau įvykusį eismo įvykį, nes norėjo nuslėpti nuo kaltinamojo V. K. tai, jog eismo įvykis įvyko neapdraudus automobilio. Taip pat kaltinamasis D. S. nesakė kaltinamajam V. K., kad šis atvežtų draudimo poliso popierinį variantą į eismo įvykio vietą, nes nenorėjo, kad kaltinamasis V. K. pamatytų eismo įvykį, todėl kaltinamasis V. K. nebuvo atvykęs į eismo įvykio vietą ir joje draudimo poliso popierinio varianto nebuvo. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, duomenų, galinčių paneigti tokius kaltinamųjų parodymus, byloje nėra. Kartu liudytoja J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apdrausdamas MB „V.“ automobilį „Volkswagen Bora“, kaltinamasis V. K. prašė jos draudimo galiojimą nustatyti nuo skambinimo momento, t. y. tuojau pat, nes automobiliu jau važiuoja; kreiptis dėl automobilio draudimo sutarties sudarymo, nustatant draudimo sutarties įsigaliojimo laiką tuoj pat, yra normali praktika ir kaltinamasis V. K. tai daro jau nebe pirmą kartą; kaltinamasis V. K. neprašė jos paankstinti draudimo poliso įsigaliojimo laiką ir neminėjo jai apie tai, jog šis automobilis jau buvo patekęs į eismo įvykį.

4.2.11. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog abu kaltinamieji kaltinami siekę išvengti turtinės prievolės MB „V.“ naudai ir interesais, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. parodė, kad jis siekė suklastoti eismo įvykio deklaracijas ir išvengti ne MB „V.“, o savo turtinės prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, t. y. veikė savo naudai ir interesais. Svarbu tai, kad pagal kaltinamojo D. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus seka, jog anksčiau po panašaus įvykio (eismo įvykio sukėlimo vairuojant neapdraustą MB „V.“ automobilį) ne kas nors kitas, o būtent jis (kaltinamasis D. S.) turėjo padengti už jį MB „V.“ atlygintą žalą. Apie ankstesnį įvykį neabejotinai buvo žinoma ir kaltinamajam V. K.. Tai leidžia pagrįstai abejoti, ar šįkart kaltinamasis V. K., jeigu jis būtų žinojęs apie jau įvykusį eismo įvykį ir suvokdamas, jog šįkart kaltinamasis D. S. galutiniame rezultate taip pat turės padengti padarytą žalą, būtų turėjęs kokį nors motyvą nusikalstamu būdu padėti kitam asmeniui, t. y. kaltinamajam D. S. išvengti pastarojo prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą.

4.2.12. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis teismas konstatuoja, jog kaltinamasis V. K. nesuvokė ir nesuprato dalyvaujantis nusikalstamų veikų daryme, jog jis kaltinime nurodytu metu apdraudė automobilį „Volkswagen Bora“ ir draudimo poliso nuotrauką telefonu nusiuntė kaltinamajam D. S. nežinodamas, jog minėtas automobilis pateko į eismo įvykį. Vien tik tai, kad kaltinamasis V. K., kaltinamojo D. S. prašymu, apdraudė minėtą automobilį, neleidžia tvirtinti, jog kaltinamasis V. K. siekė padėti D. S. suklastoti eismo įvykio deklaracijas ir išvengti turtinės prievolės (eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo). Šioje baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų V. K. ir D. S. atliktų veiksmų bendrumą, susitarimą padaryti nusikalstamas veikas kartu bei jų tyčios bendrumą. Todėl šiuo konkrečiu atveju nenustačius būtinojo kaltinamajam V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymio – tiesioginės tyčios, ir neįrodžius jo dalyvavimo padedant padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, iš visų jam pareikštų kaltinimų kaltinamasis V. K. išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

4.3. Atsižvelgiant į visus pirmiau paminėtus duomenis, atitinkamai koreguojamas kaltinamajam D. S. pareikštas kaltinimas.

5.1. Nors kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę visiškai neigė, taip pat atsisakė duoti parodymus. Tai rodo, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir jis savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino tik dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tokią kaltinamojo poziciją, ją pripažinti nuoširdžiu kaltinamojo D. S. gailesčiu, o taip pat ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra jokio pagrindo.

5.2. Kitų kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

5.3. Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis naujus tyčinius nusikaltimus padarė neįvykdęs ankstesniu, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

5.4. Skirdamas bausmes kaltinamajam D. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis D. S. padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę ir valdymo tvarką. Anksčiau jis Lietuvoje teistas 3 kartus (turi neišnykusį teistumą už 1 tyčinį nusikaltimą), taip pat vieną kartą buvo nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, jis teistas 4 kartus Vokietijoje, 1 kartą Belgijoje, 1 kartą Suomijoje, 1 kartą Danijoje bei 1 kartą Švedijoje. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų savanoriškai nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 2900 eurų), jis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo, taip pat neregistruotas psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (3 t., 120–143, 144, 154–196 b. l.; 4 t., 6, 7, 123–124 b. l.). Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis D. S., be kita ko, ankščiau Lietuvoje buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką nuosavybei, taip pat jis vieną kartą Suomijoje ir du kartus Vokietijoje teistas už vagystes, vieną kartą Danijoje teistas už dokumentų klastojimą ir vieną kartą Vokietijoje teistas už prekybą vogtomis prekėmis. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, jam paskirtų administracinių baudų jis savanoriškai nevykdo, jo paties teigimu, jis turi daugiau įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, taip pat jis nėra visiškai įvykdęs (sumokėjęs) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirtos baudos. Visos šios aplinkybės kaltinamąjį D. S. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad anksčiau kaltinamajam D. S. taikytos poveikio priemonės (administracinės nuobaudos, viešųjų darbų ir baudos bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) nepadarė jam teigiamos įtakos. Be to, jis nė kiek neatlygino savo nusikalstamomis veikomis padarytos žalos. Svarbu tai, BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija nenumato galimybės skirti švelnesnę bausmę nei bauda. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo nuomone, tokiomis pačiomis bausmėmis, ar bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam D. S. paskirtas bausmes (viešaisiais darbais ar baudomis) bausmių tikslai nebus pasiekti, o kaltinamajam D. S. paskyrus švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, būtų dar labiau pasunkinta ir taip nelengva kaltinamojo D. S. turtinė padėtis. Todėl šįkart kaltinamajam D. S. už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką skiriamas areštas, savo trukme griežtesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

5.5. Kaltinamasis D. S. abu nusikaltimus padarė esant idealiajai sutapčiai, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu).

5.6. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis D. S. būtų visiškai įvykdęs Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – sumokėjęs 12 MGL (451,92 euro) dydžio baudą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. patvirtino, kad šios baudos jis nėra visiškai sumokėjęs, o jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu pateikė antstolio kvitą, patvirtinantį, jog kaltinamasis D. S. 2020 m. vasario 12 d. sumokėjo dalį šios baudos – 200 eurų (4 t., 122 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad naujus nusikaltimus kaltinamasis D. S. padarė po Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (po 2018 m. birželio 27 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos baudos neatlikta dalimi subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės arešto bausmės pridedant neatliktos švelnesnės bausmės dalį – 5 MGL (taikant šios bausmės paskyrimo metu galiojantį MGL – 37,66 Eur), t. y. 188 eurų dydžio baudą (BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu).

5.7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, šios bausmės vykdymą atidėti nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, o taip pat vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Tačiau kaltinamasis D. S. yra recidyvistas ir jis nuteisiamas nebe pirmą kartą. Įvertinęs tai, o taip pat visas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, jog atidėjus kaltinamajam D. S. paskirtos bausmės – arešto, vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti. Todėl teismas nusprendžia kaltinamajam D. S. paskirtą galutinę subendrintą arešto bausmę vykdyti realiai.

5.8. Atsižvelgiant į tai, kad naujus nusikaltimus padarė recidyvistas, kaltinamajam D. S. taikyti 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos nėra teisinio pagrindo (šio įstatymo 8 straipsnio 8 punktas).

6.1. Byloje AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje pareiškė 3793,59 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 116–117 b. l.). Vėliau šis civilinis ieškinys buvo patikslintas nurodant, kad AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje liko neatlyginta 2391,59 Eur dydžio turtinė žala (4 t., 99–106 b. l.).

6.2. Kaltinamojo D. S. veikomis padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais. AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims: R. V. – 2391,59 Eur, M. A. – 600 Eur, A. S. – 802 Eur, viso 3793,59 Eur. Ši turtinė žala AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje buvo padaryta kaltinamojo D. S. nusikalstamomis veikomis, paminėta turtinė žala iki šiol nėra visiškai atlyginta – dalį minėtos žalos AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje atlygino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, neatlyginta turtinės žalos dalis – 2391,59 Eur (4 t., 100–105 b. l.). Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino nė kiek neatlyginęs turtinės žalos, todėl neatlyginta turtinės žalos dalis priteisiama iš kaltinamojo D. S..

7.1. Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 112–113 b. l.)), paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

7.2. Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 38–39 b. l.)), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

7.3. Šiame procese valstybė patyrė 26,60 Eur dydžio išlaidas dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis procesas vyko dėl dviejų kaltinamųjų, o kaltinamasis V. K. išteisinamas, iš kaltinamojo D. S. į valstybės pajamas išieškoma pusė nurodytų proceso išlaidų, t. y. 13,30 Eur.

7.4. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti D. S. galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šią subendrintą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės arešto bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu neatliktos švelnesnės baudos bausmės dalį ir skirti D. S. galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 5 MGL (188 (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių) eurų) dydžio baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

V. K. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš D. S. AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje 2391,59 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 59 ct) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš D. S. į valstybės pajamas 13,30 Eur (trylikos eurų 30 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti D. S., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmės atliekamos minėto kodekso 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atkreipti D. S. dėmesį į tai, kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Išaiškinti D. S., jog proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.