Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-385-165/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-02
Bylos Nr.
1S-385-165/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08587-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė, Elena Vainienė (pran.), Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
S. T.
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Byla Nr. 1S-385-165/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08587-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teisėjų Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. lapkričio 20 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 19 d., apie 17 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu K. R. į galvą, padarydamas jam galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, poodine kraujosruva akių vokuose, odos nubrozdinimais kaktos kairėje, kairės ausies kaušelyje, pakaušyje, muštine žaizda pakaušio kairėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš viso dešinio galvos smegenų pusrutulio, pakraujavimu po voratinkliniu dangalu dešinėje, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dešinio galvos smegenų pusrutulio išemija, abipusiu plaučių uždegimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, galvos smegenų strigimu, dėl ko K. R. dėl patirtų sužalojimų 2016 m. kovo 3 d. mirė, tai yra, kaltinamas tuo, kad nužudė K. R..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis S. T. laikinai sulaikytas 2016 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 21 d. nutartimi S. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimi buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi kaltinamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis S. T. skunde prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad iki suėmimo jis dirbo, vykdė individualią veiklą (remontavo automobilius), faktinėje santuokoje gyvena 7 metus, augina du mažamečius vaikus. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, yra suimtas jau 9 mėnesius ir visą šį laiką, būdamas atskirtas nuo šeimos, patiria didelius dvasinius išgyvenimus.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo S. T. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. T. skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. T. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo S. T., liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. T. nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaltinamajam S. T. inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jo padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Nors gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis, S. T. anksčiau yra teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą artimoje aplinkoje, teistumas neišnykęs, jis ne kartą baustas administracine tvarka. Remiantis bylos duomenimis, ankstesnes nusikalstamas veikas, administracinius pažeidimus padarė būdamas neblaivus, nagrinėjamu atveju S. T. taip pat kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Be to, bylos duomenimis, S. T. yra nevedęs. Nors suimtasis skunde nurodo, kad gyvena faktinėje santuokoje 7 metus, turi du mažamečius vaikus, iki suėmimo dirbo pagal individualios veiklos pažymą, pažymėtina, kad šios aplinkybės nesulaikė S. T. nuo nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas, padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės ir nėra pakankamos taikyti suimtajam švelnesnę karomąją priemonę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. S. T. inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, S. T. anksčiau yra teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, šioje byloje kaltinimai jam pareikšti neišnykus ankstesniam teistumui. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad suimtasis nekeičia gyvenimo būdo, vartoja alkoholinius gėrimus žinodamas, kad jie neigiamai veikia jo elgesį. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į S. T. inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog šiuo atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo S. T. asmenybę apibūdinančius duomenis, kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą S. T. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam S. T. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu aptariamu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųsta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. T. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 20 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Laima GarnelienėVioleta Ražinskaitė