- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- 1-75-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08587-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- S. T.
- Nukentėjusysis
- B. F., V. R., A. R.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam S. T., jo gynėjui advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiesiems B. F., V. R., A. R., specialistėms – teismo medicinos ekspertėms S. B., M. K.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį- pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, teistas 2014 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. vieneriems metams laisvės apribojimo, nustatant įpareigojimus, 2015 m. gegužės 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtoji bausmė pakeista administraciniu areštu 65 paroms, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2016 m. vasario 19 d. apie 17 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kambaryje, tarpusavio konflikto su K. R. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam K. R. ne mažiau penkis smūgius kumščiu į galvą ir tuo padarė jam galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu, poodine kraujosruva akių vokuose, odos nubrozdijimais kaktos kairėje, kairės ausies kaušelyje, pakaušyje, muštine žaizda pakaušio kairėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš viso dešinio galvos smegenų pusrutulio, pakraujavimu po voratinkliniu dangalu dešinėje, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dešinio galvos smegenų pusrutulio išemija, abipusiu plaučių uždegimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, galvos smegenų strigimu, ir dėl tokių sužalojimų K. R. 2016 m. kovo 3 d. ligoninėje mirė.
Kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 19 d. ryte jis išėjo pas savo draugą, gyvenantį tam pačiam kaime, kur būnant prieš 17 val. jam telefonu paskambino uošvienė B. F. ir paprašė nueiti iki namų, patikrinti ką veikia ten likęs K. R., nes pastarasis būdamas neblaivus gali ką nors pridaryti. Taip B. F. prašymu jis nuėjo iki namų, kur rado savo kambaryje ant sofos sėdintį K. R., šis buvo neblaivus ir triukšmavo. Paprašius nusiraminti, K. R. atsistojo ir sugriebė jam už gerklės. Po tokių veiksmų jis iš inercijos, susijaudinimo sudavė kumščiu nukentėjusiajam į žandą ir šis atsisėdo ant sofos, po to jis dar gal penkis kartus kumščiu sudavė K. R. į veido sritį, matė, kad prakirto antakį, bet nuo šių smūgių nukentėjusysis nenuvirto, liko sėdėti ant sofos. Taip jį palikęs sėdėti, jis išėjo pas savo draugą, ir ten gėrė alų. Suduodamas smūgius nukentėjusiajam jis susižalojo kairę ranką, ji buvo sutinusi. Kad K. R. blogai jam telefonu jau apie 24 val. pranešė sugyventinė E. F.. Dėl padarytų veiksmų jis labai gailisi, dėl ko taip elgėsi, suduodamas tiek smūgių paaiškinti negali, tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo ir to nesiekė.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji B. F. parodė, kad kartu su savo broliu K. R., dukra E. F. ir pastarosios sugyventiniu S. T. gyveno viename gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. 2016 m. vasario 19 d. apie 9 val. 30 min. ji išėjo į darbą ir visus kitus namiškius paliko namuose, K. R. tuo metu jau buvo neblaivus ir buvo priekabus, triukšmavo. Jau būnant darbe ji telefonu skambino savo dukrai, kad pasiteirauti ką daro K. R., bet kadangi dukra buvo išėjusi pas tetą, tuomet ji skambino dukters sugyventiniui S. T., bet pastarasis taip pat pasakė, kad išėjęs iš namų. Tik vėlai vakare sugrįžusi iš darbo, ji iš dukros E. F. sužinojo, kad K. R. sumuštas ir išvežtas į ligoninę, dukra pasakė tik tiek, kad K. R. sumušė kaltinamasis S. T.. Jai buvo žinoma, kad K. R. būdamas neblaivus būdavo, agresyvus, kas nebuvo būdinga S. T.. Sekančios dienos rytą ji pastebėjo, kad kambaryje ant tapetų matosi kraujo lašeliai, kurių anksčiau te nebuvo, kokių nors brolio sužalojimų iki to laiko ji nepastebėjo. Dėl žuvusiojo brolio laidojimo išlaidų priteisimo ji sutinka, nes šias išlaidas padengė kiti mirusiojo broliai.
Nukentėjusysis V. R. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai 2016 m. vasario 19 d. apie 22 val. jam telefonu paskambino dukterėčia E. F. ir pranešė, jog įvyko konfliktas, K. R. susimušė su su S. T. ir K. R. išvežtas į ligoninę. Vėliau jis K. R. lankė ligoninėje, bet pastarasis iki mirties momento buvo komos būsenoje ir todėl daugiau jokių įvykio aplinkybių nesužinojo. Dėl brolio mirties jis turėjo didelius išgyvenimus, patyrė neturtinę žalą, taip pat turėjo laidojimo išlaidas.
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad minimą dieną jis bendravo su K. R., tarėsi dėl važiavimo į mišką, pastarasis kalbėjo, kad geria alų. Ir tik vėliau, apie 00.00 val jam paskambinęs kitas brolis – V. pranešė, jog K. ligoninėje. Apie įvykusias muštynes jam nieko nežinoma, prieš tai, kai jis matė K., pastarasis buvo sveikas ir žvalus. Jo santykiai su broliu buvo artimi, todėl dėl jo mirties jis patyrė neturtinę žalą ir kartu su V. R. turėjo laidojimo išlaidas.
Liudytoja E. F. parodė, kad 2016 m. vasario 19 d. ryte jų šeima atsikėlė, pusryčiavo, K. R. tuo metu buvo kambaryje ir ten triukšmavo, nes kelias paras iš eilės buvo gėręs. Ji su vaiku išėjo pas tetą J. D., mama išėjo į darbą, o S. iš namų išėjo savo reikalais, taip namuose liko vienas K. R.. Į namus ji sugrįžo tik apie 19.00 val. ir K. R. rado kambaryje susmukusį prie savo lovos. Pamačiusi, kad K. R. ilgai nesikelia, ji iškvietė tetą J. D.. Pastaroji pamačiusi, kad K. pirštai pamėlę, liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai K. R. išvežė į ligoninę. Ji9 pastebėjo, kad nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas, kairysis šonas prakirstas ir patinęs, ant sienos matėsi kraujo dėmės. Išvežus nukentėjusįjį į ligoninę, į namus sugrįžo ir S. T., kuriam ji papasakojo kas įvyko, ir tuomet S. pasakė, kad tai jis kelis kartus sudavė K. R. ir buvo palikęs jį sėdėti ant lovos. Po to vakare, S. T. sulaikė policija.
Liudytoja J. D. parodė, kad 2016 m. vasario 19 d. ryte pas ją buvo atėjusi E. F. su vaiku ir jos visą dieną bendravo. Apie 19 val. E. iš jos išėjo, o apie 21 val. paskambino telefonu ir paprašė ateiti, nes namuose rado gulintį K. R. ir šis į nieką nereaguoja. Atėjusi į vietą, K. R. ji rado gulintį lovoje, pastarasis į nieką nereagavo, ant jo veido, kairėje pusėje matėsi patinimas, nagai patamsėję, ir supratusi, kad blogai, ji liepė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Atvykę medikai K. R. apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę.
Liudytojas A. L. parodė, kad 2016 m. vasario 19 d. į namus po darbo sugrįžo apie 18 val., K. R. rado sukniubusį, užsigulusį ant staliuko. Supratęs, kad nukentėjusysis, būdamas smarkiau užgėręs, miega, jį paguldė į lovą, pats vėliau iš namų išėjo.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t-1 b.l. 131-137) matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė vietą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kambaryje, kur sudavė šešis smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, po ko pastarasis liko sėdėti ant sofos.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t-1 b.l.12-19) matyti, kad 2016 m. vasario 20 d. buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kambarys, kuriame buvo surastas nukentėjusysis K. R., ir ten ant sofos užtiesalo, ant sienos, padengtos tapetais, ant greta esančios spintos durelių surastos raudonos spalvos dėmės, paimtas jų pavyzdys.
Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (t-1 b.l. 65-66, 67-73) matyti, kad po įvykio buvo paimti K. R. dėvėti rūbai, ant trikotažinių marškinėlių rastos raudonos spalvos dėmės.
Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (t-1 b.l. 74-75, 76-82) seka, kad buvo apžiūrėti ir iš kaltinamojo paimti rūbai, ant kelnių, megztinio rastos panašios į kraujo, dėmės.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G487/2016(02) (t-1 b.l. 29-30) seka, kad 2016 m. vasario 23 d. atlikus sužalotojo K. R. medicininį tyrimą, jam buvo konstatuota kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, dešinės kaktinės skilties sumušimas, dešinio skruostikaulio ir dešinio žandinio ančio išorinės sienelės lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, smakre, pakaušyje, dešinės ausies sumušimas, muštinė žaizda kairiame antakyje. Nustatyta, kad šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje, galimai 2016 m. vasario 19 d. Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas, dėl kaktinės skilties sumušimo, smegenų komos bei išsivysčiusio galvos smegenų kamieno strigimo nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasibaigęs mirtimi.
Analogiškos išvados pateikiamos ir teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M277/2016(02) (t-1 b.l.37-42), kur taip pat konstatuota, kad pagrindinė K. R. mirties priežastis – tai sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, poodine kraujosruva akių vokuose, odos nubrozdinimais kaktos kairėje, pakaušyje, muštine žaizda pakaušio kairėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš viso dešinio galvos smegenų pusrutulio, pakraujavimu po voratinkliniu dangalu dešinėje, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimu, ko pasekoje komplikavosi galvos smegenų suspaudimas, pabrinkimas, dešinio galvos smegenų pusrutulio išemija, abipusis plaučių uždegimas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, galvos smegenų strigimas.
Teismo posėdyje dalyvavę teismo medicinos ekspertės M. K. ir S. B., kurios ir atliko mirusiojo K. R. medicininį tyrimą, virš paminėtas išvadas patvirtino ir be to nurodė, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu, tai yra minučių – valandos laikotarpyje, nustatyti nuo kurio konkrečiai suduoto smūgio nukentėjusiajam išsivystė kraujo išsiliejimas į smegenis negalima, todėl vertintina, jog tai įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos. Taip pat ekspertė S. B. patvirtino, kad atlikus detalesnį mirusiojo K. R. tyrimą, buvo nustatyta ir patikslinta, kad vienas iš ankstesnėje išvadoje įvardintų sužalojimų - nubrozdinimas pakaušio srityje yra muštinė žaizda, ir labiausia tikėtinas tokio sužalojimo atsiradimo mechanizmas – po smūgio į veidinę dalį griuvimas ir atsitrenkimas pakaušiu į kietą paviršių.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G473/2016(02) (t-1 b.l. 90) matyti, kad 2016 m. vasario 20 d. atlikus S. T. apžiūrą jam buvo nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos žąstuose, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršte. Sužalojimai žastuose, kairėje plaštakoje padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai 1-2 parų bėgyje iki apžiūros, tai yra galimai 2016 m. vasario 19d.
Tad vertinant virš aptartus kaltinamojo paaiškinimus, jų atitikimą nurodytoms aplinkybėms parodymų patikrinimo vietoje metu, atitikimą ir objektyviai nustatytoms aplinkybėms, tai yra surastiems pėdsakams ant baldų, sienos, nustatytiems nukentėjusiojo sužalojimams jų pobūdžiui ir lokalizacijai, liudytojos E. F. parodymams apie kaltinamojo prisipažinimą sumušus K. R., nėra pagrindo abejoti, kad K. R. sumušė kaltinamasis. Teismo medicinos specialistų išvadose be kita ko nustatyta, kad duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog kaltinamasis turėjo tiesioginę tyčią nužudyti nukentėjusįjį, nėra, tačiau kaltinamojo nurodytas padarytos veikos intensyvumas – penkių smūgių nukentėjusiajam sudavimas jau ir po to, kai pastarasis po pirmojo smūgio į veidą buvo visiškai pasyvus, atsisėdo ant sofos ir jokios agresijos ar priešiškumo nerodė, smūgių sudavimas didele jėga, ką rodo ir paties kaltinamojo rankos susižalojimas, smūgių sudavimas į itin gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą, rodo, kad kaltinamasis, nors ir nesiekdamas nukentėjusiojo mirties, veikė tyčia, siekdamas sužaloti nukentėjusįjį, būdamas visiškai abejingas dėl galimų pasekmių ir suvokdamas savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei. Tokie kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai, susiję su sunkiu sveikatos sužalojimu, sukėlusiu nukentėjusiojo mirtį, teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 129 str. 1 d. Kaltinamajam buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokių veiksmų padarymui. Pats kaltinamasis neigė, kad tuo metu, kai sugrįžo į namus ir sumušė nukentėjusįjį, būtų buvęs neblaivus. Jokių kitų duomenų apie kaltinamojo neblaivumą, išskyrus tai, kad jis buvo nustatytas jau praėjus igesniam laikui (maždaug 6 valandoms) po nusikaltimo padarymo, byloje nėra, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina..
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, paties kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, šiuo nusikaltimu buvo sukeltos pačios sunkiausios pasekmės, jis sudaro ypatingai didelį pavojų visuomenei. Tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, laikytina lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Skiriant bausmę ir nustatant konkretų jos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jo patenkinamą charakteristiką, baustumą administracine tvarka, ankstesnius teistumus. Tokiu būdu atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, neviršijant šios rūšies bausmės įstatyme numatyto vidurkio.
Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad S. T. nusikalstamų veiksmų pasekoje buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis K. R.. Dėl jo laidojimo nukentėjusieji V. R. ir A. R. patyrė atitinkamai pirmasis 889,60 eurų, o antrasis – 823,19 eurų dydžio žalą. Tokią žalą sudaro nukentėjusiųjų turėtos išlaidos ritualinėms paslaugoms apmokėti, paminklo pastatymui, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai. Todėl esant paminėtoms aplinkybėms, iš kaltinamojo abiem nukentėjusiems priteistina padaryta turtinė žala. (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis). Nukentėjusių pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini.
Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji A. R., V. R. ir B. F. prašo priteisti po10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusieji pareiškė, kad neturtinė žala jiems padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nužudymo K. R., kuris yra nukentėjusiųjų brolis.
Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusieji su juo bendravo, dvasinis ryšys buvo stiprus, dėl jo mirties visi patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad S. T. tyčia nužudė K. R., dėl kurio mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė jiems neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl K. R. – artimo žmogaus (brolio) – nužudymo, netekties nukentėjusieji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteistina kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 10000 Eur. Šios sumos nėra per didelės ar neprotingo dydžio
Daiktų (prijungtų prie baudžiamosios bylos) klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 115 str. 1 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę devynerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2016 m. vasario 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. sausio 4 d. Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus S. T. pasiųsti atlikti bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš S. T. 889,60 eurų turtinės žalos atlyginimą V. R., 823,19 eurų turtinės žalos atlyginimą A. R. ir po 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimą V. R., A. R. ir B. F..
Daiktinius įrodymus: K. R. drabužius – dvejas kelnes, kojines, marškinėlius, marškinius, trumpikes, bliuzoną, iš įvykio vietos paimtus dėmių pavyzdžius, sagą, kaip neturinčius vertės, sunaikinti, S. T. drabužius – džinsines kelnes, kojines, megztinį, striukę grąžinti S. T., kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.