Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 8 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 111, 112, 115), pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 17, 116), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d., dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, atliekant laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl bylos dalyje nutraukimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje yra numatyti bylos nutraukimo pagrindai, tarp jų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2 p.).

Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4262-428/2018, pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 13 d. Minėtoje byloje buvo įvertintos aplinkybės dėl jam tekusios gyvenamojo ploto normos, sanitariniuose mazguose ir prausyklose buvusio įrenginių kiekio, patalpose buvusių buitinių kenkėjų ir odos bėrimo nuo įkandimų, dėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimo. 2018 m. spalio 12 d. teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4262-428/2018 nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, todėl nagrinėjama administracinė byla dalyje dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl neturtinės žalos, kildinamos iš tų pačių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d. priteisimo, nutrauktina.

Įvertinus laikotarpį ir aplinkybes išnagrinėtoje administracinėje byloje, laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir iš esmės analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d. dėl patalpų apšvietimo, drėgmės, ventiliacijos, stogo dangoje buvusio asbesto, gaisrinės saugos laikymosi, reikiamų patalpų nebuvimo, per mažo šaldytuvo, sąlygų dušuose, tupiamo tualeto, grotų languose, nes jos nebuvo nagrinėjamos administracinėje byloje Nr. I-4262-428/2018.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kildinamos iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, nurodo, kad dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, išreiškė poziciją, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus vienam nuteistajam skirtas judėjimo plotas negali būti mažesnis kaip 5 kv. m., kad turi būti vertinamas laisvas, judėjimui skirtas plotas.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos namuose turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato, pareiškėjas konkretaus pagrindo dėl atsakovo pareigos užtikrinti 5 kv. m. gyvenamąjį plotą kiekvienam nuteistajam taip pat nenurodė, todėl tokie abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai atmetami.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN 3-iame sektoriuje pareiškėjas buvo apgyvendintas: 9-o būrio 9-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 33,92 kv. m., miegamųjų vietų buvo 10, todėl vienam asmeniui teko 3,39 kv. m. gyvenamojo ploto; 11-o būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,97 kv. m., miegamųjų vietų buvo 11, todėl vienam asmeniui teko 3,27 kv. m. gyvenamojo ploto; 4-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 33,57 kv. m., miegamųjų vietų buvo 10, todėl vienam asmeniui teko 3,36 kv. m. gyvenamojo ploto; 6-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,62 kv. m., miegamųjų vietų buvo 10, todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m. ploto; 4-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 89,11 kv. m., miegamųjų vietų buvo 24, todėl vienam asmeniui teko 3,71 kv. m. ploto (b. l. 68, 89-91).

Ginčo dėl gyvenamųjų patalpų ir jų plotų byloje nėra. Tačiau pareiškėjas skunde nurodė, kad vienu metu gyveno nuo 15 iki 28 žmonių ir vienam asmeniui vidutiniškai tekdavo nuo 1 kv. m. iki 1,5 kv. m. ploto, o pagal atsakovo pateiktus duomenis, gyvenamosiose patalpose gyveno nuo 10 iki 24 žmonių, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,17 kv. m. iki 3,71 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pastebėtina, kad įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-2781-505/2018) yra konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. sausio 13 d. Pravieniškių PN 3-io sektoriaus 4 būrio 2-oje patalpoje, kurios plotas 89,11 kv. m., buvo 24 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,71 kv. m. ploto. Įvertinus tai, kad atsakovo pateikti duomenys atitinka aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiame teismo sprendime laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, kitų konkrečių gyvenamųjų patalpų ir konkrečių laikotarpių, kuriais pareiškėjui galėjo tekti mažesnė nei teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma, pareiškėjas nenurodė, įvertinus aplinkybę, kad dėl skunde nurodyto pareiškėjo laikotarpio dalies byla yra nutraukta, pareiškėjui prašant bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas neturi galimybės pagal abstrakčias pareiškėjo nurodytas aplinkybes nustatyti kitu konkrečiu laikotarpiu, konkrečioje gyvenamojoje patalpoje jam tekusio gyvenamojo ploto. Todėl laikytina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas atsakovo nurodytomis sąlygomis ir ploto norma pažeista nebuvo.

Akcentuotina, kad Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą (3,1 kv. m.) neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, todėl pareiškėjo argumentai apie jam tekusio laisvo gyvenamojo ploto skirto judėjimui pažeidimą atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš patalpose nebuvusios ventiliacijos, naktinio apšvietimo, netinkamo (mirguliuojančio) dieninio apšvietimo, oro temperatūros, drėgmės, matomo pelėsio, grybelio, byrėjusio tinko, buvusių buitinių parazitų.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (20 p.), Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Higienos norma HN 134:2015 nenumato, kad gyvenamosiose patalpose privalomai turi būti įrengta ventiliacinė sistema. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodė, todėl jo argumentai dėl patalpose nebuvusios ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog nebuvo naktinio patalpų apšvietimo ir buvo netinkamas dieninis apšvietimas, buvo šalta ir drėgna, tačiau nurodytų aplinkybių nedetalizavo (kokiu laikotarpiu, kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose tokios sąlygos buvo) ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė teismui duomenų apie ginčo laikotarpiu buvusį patalpų apšvietimą, oro temperatūrą ar drėgmę. Kadangi pareiškėjas nenurodė, jog vertinamuoju laikotarpiu buvo kreipęsis į Pravieniškių PN pareigūnus, administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų jo gyvenamosiose patalpose, dušuose, prausyklose, todėl darytina išvada, kad jis nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų, praėjus ilgam laikui nustatyti negalima, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT; žr., pvz., 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016). Į bylą pateiktame Pravieniškių PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. rašte (b. l. 106) nurodoma, kad dėl fizinio ar psichologinio smurto iš kitų nuteistųjų bei pataisos namų pareigūnų grasinimų žodžiu ar raštu nebuvo kreipęsis, taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas, siekdamas realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, ne kartą kreipėsi į teismą (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nuo 2016 m. Regionų apygardos administraciniame teisme gauti 5 skundai), leidžia jo nurodytą aplinkybę, jog dėl skundų patirdavo psichologinį ir fizinį smurtą, vertinti kritiškai.

Atsakovo atstovo teiginys, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN ir UAB „Dezinfa“ bei su UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudarytos sutartys, pagal kurias įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų atliekama dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija), nepaneigia pareiškėjo argumentų dėl patalpose buvusių buitinių parazitų ginčui aktualiu laikotarpiu, nes atsakovas apie atliktas kenkėjų naikinimo paslaugas ginčui aktualiu laikotarpiu duomenų nepateikė (Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija ir UAB „Utenos deratizacija“ paslaugų atlikimo aktai patvirtina kenkėjų naikinimą 2017 m. ir 2018 m.; b. l. 92-104). Atsakovui pareiškėjo teiginių pagrįstai ir pakankamai nepaneigus (šiuo atveju, nepateikus dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktų, žurnalų ginčui aktualiu laikotarpiu), yra pagrindas išvadai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos dėl patalpose buvusių kenkėjų nebuvo tinkamos, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl gyvenamosiose patalpose buvusių buitinių parazitų laikytinos nustatytomis.

Teismas pritaria atsakovo teiginiams, kad švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pareigą patiems nuteistiesiems valyti savo gyvenamąsias patalpas numato Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra kreipęsis į atsakovą dėl nepakankamai švariai valomų patalpų, ginčo dėl to, kad jam nebuvo išduodamos priemonės patalpoms valyti, byloje nėra, duomenų, jog dėl netinkamo dieninio apšvietimo ar nesančio naktinio apšvietimo jis kreipėsi į atsakovą, o šis į kreipimąsi nereagavo byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų pagal nurodytas aplinkybes konstatavimui.

Dėl nesančių patalpų ir per mažo kiekio įrangos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš nebuvusio laisvalaikio kambario ir atskiro sanitarinio mazgo personalui, per mažo kiekio klozetų (unitazų).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – tualetas personalui (Taisyklių 5.5 p.), sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.7 p.), laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.8. p.).

Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 77-475 (toliau – ir Turto valdymo skyriaus pažyma; b. l. 89-91) nurodoma, kad Trečiojo sektoriaus personalas naudojasi atskiru tualetu. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo tualeto personalui, tačiau iš nurodytų abstrakčių aplinkybių nėra galimybės nustatyti, ar tokio tualeto nebuvo būryje, ar gyvenamajame korpuse. Be to, pareiškėjas nenurodė, jog dėl galimai susidarančių eilių prie sanitarinio mazgo ar dėl pareigūnų naudojimosi tualetu be eilės jis kreipėsi į atsakovą. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie nuteistiesiems sukeliamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie nepatogumai būtų pašalinti. Tačiau atsakovui nepaneigus, kad nebuvo įrengta poilsio kambario, pripažinta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.8 punkte nurodytų reikalavimų, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodyta, kad 4-o būrio sanitarinio mazgo patalpoje yra įrengti 3 klozetai ir 3 unitazai, 11-o būrio sanitariniame mazge yra 10 klozetų, 9-o būrio sanitarinio mazgo patalpose yra įrengta 4 klozetai, 2 pisuarai, 6-o būrio sanitarinio mazgo patalpose įrengta 4 unitazai ir 4 pisuarai. Pareiškėjo teigimu keturiais tualetais ir keturiais pisuarais naudojosi daugiau nei 200 žmonių. Atsakovas nepateikė duomenų apie būriuose buvusį nuteistųjų skaičių, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam asmenų skaičiui. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl per mažo įrengimų (unitazų, klozetų) skaičiaus sanitarinio mazgo patalpose, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrįstomis.

Dėl gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi.

Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus pažymoje (b. l. 89-91) pažymima, kad įstaiga yra suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrines instrukcijas, kurios iškabintos kiekviename būryje, kad yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, kad yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, kad įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog stogas buvo dengtas šiferiu, kad ant langų buvo grotos, sanitariniuose mazguose tualetas buvo tupiamas, dėl kojos traumos jis kentėjo skausmus, dušuose buvo šalta, drėgna, blogas apšvietimas, slidžios grindys, maistas netilpdavo į šaldytuvą.

Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuo jo teises galėjo pažeisti stogas dengtas šiferiu. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad stogo danga buvo iš asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Turto valdymo skyriaus pažymoje (b. l. 89-91) pažymima, kad įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad stogo danga galėjo pažeisti pareiškėjo teises.

Taisyklių 11.5 punkte nurodoma, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis, todėl argumentas jog įrengtos grotos galėjo pažeisti pareiškėjo teises, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl kojos traumos, naudodamasis tualetu kentėjo skausmus, tačiau Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 72-88) nėra įrašų apie kojos traumą ginčui aktualiu laikotarpiu. Anksčiau minėtose Normose nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pagal Higienos normos HN 134:2015, 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Taigi, galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad pataisos namuose bendro naudojimo sanitariniuose mazguose tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint (o ne tupint), todėl teismo vertinimu, tupiamo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog dėl slidžių grindų ne kartą paslydo, nukrito, susižeidė, tačiau Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 72-88) nėra įrašų apie patirtas traumas paslydus, nukritus. 2016 m. gegužės 17 d. gydytojui skundėsi skausmu krūtinėje, nurodė priežasties nežinantis, traumų buvimą neigė (b. l. 76). Todėl pareiškėjo argumentai dėl paslydimo laikytini abstrakčiais, deklaratyviais ir atmestini.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl sukeltų nepatogumų naudojantis tualetu ar dušu, dėl netelpančio į šaldytuvą maisto, dėl netinkamos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo ar slidžių grindų dušuose, todėl minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis, deklaratyviomis ir nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl vienodos teismų praktikos taikymo.

Pareiškėjas skunde nurodė LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-822/2018, kurioje nuteistajam, atliekančiam bausmę tuose pačiuose pataisos namuose buvo priteista neturtinė žala.

Pastebėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiškas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais išaiškinimais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-269/2011 pažymėjo, kad reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama. Todėl vertinant, kuriuo teismo suformuotu precedentu būtina vadovautis, pirmenybė gali būti teikiama (kai ratio decidendi sutampa) vėlesnei, praktiką suvienodinančiai nutarčiai. Pastebėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į LVAT formuojamą praktiką, ir tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytoje LVAT nutartyje buvo analizuojamos pareiškėjo gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. 16-o būrio 6-os brigados, 1-o būrio 3-ioje, 6-oje patalpose, 2-o būrio 5-oje patalpoje. Pareiškėjas D. Š. minėtuose būriuose ir gyvenamosiose patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu apgyvendintas nebuvo, todėl jo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms nesutampant, teismas neturi pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytoje LVAT nutartyje priteistą neturtinės žalos dydį. Kiekvienoje byloje žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Todėl pareiškėjo prašymas tenkinti skundą, atsižvelgiant į jo nurodytą LVAT nutartį, vertintinas nepagrįstu.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam skaudėdavo akis, atsirado regėjimo problemos, skaitymui ar rašymui reikalingi akinai, negalėjo normaliai išsimiegoti, atsirasdavo įkandimų, ne kartą norėjo pasitraukti iš gyvenimo, patyrė didžiulius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, depresiją, garbės ir orumo pažeminimą, fizinį skausmą, kančias, tapo uždaras, nekalbus. Į bylą pateiktoje Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 18 d. pažymoje (b. l. 105) nurodoma, kad ginču aktualiu laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl buitinių parazitų sutrikdyto miego ir išsivysčiusios fobijos, dėl fizinio ir psichologinio smurto, patirto iš kitų nuteistųjų, dėl suicidinių ketinimų, kitų neigiamų išgyvenimų pareiškėjas nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad jo nurodyti išgyvenimai, nepatogumai nebuvo itin intensyvūs, nes specialistų pagalbos padėti juos sušvelninti, jam neprireikė. Asmens sveikatos istorijoje duomenų jog kreipėsi į gydytojus, skųsdamasis įkandimais, pasireiškusia alergija ar suprastėjusiu regėjimu, ginčui aktualiu laikotarpiu taip pat nėra. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo ir pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Pravieniškių PN (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo nepaneigtų aplinkybių (nebuvusio laisvalaikio kambario, buvusių buitinių parazitų ir nepakankamo įrengimų kiekio sanitariniuose mazguose) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 103 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Bylą dalyje dėl kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjui tekusios gyvenamojo ploto normos, sanitariniuose mazguose ir prausyklose buvusio įrenginių kiekio, patalpose buvusių buitinių kenkėjų, odos bėrimo nuo įkandimų, švarios ir tvarkingos aplinkos, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d., priteisimo nutraukti.

Pripažinti, kad pareiškėjo D. Š. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.