Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. V., priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2007-04-19 pirminis kreditorius AB „Hansabankas“ (AB „Swedbank“ bankas) ir trečiasis asmuo A. V. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 17-Nr. 07-038284-FA/07038291- FA (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią pirminė kreditorė suteikė A. V. 275 000 Lt kreditą. Sutartis užtikrinta nekilnojamo turto įkeitimu. Trečiajam asmeniui ir Bankui susitarus, 2009-03-30 buvo sudarytas Kredito sutarties pakeitimas Nr. 07-038284-FA/07-038291-FA/09-025554-FA-1, kuriuo buvo pakeistos pradinės kredito sutarties sąlygos ir į prievolę pagal kredito sutartį Nr. 07- 038284-FA/07-038291-FA įstojo naujas kredito gavėjas - atsakovė V. V.. Trečiasis asmuo ir atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti suteiktą finansavimo sumą, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas iki 2037-04-19. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų trečiasis asmuo ir atsakovė nesilaikė, todėl sutartis buvo nutraukta. 2012-06-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2820V/2013 buvo nutarta iš A. V. nekilnojamojo turto išieškoti 59 913 Eur negrąžinto kredito, 1577,54 Eur nesumokėtų palūkanų, 2777,68 Eur delspinigių, 131,78 delspinigių už negrąžintas palūkanas, 50,97 Eur turto draudimo mokestį, 1,97 Eur delspinigių už negrąžintą turto draudimo mokestį, 2,40 proc. + 6 mėn. Euribor palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos 59 919,13 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 64406,13 sumą nuo 2012-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2018-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB- 35885-960/2018 trečiajam asmeniui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2018-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-35885- 960/2018 patvirtintas ieškovo reikalavimas 58 947,37 EUR: 40 488,31 Eur negrąžinto kredito suma, 6753,74 EUR nesumokėtų palūkanų bei 11705,32 procesinių palūkanų pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2820V/2012. Nurodė, jog atsakovė pagal pasirašyta laidavimo sutartį solidariai atsakinga dalyje dėl 46 190,84 Eur sumos grąžinimo (58947,37 Eur -1051,21 Eur (trečiojo asmens bankroto metu gautos lėšos) - 11705,32 Eur (procesinių palūkanų paskaičiuotų trečiojo asmens atžvilgiu). 2018-01-15 reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą kreditorei PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, kuri 2018-01-16 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovei PlusPlus Capital AS. 2018-02-02 pranešimu atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės į atsakovės įsiskolinimą perleidimą. Atsakovės nesumokėta finansavimo suma sudaro 46190,84 Eur, tačiau ieškovė prašo priteisti 10 000,00 Eur.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuotas 2018-02-02 pranešimu. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad pradinis kreditorius suteikė trečiajam asmeniui A. V. 275 000,00 Lt kreditą, tačiau A. V. sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko susidarė 59 913,00 Eur negrąžinto kredito, 1577,54 Eur nesumokėtų palūkanų, 2777,68 Eur delspinigių, 131,78 delspinigių už negrąžintas palūkanas, 50,97 Eur turto draudimo mokestį, 1,97 Eur delspinigių už negrąžintą turto draudimo mokestį, 2,40 proc. + 6 mėn. Euribor palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos 59 919,13 Eur, įsiskolinimas. Remiantis CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal CK 6.81 str. 1 d., kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. 2007-04-19 Laidavimo sutartimi Nr. 07-038284-LA/07-038291-LA pradinis kreditorius ir atsakovė V. V. susitarė, kad V. V. kartu su trečiuoju asmeniu A. V. už paskolos sutarties nevykdymą pradiniam kreditoriui atsako solidariai. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra tinkamai įvykdę savo įsipareigojimus pagal sudarytas paskolos ir laidavimo sutartis, vadovaujantis CK 6.6, 6.38, 6.881 str. 1 d., ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 10 000,00 Eur negrąžintos paskolos.

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės V. V. priteistinos 2,40 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą (10 000,00 Eur) skaičiuojant nuo 2020-05-08 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-15.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovės priteistina 225,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) negrąžintos paskolos, 2,40 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (10 000,00 Eur) skaičiuojant nuo 2020-05-08 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.