- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 1-3117-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00878-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas teistas: 1) 1986-06-10 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnį 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį 146 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams; 2) 1989-05-18 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 3) 1993-08-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį pataiso darbais 2 metas; 4) 1997-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 5) 1998-12-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams; 6) 1999-07-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 117 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 500 Lt bauda; 7) 2000-06-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams. 2003-04-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 11 mėnesių 25 dienas; 8) 2006-08-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 9) 2008-10-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, areštu 30 parų; 10) 2009-02-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 11) 2009-03-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi laisvės atėmimu 3 metams; 12) 2009-03-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų; kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. pagrobė svetimą turtą:
jis, 2012 m. balandžio 21 d. apie 21.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo staliuko paėmė G. Z. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia 101 DUAL SIM, 290 Lt vertės, su Omnitel SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Lt vertės, Tele2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Lt vertės, ir odiniu dėklu, 100 Lt vertės, bei su pagrobtu telefonu iš kavinės pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. Z. priklausantį, 400 Lt vertės turtą.
V. R. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. birželio 8 d. apklaustas įtariamuoju V. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad negali pasakyti, kada tiksliai, tačiau gali būti, įtarime nurodyta data 2012 m. balandžio 21 d. vakare, galėjo būti ir apie 21.00 val., jis užėjo į kavinę, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Kavinėje buvo ne vienas, tačiau tų asmenų, nei vardų, nei pavardžių negali nurodyti, žino, kad jie ten lankosi dažnai. Maždaug praėjus pusvalandžiui po jo atėjimo, kilo konfliktas tarp J. ir to vyro, iš kurio ištraukė telefoną. Tą vyrą jis matė pirmą kartą. Jūratė ir tas vyras pradėjo vienas ant kito laistytis alumi. Jis iš pradžių nesikišo į jų konfliktą, tačiau po to pastebėjo, kad tas vyras iš vidinės striukės kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną, gal norėdamas apsaugoti, kad jis nesušlaptų ir pradėjo pats save šluostyti. Šalia to vyro buvo dar keli vyrai, kurie sėdėdami pradėjo aptarinėti susidariusią situaciją, ar jie buvo priėję prie to vyro, jis negali pasakyti, jam atrodo, kad jie buvo priėję tik prie moters. Jis tuo metu jau buvo išgėręs porą bokalų alaus, pamatęs gulintį telefoną ant staliuko, susigundė ir nuėjęs jį pasiėmė, pasinaudodamas suirute, jo niekas nepastebėjo. Išėjęs jis paskambino savo sūnui ir pasakė, kad rado telefoną, kad tegul jis atvažiuoja. Jis iš telefono išėmė SIM kortelę ir kažkur išmetė. Sūnus E. R. prie jo privažiavo prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro ir paėmė iš jo telefoną. Sūnus dar paklausė, ar telefonas nėra vogtas, jis jam pamelavo ir padavė telefoną, kur jis vėliau padėjo tą telefoną jis negali pasakyti. Norėjo sūnui padaryti dovaną, nes išėjęs iš įkalinimo įstaigos jo dar nebuvo matęs. Iš telefono jis neturėjo jokios naudos. Nukentėjusiojo piniginės jis nematė, kol buvo šalia, nepastebėjo, kad jis būtų mokėjęs, tas vyras patraukė jo dėmesį tik tada, kai išsitraukė telefoną. Dėl padarytos veikos gailisi (b. l. 112).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2013 m. rugsėjo 19 d. apklaustas įtariamuoju V. R. parodė, kad jis pasilieka prie savo pirminių parodymų. Prisipažįsta, kad 2012 m. balandžio 21 d. apie 21.00 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), nuo staliuko pagrobė telefoną Nokia, modelio negali nurodyti, bet gali būti pranešime apie įtarimą nurodytas modelis Nokia 101 DUAL SIM, matė, kad jame buvo 2 kortelės, taip pat telefonas buvo su odiniu dėklu, ar padavė jį sūnui, negali pasakyti. Jokiam vyrui striukės neplėšė ir piniginės negrobė (b. l. 147).
Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. gegužės 3 d. apklaustas nukentėjusysis G. Z. parodė, kad 2012 m. balandžio 21 d. apie 21.00 val. jis užėjo į kavinę-barą (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Prie baro nusipirko alaus ir atsisėdo prie stalo. Išgėręs bokalą alaus jis dar kartą priėjo prie barmeno ir paprašė įpilti dar vieną bokalą alaus. Prie baro priėjo mergina ir jį tyčia apipylė alumi, jis paėmė bokalą alaus ir išpylė ant jos, kad ji nepultų jo, tačiau ji pradėjo draskyti jį ir pulti. Tuo metu jis užsidengė veidą ir jį už parankių paėmė du vyrai, kurie jį neva traukė ir gynė nuo puolusios merginos. Ištraukę į lauką vienas vaikinas iš vidinės striukės kišenės ištraukė rudos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo apie 210 Lt, jo Sodros pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės, invalidumo pažymėjimas, ir pabėgo. Tuo metu kitas vaikinas pasakęs, kad „tuoj pasivys“, ištraukė iš dėklo telefoną, modelio nepamena, su dviem SIM kortelėmis ir pabėgo. Tuo metu kai įvyko vagystė jis vaikinų veidų nematė, bet 2012 m. balandžio 24 d. jis atvažiavo į Viršuliškes keistis kortelių ir pas vyrą panašų į narkomaną pamatė tokį kaip savo telefoną. Vyras ant rankos turėjo tatuiruotę ,, (duomenys neskelbtini)“. Jo pavogtojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Eidamas į barą buvo išgėręs, merginos pradėjusios konfliktą apibūdinti tiksliai negalėtų, bet galimai atpažintų. Įvykio metu jam padaryta žala sudaro 500 Lt (b. l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2012 m. liepos 18 d. apklaustas nukentėjusysis G. Z. parodė, kad jis pasilieka prie savo pirminių parodymų, jog jis kavinėje (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val., išgėrė vieną alaus bokalą, prieš tai taip pat buvo vartojęs alkoholį, po to kai jau priėjo prie baro pirkti kito bokalo, iš niekur nieko priėjusi moteriškė, kurią matė pirmą kartą, užpylė jam ant veido savo alaus bokalą, jis automatiškai išpylė savo bokalą ant jos. Ta moteris pradėjo draskyti nagais jam veidą, bėgo kraujas. Prie jų abiejų prišoko du vyriškiai, ar vaikinai negali pasakyti, nei veidų, nei kaip jie buvo apsirengę jis negali pasakyti, ir pasakė, „kad jie padės jam išeiti į lauką“ ir paėmė jį už parankių, ištraukė jį į lauką, jis tuo metu valėsi kraują nuo veido, todėl nors tie vyriškiai ar vaikinai buvo visai šalia jo, bet jų veidų neįsidėmėjo. Jis pajuto, kaip jie dviese pradėjo jį tampyti už striukės ir jautė kaip ji plyšta, iš striukės vidinės kišenės kažkuris iš tų vyriškių ištraukė piniginę, ir pasišalino, o kitas dar bandydamas apsimesti geru pasakė, „kad jis jį pagaus“ ir taip pat nubėgo, bet jis pajuto, kad striukės kišenėje nebebuvo mobilaus ryšio telefono Nokia su dviem kortelėmis, tai suprato, kad telefoną pagrobė tas kitas vyriškis. Nei moters apipylusios jį, nei tų vyrų, jis atpažinti negalėtų, nes jų veidų neįsidėmėjo. Pavogto telefono vertė 290 Lt, šiai dienai jis jam yra gražintas, todėl dėl jo pretenzijų neturi. Tačiau telefonas buvo odiniame dėkle, 100 Lt vertės, kuris nėra grąžintas, taip pat telefone buvo dvi SIM kortelės, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės. Piniginė, 60 Lt vertės, joje buvo 200 Lt, Swedbank banko mokėjimo kortelė, nuo kortelės pinigai nebuvo nuimti, kortelės banko atstatymas, jam kainavo 20 Lt, taip pat įvykio metu buvo suplėšyta striukė, 140 Lt vertės, kurios dabar nenori atsiimti, nes ji yra nebenešiojama, visa suplėšyta, taip pat piniginėje buvo 6 nuolaidų kortelės, kurių nevertina. Dėl šio įvykio: dėl telefono vagystės, (grąžinus telefoną 290 Lt vertės), jis patyrė 110 Lt žalą, dėl piniginės vagystės ir suplėšytos striukės – patyrė 420 Lt žalą (b. l. 33).
2013 m. rugsėjo 5 d. akistatos tarp G. Z. ir V. R. metu G. Z. parodė: kad prieš save sėdintį asmenį pažįsta, jį mato antrą kartą, nes pirmą kartą jis buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Jis buvo kavinėje gėrė alų, sėdėjo vidiniame kiemelyje, kai užėjo į kavinę nusipirkti dar vieno bokalo prie baro, ištraukė susimokėti piniginę ir kažkokia moteris iš niekur nieko apipylė alumi, tada jis apipylė ją atgal ir ta moteris pradėjo draskyti jam veidą, net pradėjo bėgti kraujas, tada iš kažkur prie jo iš už šonų priėjo du vyrai ir pradėjo sakyti, kad „jie padės“ paėmė už parankių ir išvedė į lauką. Tada pajuto, kad tie vyrai iš abiejų pusių, vyras sėdintis priešais jam atrodo buvo iš dešinės pusės, pradėjo jį apieškoti, kitaip plėšyti striukę, nes tik grįžęs namo pastebėjo, kad buvo suplėšyta striukė. Tiems vyrams pradėjus jį apieškoti pajuto, kad jam ištraukė piniginę, tada vyras stovėjęs iš dešinės pusės pradėjo sakyti, kad „jis padės ir pavis vagį“ ir „ale“ nusivijo piniginę pagrobusį vyrą, jie abu nubėgo į Viršuliškių gatvės namų kiemus. Kadangi jis neturėjo telefono, negalėjo paskambinti policijai, grįžo namo. Antrojo vyro požymių negali nurodyti. Buvo asmenys, kurie buvo baro vidiniame kieme jie buvo atėję su šunimi, bet jie buvo ne prie ko. V. R. parodė, kad jis buvo bare (duomenys neskelbtini), sėdėjo baro kavinės kiemelyje, kai prasidarė durys, jis pamatė, konfliktą, kaip moteris pila vyrui į veidą alų, jis matė, kad barmenas padavė tam vyrui bokalą ir tada ir vyras pylė tai moteriai atgal, vyras pradėjo valytis nuo savęs. Jis pastebėjo, kad ant staliuko, tas vyras pasidėjo telefoną, jis pasinaudojo susidariusia situacija, paėmė telefoną ir iš kavinės išėjo, jokių pinigų neėmė, jokios striukės nedraskė. Nukentėjusysis G. Z. parodė: kad gal ir galėjo būti, kaip sako prieš jį sėdintis vyras, tačiau tik faktas, kad striukė jo buvo sudraskyta, ir jis pasigedo telefono ir piniginės, tai mano, kad tik visi daiktai buvo ištraukti iš jo striukės, nes kitaip – kam ją draskyti. Buvo neblaivus, kas suplėšė striukę ir pagrobė piniginę – nežino, tik kadangi telefonas rastas pas tą vyrą, tai jis telefoną ir pagrobė, ar iš kišenės, ar nuo stalo jam tai atrodo, kad neturi reikšmės. V. R. parodė: kad laikosi savo ankstesnių parodymų, kad telefoną paėmė nuo stalo, kai jis buvo paliktas be priežiūros (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad jis dirba barmenu K. J. įmonėje kavinėje – bare, adresu (duomenys neskelbtini). Jis gerai pažįsta daugelį minėto baro lankytojų, nes tai yra vietiniai gyventojai. Vienas iš jų Viktoras, pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Jį žino kaip mėgstantį išgerti, žino, kad jis yra teistas ne vieną kartą ir jam dirbant anksčiau jis turėjo konfliktų su lankytojais, bei su policija. Jis bendrauja su išgerti mėgstančiais asmenimis. 2012 m. balandžio 21 d. jis dirbo nuo 8.00 val. iki 24.00 val. pamena, jo darbo metu, vakare, tikslaus laiko nepamena, kilo konfliktas tarp aukštokos moters, kuri kaip vėliau paaiškėjo, apipylė kieme prie stalelio sėdėjusį aukštą, stambų vyriškį. Vyriškis pas jį prie baro nupirko bokalą alaus ir išnešęs į kiemelį apipylė tą moterį. Vietoje kilo nedidelis konfliktas. Kiemo teritorija nėra filmuojama. Vėliau jie išėjo į lauką. Buvo jau vakaras, gal apie 21.30 val. Ar tuo metu buvo atėjęs „(duomenys neskelbtini)“ jis nepamena, nes čia lankosi vietiniai visi panašūs alkoholio mėgėjai. Praėjo nemažai laiko jis negali pasakyti. Gali pasakyti, kad ta moteris vardu M., gyvena (duomenys neskelbtini), iš pasakojimų žino, kad kalba daugelis, kad ji yra anksčiau dirbusi vidaus reikalų sistemoje. Ji čia lankosi retai. Su kuo bendrauja nežino. Ji turi šuniuką. Kas vyko lauke jis negirdėjo, to vyriškio ir M. pokalbis lauke truko apie 10 min. Kadangi toliau už lango nieko nematyti. To vyro vardas G., daugiau duomenų nežino. Jis mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo netoliese ir kaip jis mėgsta, pasinaudojo išgėrusio padėtimi. Po to įvykio iš jų nei vienas negrįžo į barą, į jį nesikreipė. Apie mėnesį laiko „(duomenys neskelbtini)“ jis nematė (b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. D. parodė, kad ji bare (duomenys neskelbtini) yra buvusi, tačiau jau dabar negali nurodyti, kada tiksliai, ar ji galėjo bare būti 2012 m. balandžio 21 d., negali nei paneigti, nei patvirtinti. Bare būna lankosi su savo sugyventiniu K. V., (duomenys neskelbtini) metų, galėjo būti, kad bare lankosi ir viena, kai parduotuvės nebedirba, ir jei pas ją apsilanko svečiai, būna, kad nueina nusipirkti alkoholio. Neprisimena, kad būtų, kažkokia konfliktiška situacija, tame bare ir kad ji ką nors būtų apipylusi alumi, tokio atvejo neprisimena. Apie vagystę iš kažkokio asmens ji nieko negirdėjo (b. l. 48).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad 2012 m. balandžio 21 d. apie 22.30 val. ji tikslaus laiko nepamena, pas ją į (duomenys neskelbtini) atvažiavo jos pažįstamas E. R.. Ji su juo draugauja jau seniai. Ernest jai atvežė mobilaus ryšio telefoną Nokia, tikslaus pavadinimo nežino. Iš kur jis gavo telefoną, ji nežino ir jo apie tai neklausė. Telefonas buvo pilko korpuso su juodais klavišais. Kadangi jos senas telefonas buvo sugedęs, ji telefoną paėmė kaip dovaną. Telefonas yra naudojamas su dviem SIM kortelėmis. SIM kortelių telefone nebuvo. 2012 m. gegužės 15 d. jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad reikės susitikti ir pabendrauti dėl jos turimo telefono. Ji apie tai pasakė E., tačiau daugiau apie tai nieko nespėjo pakalbėti. Pas ją atvyko policijos pareigūnai ir apžiūrėję telefoną pasakė, kad jis yra vogtas. Vėliau jau policijos komisariate ji sužinojo, kad telefoną Ernestas gavo iš savo tėvo, su kuriuo kartu negyvena. Daugiau ji nieko paaiškinti negali (b. l. 61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. R. parodė, kad 2012 m. balandžio 21 d. apie 21.00 val. jis tikslaus laiko nepamena jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo tėvas V. R., kuris jam pasakė, kad nori su juo susitikti. Jis tuo metu buvo mieste ir pasiūlė su juo susitikti, kadangi jo tėvai yra išsiskyrę ir gyvena atskirai. Netrukus jis susitiko su tėvu Viršuliškėse prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis jam perdavė mobilaus ryšio telefoną Nokia 1616-2, juodos spalvos korpusu su dviem naudojamomis SIM kortelėmis. SIM kortelių telefone jau nebuvo. Jis nieko neįtardamas paėmė tą telefoną ir nuvežė apie 22.30 val. savo pažįstamai merginai J. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) ir tą telefoną jai padovanojo. Iš kur gavo telefoną jis J. nesakė. Kai susitiko su tėvu, jis buvo vienas. Iš kur tėvas gavo telefoną – neklausė. 2012 m. gegužės 15 d. jam J. paskambino ir pasakė, kad jai skambino iš policijos ir pasakė, kad reikės susitikti ir pabendrauti dėl jos turimo telefono. Jis po pietų nuvyko pas J. ir apie telefoną nieko nespėjo pasakyti. Daugiau jis nieko paaiškinti negali (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. vasario 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nenustatyto asmens atžvilgiu atskirtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., dėl svetimo turto pagrobimo iš asmens drabužių (b. l. 3).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl V. R. veiksmų pagal BK 178 str. 2 d. nutrauktas (b. l. 6-8).
Iš byloje esančio 2012 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu nustatyta, kad 2012 m. balandžio 21 d. 21:22:57 val. ir 22:23:51 val. G. Z. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą iš numerio (duomenys neskelbtini) bei pranešė apie jo atžvilgių įvykdytą vagystę (b. l. 15-16).
Iš byloje esančio 2012 m. gegužės 3 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20).
Iš byloje esančio 2012 m. gegužės 25 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad apžiūrėta 2012 m. balandžio 21 d. įvykio metu suplėšyta G. Z. medžiaginė juodos spalvos striukė, kuri po apžiūros perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilnius (b. l. 27-29, 30).
Iš byloje esančio 2012 m. gegužės 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytoja J. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia – 101 Dual be SIM kortelės (b. l. 63).
Iš byloje esančio 2012 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Nokia, kuri pateikė liudytoja J. G. ir kuris po apžiūros grąžintas G. Z. (b. l. 64-67, 68).
Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino V. R. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo V. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. R. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka bei sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l.204).
Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Vilniaus priklausomybės ligų centre į priežiūros grupę įrašytas (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 194-199). Specialisto išvada: V. R. (duomenys neskelbtini) netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 201)), nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Teismo vertinimu prokurorės siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. R. skiriama bausmė sumažintina 1/3.
V. R. nustatytinas keturių mėnesių laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
G. Z. civilinis ieškinys dėl 110 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir realus padarytai žalai. Jo dydžio neginčijo ir kaltinamasis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, teismas,-
nusprendė:
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. nustatyti galutinę 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. spalio 9 d.
G. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš V. R. priteisti 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- suplėšytą G. Z. medžiaginę juodos spalvos striukę, kuri po apžiūros perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilnius, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti G. Z..
- CD laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-3117-784/2013.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.