Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-06-09 · Civilinė byla Nr. e2-820-356/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-02Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-06-09Utenos apylinkės teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
e2-820-356/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01439-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
T. M.
Advokatai
Nerijus Kasiliauskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-820-356/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01439-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.5.1.; 3.2.6.1.(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams V. D. ir advokatui Nerijui Kasiliauskui,

atsakovui T. M. ir atstovui advokatui Andriui Bambalui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-820-356/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui T. M. dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė atmesti atsakovo T. M. prašymą dėl darbo užmoksčio priteisimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė faktines aplinkybes nurodė ieškinyje, o atstovai paaiškino, kad: atsakovas buvo įdarbintas remiantis Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartimi, todėl jam darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinantys dokumentai buvo privalomai teikiami patikrinimui, taip pat duomenys teikiami ir VSDFV; pagal savo negalios pobūdį dirbo po 8 valandas, dirbo stropiai ir sąžiningai; darbo užmokestis, atsižvelgiant į atsakovo negalią, buvo mokamas grynaisiais, tokio dydžio, kiek nurodyta kasos išlaidų orderiuose; atsakovas dirbo nuo 2017 m. ir nesikreipė į jokias institucijas su skundu, kad jam nemokama tiek, kiek sulygta darbo sutartimi, o kreipėsi tik po 2019 m. birželį kilusio konflikto; atsakovui darbo užmokestis išmokėtas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. balandžio, nesumokėta už 2019 m. gegužę dėl tokių motyvų: neturėjo atsakovo banko sąskaitos duomenų, o juos atsakovui nurodžius procesiniuose dokumentuose, nežinojo, ar jie teisingi, nenorėtų sumokėti, nes dėl to, kad atsakovas pateikė vykdyti (duomenys neskelbtini) DGK 2020-07-08 sprendimą, jie patyrė žalos – antstolis nurašė 800 EUR sumą nuo ieškovės sąskaitos; ieškovės vertinimu, atsakovas yra pakankamai orientuotas, todėl mano, kad suprato pasirašymo kasos išlaidų orderiuose pasekmes; prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas T. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė atmesti. Atsakovas faktines aplinkybes nurodė atsiliepime į ieškinį, jis ir atstovas paaiškino, kad jis nedirbo tiek darbo valandų, kiek nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl sutinka, kad už 2018 metus, nors buvo mokama po 100-200 eurų kas du mėnesius, yra su juo atsiskaityta; nuo 2019 m. sausio jam nemokėjo, darbdavys rėmėsi tuo, kad dar nėra pervestos lėšos, todėl su juo atsiskaitys, kai gaus subsidijuojamai darbo vietai skirtas lėšas; jis neprašė darbo užmokestį mokėti grynaisiais, nes turi banke sąskaitą, į ją pervedami neįgalumo pensijos pinigai, moka naudotis banko paslaugomis; pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose, kurie, galimai nebūdavo užpildyti, jis įrašydavo savo vardą, pavardę ir pasirašydavo; jis nežinojo, kiek jam priklausė gauti darbo užmokesčio; darbą ieškovės įmonėje susirasti padėjo jo brolis, tačiau jis negalėtų patvirtinti, kad pasirašant kasos išlaidų orderį jam nebūdavo sumokama tiek, kiek įrašyta; pasirašydavo kasos išlaidų orderius V. D. kabinete, kiti darbuotojai pinigų perdavimo taip pat nematė; pagal ieškovės pateiktus dokumentus, jam nėra sumokėta už 2019 m. gegužės mėnesį; nustačius esant kai kuriuose kasos išlaidų orderiuose taisymų, kuriuos draudžiama daryti, teismas turėtų priimti atskirąją nutartį dėl oficialių dokumentų klastojimo, o už tuos mėnesius priteisti darbo užmokestį; prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Rašytiniu įrodymu – darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad šios darbo sutarties pagrindu atsakovas darbo teisiniais santykiais su ieškove yra susijęs nuo (duomenys neskelbtini), priimtas pagalbiniu darbuotoju, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį, mokant vieną kartą per mėnesį 400 EUR darbo užmokestį, papildyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) gali būti mokami priedai ir premijos už darbo rezultatus. Atsakovas turi neįgalumą, nustatytas darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) proc. iki (duomenys neskelbtini), į darbą buvo priimtas remiantis Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos.

Atsakovas 2020 m. birželio 8 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčių komisiją (toliau – Vilniaus DGK). Atsakovas prašyme (duomenys neskelbtini) DGK nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastoja darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus, klastoja jo parašą, įkalba pasirašyti dokumentuose, nors kas mėnesį jam sumoka tik po 100 EUR, likusius žada sumokėti po to, kai gaus lėšas iš VSDFV, teikė žinomai melagingus duomenis apie jam mokamą darbo užmokestį VSDFV, 2019 metais jis iš viso negavo apmokėjimo, prašė išreikalauti darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus, nes norėjo įrodyti jo parašo dokumentuose klastojimą, kad įgytų galimybę ginčyti šiuos dokumentus, pradėti atitinkamą ikiteisminį tyrimą. Kaip prašymo priedą atsakovas pridėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policjos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020-03-12 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo skundą tuo pagrindu, kad baudžiamasis procesas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, negalimas, o atsakovas turi teisę kreiptis dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo į Darbo ginčių komisiją.

Nors prašyme atsakovas nurodė faktines aplinkybes dėl ne viso darbo užmokesčio mokėjimo, dokumentų klastojimo, tačiau reikalavimą suformulavo taip, kad (duomenys neskelbtini) DGK prašė tik įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti jam darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus už 2019-2020 metus. Kaip nurodyta (duomenys neskelbtini)s DGK sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėjant atsakovas nurodė, kad jam buvo mokama tik po 100 EUR už du kalendorinius mėnesius. (duomenys neskelbtini) DGK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta skundą tenkinti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. M. išieškoti: po 345,65 EUR darbo užmokesčio dalis už 2018 metų sausio-rugpjūčio ir spalio mėnesius; 400 EUR darbo užmokestį už 2018 metų rugsėjo ir gruodžio mėnesius; 640,12 EUR darbo užmokesčio dalį už 2018 metų lapkričio mėnesį; po 492,89 EUR darbo užmokesčio dalis už 2019 metų sausio-balandžio mėnesius; 428,86 EUR darbo užmokestį už 2019 metų gegužės mėnesį (sumos nurodytos su privalomais mokesčiais), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiliepė į skundą ir nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojui nurodytu laikotarpiu. Iš viso atsakovui priteisė 6 951,39 EUR (suma nurodyta su mokesčiais).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. DK 229 straipsnis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme; jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ savalaikiai neatliko DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, todėl (duomenys neskelbtini) DGK (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo, buvo perduotas vykdyti antstoliui Sauliui Mulevičiui, kuris ieškovei 2020-12-04 siuntė raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą.

Atsakovo T. M. kaip išieškotojo atlikti veiksmai – įsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) DGK sprendimo perdavimas vykdyti priverstinai – nagrinėjamu atveju vertinami taip, kad atsakovas sutiko su tokiu sprendimu, o todėl teisme nagrinėtinas individualus darbo ginčas yra ne dėl įpareigojimo perduoti dokumentus, o dėl darbo užmokesčio atsakovui mokėjimo už visą laikotarpį, už kurį (duomenys neskelbtini) DGK (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. nuo 2018 metų sausio iki 2019 metų gegužės (įskaitytinai).

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi (2021-02-15 rezoliucija) DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas buvo atnaujintas, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys priimtas, ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipdamasi į teismą, prašė netenkinti atsakovo reikalavimų.

Darbdaviui tenka pareiga mokėti darbo užmokestį, todėl kilus ginčui dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra atsiskaityta, tenka darbaviui (DK 146 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad nuo darbo pradžios 2017 metais, atsižvelgusi į atsakovo neįgalumą, kad jam galimai sudėtinga naudotis banko paslaugomis, darbo užmokestį atsakovui išmokėdavo grynaisiais iš kasos pagal kasos išlaidų orderį, atsakovui jame pasirašant. Atsakovas nurodė, kad jis geba naudotis banko paslaugomis, pateikė įrodymus, kad turi banke atidarytą sąskaitą, į ją pervedami neįgalumo pensijos pinigai, jis pats neprašė jam darbo užmokestį mokėti grynaisiais.

Ginčo laikotarpiu Darbo kodekso teisės normos nedraudė darbo užmokestį išmokėti grynaisiais. Taigi ieškovė, nusprendusi atsakovui darbo užmokestį mokėti grynaisiais, Darbo kodekso teisės normų nepažeidė, o atsakovas, nors pats ir neišreiškė pageidavimo darbo užmokestį gauti grynaisiais, tačiau tam neprieštaravo.

Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis).

Grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Grynieji pinigai iš kasos išduodami pagal kasos išlaidų orderį. Taigi kasos išlaidų orderis yra pirminis buhalterinis apskaitos dokumentas, kuris patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Taigi būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą.

Jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (Taisyklių 19 punktas). Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą.

Ieškovė pateikė kasos išlaidų orderių, išrašytų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. balandžio (įskaitytinai), kopijas, o atsakovo reikalavimu pateikė ir originalus. Atsakovas, susipažinęs su šiais dokumentais, nepaneigė, kad kasos išlaidų orderiuose (originalai saugomi prie civilinės bylos iki sprendimo įsiteisėjimo) yra jo parašai: 2018-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. sausį; 2018-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini) (su prierašu „7“), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. vasarį; 2018-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. kovą; 2018-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. balandį (žodis „balandis“ įrašytas ant balta medžiaga užtušuoto įrašo); 2018-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. gegužę; 2018-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis (nenurodyta už kurį laikotarpį); 2018-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. liepą; 2018-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini)3, išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. rugpjūtį; 2018-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) (ant skaičius 4 yra brūkšnelis), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. rugsėjį; 2018-11-02 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 338,23 EUR darbo užmokestis už 2018 m. spalį; 2018-12-04 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 622,50 EUR darbo užmokestis už 2018 m. lapkritį; 2018-12-27 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 353 EUR darbo užmokestis už 2018 m. už gruodį (avansu); 2019-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 396,38 EUR darbo užmokestis už 2019 m. sausį; 2019-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 396,38 EUR darbo užmokestis už 2019 m. vasarį; 2019-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėtas 389,72 EUR darbo užmokestis už 2019 m. kovą; 2019-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (04 ištaisyta iš „03“), išmokėtas 389,72 EUR darbo užmokestis už 2019 m. balandį.

Minėta, kad įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtina tiesioginiai įrodymai (pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai), o netiesioginiai įrodymai (finansinės atskaitomybės dokumentai) gali tik papildomai pagrįsti pirminiuose dokumentuose užfiksuotus faktus, bet ne juos paneigti. Ieškovė pateikė ir netiesioginių įrodymų: išrašus iš kasos knygų apie tai, kad kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti į apskaitą, darbo užmokesčio skaičiavimo ir išmokų žiniaraščius, darbo užmokesčio priskaitymų suvestines. Ieškovė duomenis apie atsakovui išmokėtą darbo užmokestį teikė VSDFV ir (duomenys neskelbtini) darbo biržai.

Taigi ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovui už darbą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. gegužės iš viso sumokėjo 6 062,93 EUR (išmokama suma), mokėjo 16 kartų, taigi, už kiekvieną mėnesį (2018 m. sausis – 2019 m. balandis).

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui nesumokėta tik už 2019 m. gegužę (priskaičiuota suma – 555 EUR, išmokama suma – 389,72 EUR), nors ieškovė VSDFV buvo pateikusi duomenis apie tai, kad atsakovo draudžiamų įmokų suma už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 31 d. yra 428,86 EUR.

Taigi, remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės ieškinį būtų pagrindas tenkinti iš dalies, t. y. nustatyti, kad ieškovė atsakovui išmokėjo darbo užmokestį už 2018 metų sausio – gruodžio mėnesius ir 2019 metų sausio – balandžio mėnesius ir iš ieškovės atsakovui priteisti priskaičiuotą sumą – 555 EUR, t. y. darbo užmokestį už 2019 m. gegužės mėnesį.

Atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktuose kasos išlaidų orderiuose esant jo parašus, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra ne tik dėl to, kad ieškovė neturi rašytinio įrodymo, galinčio patvirtinti, jog sumokėjo darbo užmokestį atsakovui už 2019 m. gegužę, atsakovas neigė gavęs kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, nurodė, kad jam buvo mokama 100-200 eurų kas 2 mėnesius, jis sutiko su tuo, nes nedirbo tiek darbo valandų, kiek buvo žymima darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Jau minėta, kad pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą, tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą.

Atsakovas, jam nurodžius pareigą įrodinėti jo nurodytas faktines aplinkybes, patvirtino, kad išskyrus savo paties parodymus, neturi ir negalėtų gauti įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog ieškovė jam nėra išmokėjusi tokio dydžio darbo užmokesčio, kiek nurodyta kasos išlaidų orderiuose, kuriuose esančių savo parašų neneigia.

Kaip paaiškino atsakovas, jis šį darbą susirado padedamas brolio, kokio dydžio gaus darbo užmokestį, jis nežinojo, moka naudotis banko paslaugomis, turi banko kortelę, ieškovė neprašė duoti jo banko sąskaitos duomenis, kad darbo užmokestį pervestų į banko sąskaitą. Kiek pamena, jam atrodo, kad kasos išlaidų orderiuose, kai jis juose pasirašydavo, nebūdavo jokių įrašų, jis pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose ir grynieji pinigai (ne visa suma ir ne kas mėnesį) jam būdavo išmokami vadybininkės V. D. kabinete, jokie kiti asmenys aplinkybių, kiek grynųjų pinigų jam išmokėdavo, patvirtinti negalėtų, o taip pat ir jo brolis, nes jis nedalyvaudavo pinigų perdavime.

Kaip paaiškino ieškovės atstovai, pats atsakovas pageidavo darbo užmokestį gauti grynaisiais pinigais, dirbdavo po 8 val., nes pagal jo sveikatos būklę ir gebėjimus darbo funkcijoms atlikti buvo būtina tiek darbo valandų, atsakovui dėl darbo pareigų atlikimo ieškovė priekaištų neturi, nes dirbo stropiai ir sąžiningai, pinigai pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėti. Atstovė taip pat paaiškino, kad 2019 m. birželį tarp šalių, dalyvaujant atsakovo broliui, kilo tarpusavio konfliktas, atsakovas ketino vykti į (duomenys neskelbtini), reikalavo išmokėti daugiau pinigų, nei priklausytų. Nors atsakovas pateikė darbo sutarties paskutinio lapo kopiją, kurioje yra įrašas „Darbo sutartis nutraukta pagal DK 54 straipsnį nuo 2019-06-03“, bet šis įrašas nepatvirtintas nei atsakovo, nei ieškovės atstovo parašu. Kiti VSDFV duomenys patvirtina, kad darbo santykiai nuo šios datos nutraukti nebuvo.

Kaip matyti iš darbo sutarties ir kitų ieškovės pateikų rašytinių įrodymų, šalis darbo santykiai saistė nuo 2017 metų, atsakovas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2-ąjį veiklos skyrių kreipėsi 2020 m. kovą, o į (duomenys neskelbtini) DGK – 2020 m. birželį, nors teigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. gegužės jam nebuvo mokamas visas darbo užmokestis, kurio dydis jam nebuvo žinomas. Atsakovas, atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą ar jis, būdamas neįgalus, suvokia, supranta ir žino, kur ir dėl ko pasirašo, leido suprasti, kad supranta. Į klausimą dėl jo negalios pobūdžio atsakovas neatsakė. Taigi atsakovas negaudamas viso priklausančio darbo užmokesčio, nežinodamas, kiek jam priklauso gauti, visus jam pateiktus pasirašyti kasos išlaidų orderius pasirašė, o į kompetentingas institucijas savo pažeistas teises ginti kreipėsi tik po to, kai kilo ginčas su darbdaviu ir faktiškai nustojo dirbti.

Atsakovo paaiškinimas bylą nagrinėjant teisme apie tai, kiek jam buvo realiai išmokama darbo užmokesčio ir duomenys, nurodyti prašyme (duomenys neskelbtini) DGK, atsiliepime į ieškinį, nėra tapatūs (nuo 100 iki 200 EUR).

Nors atsakovas yra neįgalus asmuo, o kaip darbuotojas yra ir silpnesnioji darbo santykių šalis, tačiau CPK nenumato, kad darbuotojų ar neįgalių asmenų duoti paaiškinimai turėtų didesnę įrodomąją galią už rašytinius įrodymus. Nors atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriuose kasos išlaidų orderiuose yra rašymo apsirikimų, kurie buvo ištaisyti, ką griežtai draudžia Taisyklės, tačiau Taisyklės nenumato, kad kasos išlaidų orderiai, kuriuose yra taisymų, yra dėl to savaime negaliojantys. Minėta, kad visi kasos išlaidų orderiai atsakovo pasirašyti, taip patvirtinant juose nurodytų darbo užmokesčio sumų, kurios nėra ištaisytos, gavimą.

Pažymėtina, kad atsakovas neatskleidė savo neįgalumo pobūdžio, todėl padaryti išvadą, kad jis nesupranta savo atliekamų veiksmų reikšmės, nėra pagrindo. Nors bendravimas apsunkintas, tačiau teismo posėdžio metu į klausimus atsakė.

Tuo atveju, jeigu atsakovas iš tiesų pasirašydavo neužpildytus kasos išlaidų orderius, ar pasirašydavo, nors jam nebuvo išmokama orderyje nurodyta suma, jis turėjo suvokti tokio neatsakingo savo elgesio galimus padarinius, t. y. kad, kilus ginčui dėl pinigų gavimo fakto, būtent jam teks pareiga įrodyti, kad jis negavo pinigų, kurių gavimą patvirtino savo parašu kasos išlaidų orderyje (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, be paties atsakovo, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų (CPK 186 straipsnis), kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad, nepaisant atsakovo parašo kasos išlaidų orderyje apie darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. balandžio gavimą, jis šios pinigų sumos iš ieškovės negavo, nepateikta (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys), atsakovas rėmėsi teismų praktika, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, prieina prie išvados, kad ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais patvirtino, o atsakovas nepaneigė (CPK 12, 178 straipsnis), kad jam buvo išmokėtas darbo užmokestis už ginčo laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. balandžio (įskaitytinai) grynaisiais pagal pateiktus dokumentus – kasos išlaidų orderius, o atsakovas įrodė, kad ieškovė jam neišmokėjo darbo užmokesčio už 2019 m. gegužę (priskaičiuota suma – 555 EUR, išmokama suma – 389,72 EUR), todėl ieškinys tenkinamas iš dalies, o priskaičiuota darbo užmokesčio suma – 555 EUR iš ieškovės priteistina atsakovui, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovas dirbo pilną darbo dieną, todėl jam priklauso darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis, priklausančius sumokėti mokesčius apskaičiuoja ir sumoka pats darbdavys (DK 146 straipsnis, 231 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šioje dalyje teismo sprendimas nukreiptinas vykdyti skubiai.

Ieškinys iš dalies tenkinamas (92 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovė ieškinį apmokėjo 156 EUR žyminiu mokesčiu, už advokato teisines paslaugas turėjo 1 840 EUR išlaidų (už ieškinio, skundo parengimą ir atstovavimą). Atsakovas turėjo 887 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą).

Šalių turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.15, 8.16, 8.19 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgus į tai, kad 2020 m. II-IV ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 1 398,50 EUR, 1 454,80 EUR, 1 524,20 EUR, pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (ieškovės – 1 840 EUR, atsakovo – 887 EUR) advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistinas sumas pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovei priteistina 1 692,80 EUR už advokato teisines paslaugas ir 143,52 žyminio mokesčio, iš ieškovės atsakovui priteistina 70,96 EUR už advokato teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai).

Byloje susidarė 1,71 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Atskirąją nutartį (CPK 299-300 straipsniai) teismas priima savo iniciatyva, o byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atskirąją nutartį jų prašymu. Atsakovo prašymas netenkintinas, nurodant, jog jis turi teisę asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl jo manymu ieškovės darbuotojos padarytos nusikalstamos veikos, neperkeldamas tokio tyrimo inicijavimo teismui.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išmokėjo darbo užmokestį už 2018 metų sausio – gruodžio mėnesius ir 2019 metų sausio – balandžio mėnesius.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 555 EUR (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. gegužės mėnesį, šioje dalyje teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 70,96 EUR už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 1 692,80 EUR už advokato teisines paslaugas ir 143,52 žyminio mokesčio.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė