Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 15 d., apie 4.35 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1.44 promilių girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tuo pada­rė administracinį teisės pa­žei­di­mą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žei­dimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str.

Motyvuojamoji dalis

T. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Šioje byloje apylinkės teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu A. B. skirta administracinė nuobauda - 25 (dvidešimt penkių parų) administracinis areštas su transporto priemonės Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), priklausančios T. J., gyv. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, tad nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininko teisėms. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1742/2008), toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-18/2013). Tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1/2012).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo duome­nų, kam nuosavybės teise priklauso automobilis, su kuriuo padarytas administracinio teisės palei­di­mo protokole A. B. inkriminuotas pažeidimas. Byloje yra ir Policijos pranešimas, kuriuo transporto priemonės savininkui T. J. pranešta apie administracinio teisės pa­žei­di­mo bylos nagrinėjimą Kauno apylinkės teisme (b.l. 18), tačiau byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad T. J. šį pranešimą gavo ir jam apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma. Tokiu būdu galėjo būti apribota jo galimybė pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl minėto automobilio buvimo A. B. ži­nio­je teisėtumo. Šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, tai yra netinkamo savininko informavimo apie administracinio tei­sės pažeidimo bylos procesą, jos liko tinkamai neįvertintos.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo A. B. skyrimo, tinkamai ir išsamiai neišsiaiškino visų ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, tinkamai neinformavo automobilio savininko apie administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis yra suinteresuotas asmuo, nagrinėjimą, bei nesiėmė visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar automobilio savininkas savo valia leido A. B. vairuoti jam priklausantį automobilį bei visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės aptariamos nuobaudos skyrimo klausimui nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių ir nepašalinęs byloje iškilusių prieštaravimų, pa­žei­dė adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir ob­jek­tyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­minėtų pro­cesinių teisės normų pa­žeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skun­džiamas nutari­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, A. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. J. ape­liacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teis­mo 2015 m. sausio 7 d. nutarimą panaikinti ir A. B. ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.