- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- eI3-3318-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01440-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dėl tarnybinės veiklos įvertinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. G. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 3 d. priimtą sprendimą, išreikštą laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti pakartotinį pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pareiškėjas skunde bei jis jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu galutiniu sprendimu „Sutinku“ vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. „patenkinamai“, kadangi toks sprendimas priimtas nepagrįstai bei nemotyvuotai, neįvertinus ir neatsižvelgus į tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimus, atliktus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos ir tiesioginio vadovo, o būtent - pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija neatsižvelgė į metinius pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikacinius gebėjimus, turėtą informaciją apie jo tarnybinę veiklą ankstesniais laikotarpiais, pareiškėjo nebuvimą darbe (kasmetinės atostogos), taip pat atsakovas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjo tiesioginis vadovas N. K. įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo pažeistos pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos nario, atstovavimo teisės, nesilaikoma tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio konfidencialumo, ko pasėkoje galutinis atsakovo sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) numatytų procedūrų bei nuostatų, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, taip pat neatsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką.
Pažymėjo, jog, atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, buvo pažeistos teisės aktais įtvirtintos procedūros. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reikalavimą, pagal kurį pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, jo tarnybinė veikla buvo vertinama ne tiesioginio vadovo N. K., o dalyvaujant iki perkėlimo buvusiam tiesioginiam vadovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui D. P.. Tvirtino, jog vertinamasis pokalbis vyko tik tarp jo ir buvusio tiesioginio vadovo D. P.. N. K. vertinamąjį pokalbį tik stebėjo, aktyviai jame nedalyvavo, neuždavė klausimų, po vertinamojo pokalbio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo surašyta N. K. tik praėjus kuriam laikui, vykdant D. P. nurodymą. Pareiškėjo nuomone, minėti tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimai yra esminiai, dėl kurių buvo atliktas neobjektyvus tarnybinės veiklos vertinimas.
Teigė, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas vyko formaliai, turint išankstinę nuomonę jo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai, nesilaikyta tarnybinės veiklos vertinimo posėdyje konfidencialumo (prie posėdžio nuotoliniu būdu buvo prisijungę į jos sudėtį neįtraukti asmenys). Buvo pažeisti Vertinimo tvarkos aprašo 19, 27, 28 ir 29 punktų reikalavimai, nes Vertinimo išvadą pasirašęs N. K. posėdyje nedalyvavo ir jokių pasiūlymų komisijai neteikė, o komisijos posėdyje dalyvavo D. P., šios komisijos pirmininkas ir pareiškėjo vertinimą atlikęs asmuo, kuris nuo pirmininkavimo komisijai nusišalino tik vėlesniuose etapuose, t. y. atliekant tarnybinės veiklos įvertinimą ir sprendimo priėmimą. Pareiškėjo nuomone, tai turėjo įtakos minėtai komisijai priimant neobjektyvų sprendimą.
Tvirtino, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija neišnagrinėjo ir neatsižvelgė į pareiškėjo teiktą motyvuotą prašymą, kuriuo buvo paneigti tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodyti nemotyvuoti, abstraktūs pasiūlymai bei subjektyvūs teiginiai, lėmę jo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatą komisijoje „patenkinamai“. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, apsiribodama tik tiesioginio vadovo vertinimo išvada ir siūlymu, nevertino pareiškėjo kvalifikacinių gebėjimų, turimos profesinės kvalifikacijos, jo tarnybinę veiklą charakterizuojančių aplinkybių, todėl priėmė neobjektyvią išvadą.
Pažymėjo, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija taip pat neatsižvelgė į rizikos veiksnius, dėl kurių pareiškėjo tarnybinės užduotys galėjo būti neįvykdytos (į pareiškėjo nebuvimą darbe kasmetinių atostogų metu, į turėtą informaciją apie jo tarnybinės veiklos įvertinimą už ankstesnius laikotarpius). Atkreipė dėmesį į tai, kad jo tiesioginis vadovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas D. P. 2019 m. vasario 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-12809 pareiškėjo 2018 metų tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė jam nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.
Nurodė, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, pažeisdama VTS 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, ignoravo pareiškėjo prašymą užtikrinti jo profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovo dalyvavimą komisijos posėdyje. Tvirtino, jog tiek tiesioginio vadovo vertinimo išvada, tiek pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. kovo 27 d. išvada buvo priimtos remiantis nemotyvuotais ir nepagrįstais faktiniais duomenimis. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje nėra nurodyti objektyvūs kriterijai, kuriais remdamasi ji nustatė pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus ir sutiko su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu „patenkinamai“. Atliekant tarnybinį vertinimą, buvo pažeistos pagrindinės vertinimo procedūros, dėl kurių neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu jo atstovas su skundu nesutiko.
Nurodė, jog G. G., kaip Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadui, 2019 m. vasario 29 d. buvo suformuluotos 2019 metų tarnybinės veiklos užduotys. 2019 m. spalio mėn. pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kitas pareigas, tačiau metinės užduotys nebuvo keičiamos, kadangi jis buvo perkeltas į kitas pareigas vėliau nei Vertinimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatytas terminas. Tvirtino, jog nei VTS, nei Vertinimo tvarkos apraše nėra nustatytos detalios tvarkos, kaip turi būti vertinamas pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo perkeliamas į kitas pareigas.
Pažymėjo, jog pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu pagrindinis dėmesys teikiamas jam suformuotų 2019 metų metinių užduočių įvykdymui, dėl to pagrįstai pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino jo buvęs tiesioginis vadovas D. P., kuris dalyvavo ir Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje, nes situacija, atsakovo nuomone, kuomet vieno Kauno AVPK struktūrinio padalinio vadui suformuluotų užduočių įgyvendinimą vertina išimtinai kito struktūrinio padalinio skyriaus viršininkas, kurio vadovaujamas skyrius nevykdo uždavinių, skirtų pirmajam padaliniui, nėra priimtina ir pažeistų objektyvumo principą, vertinimą padarytų formalų.
Nurodė, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas ir jo buvęs tiesioginis vadovas D. P. davė paaiškinimus, buvo užduodami klausimai tiek pareiškėjui, tiek jo vadovui dėl kiekvieno tiesioginio vadovo atlikto vertinimo išvados punkto, todėl atsakovas nesutinka, jog pareiškėjo tarnybinis vertinimas vyko formaliai, neobjektyviai. Nagrinėjamu atveju pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant informacines technologijas, ir asmenys, kurių buvimas posėdyje nėra būtinas, siekiant įvertinti konkretų pareigūną, buvo atjungiami posėdžio metu, užtikrinant pareigūno tarnybinio vertinimo konfidencialumą. Pažymėjo, jog pagal Vertinimo tvarkos aprašo nuostatas, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio metu balsuoti turi teisę komisijos nariai, tačiau yra galimybė posėdyje dalyvauti ir kitiems asmenims, konkrečiai, vertinamųjų vadovams. Teigė, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys D. P., buvęs iki perkėlimo G. G. tiesioginiu vadovu, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje nusišalino. Nurodė, jog Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ar jos padalinys nėra laikoma Kauno AVPK įsteigta profesine sąjunga ir jos paskirtas atstovas neprivalo būti įtrauktas į pareigūnų vertinimo komisiją, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl VTS 35 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo nepagrįsti. Tvirtino, jog pareiškėjo tarnybinis vertinimas buvo objektyvus, atliktas laikantis teisės aktais įtvirtintų procedūrų, todėl nėra pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 3 d. priimto sprendimo, išreikšto laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dėl tarnybinės veiklos įvertinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo G. G. skundą patenkino; panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 3 d. priimtą sprendimą, išreikštą laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“, įpareigojo atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo atlikti pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dėl tarnybinės veiklos įvertinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino iš dalies; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą atsakovo sprendimą neteisėtai panaikino tik dėl šios teisėjų kolegijos Nutarties 25 ir 26 punktuose nurodytų procedūrinių pažeidimų, todėl teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuoti esminiai procedūriniai pažeidimai, yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, išspręsti bylą iš esmės nėra teisinių galimybių, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl visų kitų pareiškėjo nurodomų ginčijamo atsakovo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų, todėl bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos nagrinėjimo 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė nuo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti pakartotinį pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes Kauno AVPK 2021 m. vasario 2 d. viršininko įsakymu Nr.20-TE-75 „Dėl G. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 5 d. yra atleistas iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjo pateiktas prašymas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą, pateiktas įstatymo nustatytu terminu, atsisakymas nuo skundo reikalavimo neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia proceso šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinės bylos dalis dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus nutrauktina (ABTĮ 104 str.). Pareiškėjui taip pat išaiškintina ABTĮ 104 straipsnio 3 dalies nuostata – bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 07 01) 34 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. VTS 34 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 02 13), 4 punkte nustatyta, kad tarnybinio būtinumo atveju į kitas pareigas perkelto pareigūno tarnybinė veikla vertinama jam einant pareigas, į kurias jis perkeltas.
Vertinimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad pareigūną paskyrus į pareigas ar perkėlus į kitas pareigas, jeigu šiam pareigūnui iki kalendorinių metų, kuriais jis buvo paskirtas į pareigas ar perkeltas į kitas pareigas, pabaigos lieka eiti pareigas laikotarpį, ne trumpesnį už Statuto 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą, per vieną mėnesį nuo pareigūno paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į kitas pareigas dienos tiesioginis vadovas privalo nustatyti pareigūnui užduotis.
Vertinimo tvarkos aprašo 12 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad pareiga nustatyti naujas užduotis perkeltam į kitas pareigas pareigūnui kyla tuo atveju, jeigu jis eis tas pareigas ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Šioje byloje nustatyta, kad iki Kauno AVPK viršininko 2019 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, kuriuo pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas dirbo Kauno AVPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini). Einant minėtas pareigas, jam 2019 m. vasario 29 d. buvo suformuluotos 2019 metų tarnybinės veiklos užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai (R) kaip Kauno AVPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini), užduotys ir jų vertinimo rodikliai buvo nustatyti ir suderinti su pareiškėjo tiesioginiu vadovu Kauno AVPK viršininko pavaduotoju D. P.. 2019 metais pareiškėjui tarnybinės veiklos užduotys kaip Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui nebuvo nustatytos (tam nebuvo teisinio pagrindo).
Taigi pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos rezultatai buvo vertinami pagal 2019 m. vasario 29 d. Kauno AVPK viršininko pavaduotojo D. P. suformuluotas 2019 metų tarnybinės veiklos užduotis, nustatytas pareiškėjui kaip Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadui. Vertinimą pagal minėtas užduotis atliko ir 2020 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos išvadą Nr. 5-TVV-10247 (toliau –ir Vertinimo išvada) pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“ ir siūlymą „tobulinti kvalifikaciją“ surašė bei ją pasirašė Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus, kuriame pareiškėjas 2019 metais dirbo trumpą laikotarpį ir kuris nebuvo suformulavęs tarnybinių užduočių, vadovas N. K..
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu galutiniu sprendimu „sutinku“ vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. „patenkinamai“, kadangi jo nuomone, toks sprendimas priimtas nepagrįstai bei nemotyvuotai, atsakovui neįvertinus ir neatsižvelgus į tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimus atliktus komisijos ir tiesioginio vadovo, o būtent - komisija neatsižvelgė į metinius pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikacinius gebėjimus, turėtą informaciją apie šio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ankstesniais laikotarpiais, pareiškėjo nebuvimą darbe (kasmetinės atostogos), taip pat atsakovas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjo tiesioginis vadovas N. K. įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo pažeistos pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos nario, atstovavimo teisės, nesilaikoma tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio konfidencialumo, dėl ko galutinis atsakovo sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše numatytų procedūrų bei nuostatų, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, taip pat neatsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką.
Vertinimo tvarkos aprašo 9 punkte įtvirtinta, jog vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant Vertinimo tvarkos aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis (toliau – ir užduotys), o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas <...>. Kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai) <...>. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 34 straipsnio 15, 17 ir 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus.
Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog tarnybinę veiklą turi vertinti tas vadovas, kuris nustato tarnybinės veiklos užduotis ir su vertinamuoju jas suderina, tarnybinės veiklos užduotyse numato jų vertinimo rodiklius (rizikas). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog tarnybinę veiklą pradiniame vertinimo etape pavesta vertinti tiesioginiam pareigūno vadovui, kuriam suteikta teisė spręsti dėl pareigūno tarnybinės veiklos rezultatų ir tolesnės tarnybinės veiklos, surašant vertinimo išvadą. VTS 34 straipsnio 12 dalies nuostatos suteikia teisę pareigūnui, nesutinkant su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. vasario 27 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5-TVV-10247, kuria jis buvo įvertintas „patenkinamai“ ir pateiktas pasiūlymas „tobulinti kvalifikaciją“, 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi su prašymu į Kauno AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją (toliau – ir Komisija, Vertinimo komisija). Komisija, sudaryta Kauno AVPK viršininko 2020 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 20-V-34 pagrindu, 2020 m. kovo 25 d. nuotoliniu būdu vykusio posėdžio metu įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, priimdama 2020 m. kovo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 20-IL-11142 (toliau – ir Komisijos išvada), kurioje jo veiklą įvertino „patenkinamai“ ir pateikė pasiūlymą „tobulinti kvalifikaciją“.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas E. J. 2020 m. balandžio 3 d. rezoliucija „sutinku“ (skundžiamu sprendimu) Komisijos išvada buvo patvirtinta.
Teismo nuomone, Tarnybinės veiklos vertinimo išvada tarnybinio vertinimo procedūros požiūriu yra pagrindinis dokumentas, kuriuo įvertinama pareigūno kvalifikacija, tarnybinės veiklos rezultatai, jo tinkamumas einamoms ar aukštesnėms pareigoms, todėl ji turi esminę reikšmę pareigūno teisėms ir pareigoms. Tokią išvadą leidžia daryti VTS 34 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią pareigūno vertinimas yra baigiamas, kai tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų pasiūlymų (nagrinėjamos bylos atveju įpareigojimas pareigūnui tobulinti kvalifikaciją).
VTS 34 straipsnio 23 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
Vertinimo tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados surašymą.
Vertinimo tvarkos aprašo 25 punktas nustato, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Vertinimo tvarkos aprašo 26 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Vertinimo tvarkos aprašo 27 punktas nustato, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (Vertinimo tvarkos aprašo 28 punktas).
Pagal Vertinimo tvarkos aprašo 29 punktą pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas.
Vertinimo tvarkos aprašo 34 punktas numato, kad vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną. Skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo (6 priedas) ir saugomas įstaigoje, kurios vertinimo komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nepatenkintas ir teismui skundžia jo kasmetinio 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatą – vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „patenkinamai“ ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją, patvirtintą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas E. J. 2020 m. balandžio 3 d. rezoliucija „sutinku“ (skundžiamu sprendimu). Teismas sprendžia, jog būtent šis sprendimas pripažintinas VTS 34 straipsnio 22 dalyje minimu galutiniu sprendimu dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, nes pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019).
Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu ar nepatenkinamu valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo (pareigūno) tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija, tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). LVAT yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr. 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-110-438/2017). Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 ir kt.).
Tiek VTS 34 straipsnyje, tiek Vertinimo tvarkos apraše įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo, kuriuo įvertinama vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinė veikla, pagrįstumą. Šių procedūrų nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Nors Komisijos išvadoje neprivalo būti nurodyti išsamūs argumentai, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos atskleisti Komisijos išvados priėmimo motyvus, t. y. kitaip tariant, pagrįsti Komisijos išvados, o kartu ir visos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros teisėtumą (pagrįstumą).
Iš byloje pateikto Kauno AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. kovo 25 d. posėdžio garso įrašo galima suprasti, kad pareiškėjo vertinimą „patenkinamai“ galimai lėmė pareigūno pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis (įvykdė ne visas užduotis) bei nepakankama kvalifikacija einamoms pareigoms.
Kaip jau minėta, teismų praktikoje nurodoma, kad vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, t. y. ne tik valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju (pareigūnu) ir tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo, bet ir vertinimo komisijos posėdžio stadija, kurios metu komisijos nariai aptaria valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos vertinimą ir nutaria valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinę veiklą įvertinti vienu iš įstatyme numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2415-629/2019; kt.).
Teismas pabrėžia ir tai, kad vertinimo komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, motyvai išdėstomi žodžiu ir užfiksuojami minėtame garso įraše. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas, taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama vertinimo komisijos išvada. Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Vertinimo tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020).
Byloje pateiktame Komisijos posėdžio garso įraše negalima nustatyti, ar buvo vertinamas pareiškėjo tinkamumas einamoms pareigoms, kvalifikacija, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis, nurodyti Vertinimo išvadoje; ar atliktas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas ir kokie buvo konkretūs visų (kiekvieno) komisijos narių motyvai pareiškėjo 2019 metų tarnybinę veiklą įvertinti „patenkinamai“, nes posėdžio stadijos, kurios metu Komisijos nariai aptaria valstybės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, nėra ir tai pripažino atsakovas atsiliepime į skundą, nurodydamas, jog nebuvo paskelbtas vertinimo aptarimas tarp Komisijos narių, todėl pripažintina, kad vertinimo Komisijos nariai nepatikrino ar pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, neįsitikino ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (tarnybines užduotis) ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų, tokiu būdu neatliko pagrįstumo patikrinimo funkcijos Vertinimo tvarkos aprašo 24 ir 28 punktų prasme.
Kaip jau minėta, vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus (motyvuoti siūlymai), kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (Vertinimo tvarkos aprašo 9 punktas), tačiau Vertinimo išvadoje apsiribota tik nurodymu tobulinti kvalifikaciją, o iš pateikto Kauno AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. kovo 25 d. posėdžio garso įrašo galima suprasti, jog neprisistačiusiam posėdžio dalyviui kilo abejonių dėl pareiškėjo galimybių įgyvendini šį siūlymą, ir tai dar kartą patvirtina, kad vertinimo Komisijos nariai nepatikrino ar pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, neįsitikino ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų, tokiu būdu neatliko pagrįstumo patikrinimo funkcijos Vertinimo tvarkos aprašo 9, 24 ir 28 punktų prasme.
Vadovaudamasis VTS 35 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas teigia, kad Kauno AVPK pažeidė pareiškėjo teisę į atstovavimą vertinimo Komisijoje metu, neinformuodami pareiškėjo atstovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" (toliau – ir LPS „Sandrauga") apie vykstantį vertinimą. Iš pareiškėjo skundo argumentų, nurodomo teisinio reglamentavimo matyti, kad jog jis išreiškė pageidavimą, kad LPS „Sandrauga" dalyvautų Komisijos sudėtyje.
Pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti statutinių įstaigų vadovų sprendimais sudaromos pareigūnų vertinimo komisijos. Centrinei statutinei įstaigai pavaldžių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, taip pat šių įstaigų vertinimo komisijų narių tarnybinę veiklą vertina centrinės statutinės įstaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijų narių tarnybinę veiklą vertina ministro sudaryta vertinimo komisija (VTS 35 straipsnio 1 dalis).
Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas (VTS 35 straipsnio 2 dalis).
Profesinių sąjungų, bet ne jų struktūrinių padalinių, steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.38 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnis. Aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas profesinių sąjungų, o ne jų struktūrinių padalinių steigimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000; 2004 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2010; kt.).
Privalomi reikalavimai dėl profesinės sąjungos įsteigimo, nustatyti CK 2.38 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, netaikomi formuojant jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinį padalinį. Profesinės sąjungos, veikiančios teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai ir jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).
Dėl įrodymų, patvirtinančių profesinės sąjungos padalinio įsteigimo teisėtumą, taip pat yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-690/2017.
Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas.
Profesinės sąjungos, kaip darbuotojų atstovės, pripažinimas siejamas su įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime priimtu sprendimu perduoti darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas profesinei sąjungai. Tokiu atveju, jei įmonės darbuotojų susirinkimas anksčiau minėtų teisių nėra perdavęs profesinei sąjungai, daryti išvadą, kad įmonėje veikia profesinė sąjunga ir kad atstovavimo funkcijos DK 19 straipsnyje nustatyta tvarka jai buvo perduotos, nėra teisinio pagrindo. Kadangi byloje nėra pateikti duomenys apie tai, kad darbuotojų kolektyvas yra perdavęs LPS „Sandrauga“ teises atstovauti jų interesams ar išreiškęs valią suteikti įgaliojimus jai, kad ši jiems atstovautų, darytina išvada, jog atstovavimo teisiniai santykiai tarp LPS „Sandrauga“ ir atsakovės darbuotojų nėra atsiradę, ir pagrindo vykdyti VTS 35 straipsnio 2 dalies nuostatą atsakovui nebuvo.
Pažymėtina, pareiškėjas netinkamai aiškina VTS 35 straipsnio 2 dalies nuostatą. Minėta teisės norma nustato reikalavimus vertinimo komisijos sudėčiai ir nereglamentuoja klausimų, susijusių su vertinamo pareigūno atstovavimo vertinimo metu. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija yra objektyvus statutinėje įstaigoje sudarytas organas, kurio paskirtis yra objektyviai įvertinti pareigūno veiklą, patikrinti tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad Kauno AVPK išsiuntė LPS „Sandrauga" 2020 m. kovo 10 d. raštą Nr. 20-S-6257 „Dėl dokumentų pateikimo", kuriame paprašė pateikti papildomus dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti, ar G. G. prašyme nurodytas LPS „Sandrauga" padalinio atstovas gali būti įtrauktas į Komisijos narius, tačiau atsakymas nebuvo pateiktas. Todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog buvo pažeistos pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos nario, atstovavimo teisės.
Teismas daro išvadą, kad vertinimo Komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes pareiškėjo tiesioginio vadovo N. K. Vertinimo išvadą išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, posėdžio metu nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, nebuvo aptartas būsimas pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas.
Teismas įvertinęs minėtus bylos duomenis (Išvadą, komisijos 2020 m. kovo 25 d. posėdžio garso įrašą) ir kitus bylos duomenis (2020 m. vasario 27 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.5-TVV-10247), šalių ir jų atstovų paaiškinimus, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog Komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, iš kurio būtų galima nustatyti Komisijos motyvus pareiškėjo 2019 metų tarnybinę veiklą įvertinti „patenkinamai“. Aplinkybės, kad Komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, todėl konstatuotinas VTS 34 straipsnio 1 dalies, Vertinimo tvarkos aprašo 9, 24 ir 28 punktų pažeidimai.
Nustatytų minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimų visuma yra pagrindas pripažinti, kad Komisija padarė esminius pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimus, dėl kurių buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta Komisijos Išvada ir 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatas pareiškėjo G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“, todėl panaikintinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 3 d. priimtas sprendimas, išreikštas laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“ (ABTĮ 88 str. 2 p., ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 500 eurų bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Šiuo atveju pareiškėjo G. G. skundas patenkintas.
Pareiškėjui byloje atstovavo advokatas V. G.. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro iš viso 500 eurų, t. y. 200 eurų už skundo parengimą ir 300 eurų už atstovavimą teismo posėdžiuose, įskaitant pasirengimą jiems, be visa to, apimantį susipažinimą su atsakovo atsiliepimu į skundą. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2020 m. spalio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 10-14/1 ir pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1036135.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Bylos duomenys patvirtina, kad skundas teisme gautas 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 1358,6 Eur (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=7257464). Pareiškėjo prašoma priteisti suma pagal už skundo teismui parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio advokatui už skundo teismui rengimą dydžio (1358,6 Eur x 2,5 = 3396,50 Eur).
Rekomendacijų 8.19 punkte už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas – 0,1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdis truko 2,02 val., o 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdis truko 1,36 val., t. y. atstovavimo teisme laikas sudaro 3,38 val. Nagrinėjamu atveju aktualus 2020 m. antras ketvirtis. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrą ketvirtį sudarė 1398,50 Eur. Tai reiškia, kad teisinių paslaugų teikimo viena valanda sudaro 139,85 Eur (1398,50 x 0,1 = 139,85 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimas teisme truko 4 val. (Rekomendacijų 9 ir 10 punktai), darytina išvada, jog prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus užmokesčio advokatui dydžio (139,85 x 4 = 559,40 Eur).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjui G. G. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 3 d. priimtą sprendimą, išreikštą laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“.
Administracinę bylą Nr. eI3-3318-505/2020 dalyje pareiškėjo G. G. skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti pakartotinį pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti.
Priteisti pareiškėjui G. G. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.