- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 1-378-486/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- M. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. 2018 m. spalio 27 d., apie 03.20 val., L. Asanavičiūtės gatvėje, ties pastatu Nr. 15, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ VOLVO V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,79 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Š. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad tą naktį, apie 00.05 val., atvyko prie kazino „Admiral“, L. Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje. Nutarė užeiti į barą, išgerti viskio. Sėdint prie baro, išsikrovė jo telefonas. Prie baro buvo du nepažįstami vaikinai, kurie bendravo su barmenėmis. Apie 02.00 val. jis išėjo pasikrauti mobilaus ryšio telefoną. Jis nuėjo į mašiną, užvedė variklį, ir krovė telefoną, kadangi prie užvesto variklio greičiau kraunasi telefonas. Iš baro išėjo tie du vaikinai, o kaltinamasis vėl nuėjo į barą toliau gerti viskio. Barmenės jį jau pažįsta, nes tame bare būdavo ir anksčiau. Vėliau su barmenę kilo ginčas, kad ne taip paskaičiavo barmenės už viskį. Tuomet tas jaunuolis kuris buvo prie baro supyko, kad kaltinamasis nemoka skaičiuoti, tačiau jis tam jaunuoliui nieko nesakė, tik išėjo į lauką parūkyti. Po to grįžo vėl į lošimų namus, ir toliau gėrė viskį. Apie 03.00 val., vėl išėjo pasikrauti telefono, vėl užvedė automobilį ir krovė telefoną. Tuomet staiga išbėga tas vaikinas, kaip sužinojo vėliau, jo vardas D., ir švietė į kaltinamąjį kažkokiu akinančiu daiktu, jis tada nematė kokiu bei ėjo jis tiesiai į kaltinamąjį, su akinančia šviesa. Kaltinamasis išsigandęs įjungė atbulinį bėgį ir pavažiavo apie 12 metrų atgal. Tas vaikinas kažką M. Š. pasakė, bet jis negirdėjo ką konkrečiai. V. D. nuėjo atgal prie įėjimo ir stovėjo, ten kur kameros. Tada M. Š. vėl pavažiavo automobiliu į priekį, kur stovėjo anksčiau, išlipo iš automobilio ir priėjo prie įėjimo į barą. T. D. pasakė, kad M. Š. iškvies policiją, paskambino policijai, pranešė, kad yra neblaivus vairuotojas. M. Š. tada atsistojo po kameromis, kad nebūtų jokios baimės. Gal po kokių 5 minučių atvažiavo „Hyundai“ mikroautobusas, išlipo pareigūnas su pareigūne, paklausė, kas iškvietė policiją. D. pasakė, kad jis ir nurodė į kaltinamąjį, kai į girtą vairuotoją. Kai policijos pareigūnas paprašė dokumento, kaltinamasis paėmė iš savo automobilio pasą, o ne tapatybės kortelę, kaip nurodė pareigūnas, ir vėl užrakino automobilį. Tada jam pareigūnas pasakė, kad pateiktų savo vairuotojo pažymėjimą ir paaiškino, kad M. Š. yra sulaikomas už pasipriešinimą. Tada M. Š. vėl nuėjo atrakinti automobilį, atnešė vairuotojo pažymėjimą, pareigūnas sutikrino ir paprašė praeiti su juo prie automobilio. Tada paprašė iškelti rankas, trenkė jam per kojas. Paskui iš kišenės apieškojęs ištraukė kaltinamojo automobilio raktus, pasodino jį į mikroautobusą, uždarė duris ir nuėjo rašyti protokolo. Tai buvo apie 3.23 val. Per automobilio „Hyundai“ priekinį langą kaltimasis pamatė, kaip išvažiuoja jo automobilis „Volvo“, užgesta šviesos, išlipa pareigūnas, nufotografuoja jo automobilį iš visų pusių, bet taip, kad „Hyundai“ automobilio nesimatytų, todėl nėra byloje šitų nuotraukų. Tyrėja išėmė iš bylos visą medžiagą, kurią galima buvo išimti. Vėliau atvažiavo policijos tarnybinis automobilis „Opel Insignia“, apie 03,29 val., pareigūnai užpildo protokolus ir kitą medžiagą. Po to policijos pareigūnas su pareigūne automobiliu „Hyundai“ nuvežė kaltinamąjį į Priklausomybės ligų centrą. Gydytoja kaltinamajam davė pūsti į alkotesterį, vėliau paėmė kraują. Antrankiai M. Š. buvo nuimti tik prie Priklausomybės ligų centro. Kai paėmė kraują, vėl prie mašinos uždėjo antrankius ir kaltinamąjį nuvežė į Kosciuškos gatvę. Visuose dokumentuose figūruoja pareigūnas G.. A. M. Š. jokios medžiagos nepateikė, kadangi fiziniams asmens tokia informacija nesuteikiama.
M. Š. šioje situacijoje taip veikė, kad jis nežinojo, kas eina į jį su prožektoriumi naktį ir akina, todėl jam instinktas suveikė, ar jis išgėręs ar neišgėręs, jis visuomet elgiasi teisingai. Jam buvo akivaizdus pavojus naktį, kai į jį artėjo žmogus su prožektoriumi, ištiestomis rankomis. Anksčiau irgi buvo konfliktas su tuo pačiu D.. O tada D. labai pavydėjo dėl merginos barmenės, kadangi M. Š. su ja bendravo, jos vardas S. Kai kaltinamasis buvo Volvo automobilyje, jam tiesiai į akis švietė D. V.. Kad švietė su mobilaus ryšio telefonu, tuo kaltinamasis įsitikino vėliau. N. D. teisiamajame posėdyje sakė, kad nešvietė, bet tai melagingi parodymai. A. P. yra irgi melagingi parodymai, kad nešvietė kaltinamajam į akis D. ir kad nebuvo pareigūnės moters. Pati tyrėja šališkai vykdė tyrimą, todėl ir niekur nėra tyrime, kad šviestų jam akis ir akintų. Į įvykio vietą atvyko du policijos ekipažai. Atvyko pareigūnas G.su jauna mergina. Jie atvyko su mikroautobusu „Hyundai“. „Opel Insignia“ automobilio nebuvo iš pradžių, jis atvažiavo daug vėliau, kai kaltinamasis jau sėdėjo „Hyundai“ automobilyje, buvo sulaikytas. V. G. atvažiavo su „Hyundai“ ir jauna mergina. V. G. sako netiesą, kad jie atvyko dviese, vienu ekipažu. Dėl Kelių policijos atsakymo, tai faktas tame, kad buvo Hyundai automobilis, kaltinamasis juk sėdėjo „Hyundai“ automobilyje ir ten buvo filmuojama. M. Š. automobilis buvo prie šaligatvio tvarkingai pastatytas ir tai pareigūnas iš ten jį patraukė pavažiavęs atgal gal 4 metrus. Pareigūnas V. G. išlipo iš automobilio ir pradėjo nuotraukų fiksaciją. Kai padaro foto fiksaciją, pradėjo pildyti protokolą, palaukė „O. I.“ automobilio ir nuvarė į kitą aikštelės pusę kaltinamojo automobilį „Volvo“ pareigūnas V. G.. K. G. sako, kad su „Volvo“ savininko sutikimu priparkavo automobilį, tai netiesa, kaltinamasis nedavė tokio sutikimo. Kodėl V. G. ir kiti pareigūnai sako, kad automobilis „Volvo“ stovėjo stovėjimo aikštelės viduryje, tai netiesa. Automobilis „Volvo“ stovėjo tvarkingai prie šaligatvio, o V. G. pats jo „Volvo“ išvarė į aikštelės vidurį. Koks kaltinamasis girtas bebūtų, jis savo veiksmus kontroliuoja. Prašymų nušalinti tyrėją nerašė, kadangi, kad šališkas tyrimas sužinojo, kai jau buvo baigta byla. Kaltinamasis neneigia fakto, kad jis buvo neblaivus, kad gėrė tą vakarą. Dėl vairavimo neblaiviam tai jis pavažiavo atbulai apie 12 metrų, tačiau taip pasielgė todėl, nes jam švietė tiesiai į akis, akino ir kaltinamasis suprato, kad jis gali būti užpultas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta liudytoja L. V., parodė, kad viskas vyko seniai, todėl visų aplinkybių šiuo metu neprisimena. Įvykio metu liudytoja dirbo lošimų salone, buvo jos pamaina. T. M., tiek D. ji pažįsta. D. yra vienos kolegės pusbrolis, atvažiuodavo kavos. M. Š. ateidavo retkarčiais. Tą vakarą atėjo kaltinamasis ir bare buvo dar du vaikinai, tai D. ir jo draugas. Po kurio laiko M. su tais vaikiniais apsižodžiavo ir išėjo į lauką. M. ilgokai negrįžo, todėl vienas iš tų vaikinų išėjo į lauką, po to išėjo ir kitas. Tada ji su kolege išėjo į lauką ir pamatė, kad automobilis „Volvo“ važiuoja atbuline eiga. Vaikinai pasakė, kad laukia policijos pareigūnų. Kai liudytoja išėjo į lauką, D. ir M. stovėjo abudu prie „Volvo“ mašinos. Kokiu automobiliu atvyko pareigūnai, liudytoja neatsimena. Matė automobilį tik iš tolo, buvo du pareigūnai. Negali pasakyti ar abudu pareigūnai buvo vyrai. Įvykio dieną bare su M. buvo ginčas dėl sąskaitos už alkoholį.
Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo taip pat pagarsinti liudytojos L. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. Parodė, kad 2018 m. spalio 27 d. naktį dirbo lošimo automatų salone „Admiral“, L.Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje. Dirba barmene. 2018 m. spalio 26 d., apie 23 val., į jų saloną atėjo pastovus klientas M., kurio pavardės nežino. Jis labai dažnai ateina į lošimo saloną, bet niekuomet kazino nežaidžia, o tik geria alkoholį. Atėjęs 2018 m. spalio 26 d., apie 23 val., M. atsisėdo prie baro ir pradėjo gerti „Jameson“ viskį. Jis užsisakinėjo po 80 gramų taures. M. buvo vienas ir vienas gėrė viskį sėdėdamas prie baro. Kadangi jis yra pastovus jų klientas, todėl jis iš pradžių susimokėjo už dalį alkoholio, o po to, kad jam nereikėtų kiekvieną kartą mokėti, jos kaip ir darydavo anksčiau, tiesiog pasižymėdavo kiek jis išgėrė ir po to pateikdavo jam sąskaitą. M. išgėrė apie 8-9 taures po 80 gramų viskio „Jameson“. Maždaug jau prieš 3 valandą nakties, kai M. buvo labai apgirtęs, jos pasakė, jog jis apmokėtų sąskaitą. T. M. pradėjo triukšmauti, kad jis jau apmokėjęs sąskaitą, supyko ant kolegės, sakydamas jog bando jį apgauti. T. M. pasakė, jog daugiau alkoholio jam neparduos ir nepardavė. T. M. vėl pradėjo pyktis ir vartoti necenzūrinius žodžius. Tuo metu bare kaip ir visą vakarą be M. buvo dar du vaikinai, kurių vieną taip pat žino iš matymo, jis vardu D.D. užeina į jų saloną išgerti arbatos, alkoholio jis negeria. D. buvo su savo draugu, kurio ji nepažįsta. D su draugu taip pat sėdėjo prie baro. Jis gėrė arbatą o jo draugas gėrė kavą. Šie abu vaikinai jokio alkoholio nevartojo, jie į barą atėjo 2018 m. spalio 27 d., apie 01 val., ir kai jos su kolege atsisakė M. parduoti alkoholio, šis pradėjęs visus apvardžiuoti, išėjo į kiemą. M. gerdamas alkoholį, buvo sakęs, kad jis atvažiavo iki salono su automobiliu, bet neva niekuomet girtas nesėda už vairo. M. išėjus į kiemą, jam iš paskos į kiemą išėjo ir D.. Ji pati liko salono viduje, todėl ką jie veikė ir kalbėjo kieme, ji negirdėjo bei nematė ir nurodyti negali. Netrukus M. ir D. sugrįžo atgal į lošimų saloną. M. atsisėdęs prie baro, visus tiesiog koliojo necenzūriniais žodžiais. O D. pasakė, kad M. buvo įsėdęs į savo automobilį VOLVO ir ketino važiuoti, bet jis M. perspėjo ir liepė išlipti iš automobilio, todėl M. išlipęs sugrįžo atgal į saloną. Jų lošimo automatų salono durys yra stiklinės ir gerai matoma prie salono esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Ji matė aikštelėje prie salono stovintį priparkuotą jų pastovaus kliento M. automobilį VOLVO, kuris stovėjo normaliai, priparkuotas stovėjimo vietoje. Pasėdėjęs gal 5 minutes, M. vėl atsistojo ir išėjo į kiemą. Tuomet netrukus ir D. taip pat išbėgo M. iš paskos į kiemą. Ką M. ir D. veikė kieme, ką jie kalbėjo, ji negirdėjo ir nurodyti negali, bei jiems iš paskos į kiemą buvo išėjęs ir D. draugas. Praėjus maždaug 5 minutėms po to, kai visi trys klientai išėjo į kiemą ir negrįžo, ji su kolege S. taip pat išėjo į kiemą. Kai išėjo į kiemą, pamatė, kad M. automobilis VOLVO, kurį prieš tai matė stovint priparkuotą aikštelėje, stovėjo automobilių stovėjimo aikštelės viduryje ir suprato, jog šiuo automobiliu VOLVO iš parkavimo vietos važiuota atbuline eiga ir sustota aikštelės viduryje. Automobilis VOLVO nuo parkavimo vietos buvo pavažiavęs apie 5 metrus, ir kai ji išėjo į kiemą, tuo metu M. stovėjo prie savo automobilio VOLVO atidarytų vairuotojo durų, o D. stovėjo greta jo. D. draugas stovėjo prie salono durų. Ji nematė, kad M. būtų važiavęs vairuodamas automobilį VOLVO, nes buvo lošimų salono viduje. Bet kadangi automobilis VOLVO buvo pavažiavęs apie 5 metrus nuo vietos, kur jį prieš tai matė stovint, suprato, kad M. ketino važiuoti automobiliu, o D. jį sulaikė. M. išvadino necenzūriniais žodžiais D., o šis pasakęs, kad laukia atvykstant pareigūnų, stovėjo greta M. ir jam nieko nesakė. Su atvykusiais pareigūnais bendravo D. ir A., jos su kolege grįžo į salono vidų. D.ir A. buvo visiškai blaivūs, o M. buvo neblaivus (b. l. 22).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G., paaiškino, kad dirba policijos pareigūnu. Įvykio naktį buvo gautas pranešimas, kad sulaikytas neblaivus vairuotojas. Kai atvyko, pačio vairavimo fakto nematė, buvo liudytojas. Vairuotojas iš pradžių pūtė į alkotesterį, po to buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, o vėliau pristatytas į policijos komisariatą. Į šį įvykį atvyko vienas ekipažas ir du pareigūnai, liudytojas su porininku, tarnybiniame pranešime turi būti nurodyta porininko pavardė. Tarnybinis automobilis buvo „Opel Insignia“. Kaltinamojo automobilis stovėjo aikštelės viduryje, išvažiavęs iš stovėjimo aikštelės vietos. Liudytojas buvo įsėdęs į kaltinamojo automobilį, kadangi pasiūlė priparkuoti jo automobilį su jo sutikimu. Kadangi kaltinamasis sutiko, todėl liudytojas priparkavo automobilį, užrakino, nes kaltinamasis neturėjo kam perduoti automobilio. Po to jie su kolega vežė M. Š. savo tarnybiniu automobiliu priduoti kraujo. Niekas nebuvo iškviestas į šį įvykį iš pareigūnų daugiau, tik jie. Jo parodymuose nėra nurodyta galimai kokiu automobiliu atvyko, bet tie duomenys yra nurodyti tarnybiniame pranešime. Greitai buvo sureaguota į iškvietimą ir atvykta į įvykio vietą, nes buvo netoliese, atvyko gal per 10 minučių. Tą vakarą atvyko su vyru pareigūnu. Liudytojas negali pasakyti, kodėl yra laiko skirtumai tarp navigacijų rodmenų tarnybiniuose automobiliuose, ir kada jie tą protokolą surašė. Kai jie atvažiavo, kaltinamasis iš pradžių nepateikė vairuotojo pažymėjimo jiems, tik vėliau pateikė. D. perdavė automobilio raktą liudytojui būnant prie kaltinamojo mašinos. Tarnybiniame automobilyje yra dvi kameros. Esant reikalui, daromos automobilio nuotraukos. Liudytojas neprisimena, ar pas kaltinamąjį buvo mobilus telefonas.
Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo taip pat pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. Parodė, kad 2018 m. spalio 27 d. dirbant pagal nustatytą grafiką su vyriausiuoju patruliu R. S., apie 03.10 val., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog L. Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje, prie lošimų automatų salono „Admiral“ pranešėjas sulaikė galimai neblaivų vairuotoją, kuris automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga išvažinėjo iš stovėjimo vietos automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį pranešimą nuvykus prie pastato, t. y. prie lošimo automatų salono „Admiral“, juos pasitiko pranešėjas D. V., kuris nurodė, jog būdamas lošimų salono viduje, matė kaip neblaivus vyriškis išėjo į kiemą ir sėdęs į prie baro stovėjusį automobilį VOLVO, užvedė variklį lyg ketindamas važiuoti. Dėl to pranešėjas išėjęs į kiemą priėjo prie automobilio VOLVO ir jo vairuotojui liepė išlipti iš automobilio. Tuomet vairuotojas išlipo iš automobilio VOLVO ir sugrįžo atgal į lošimo aparatų saloną. Po to vėl minėtas vyriškis išėjo į kiemą, sėdo į automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo priparkuotas prie bordiūro aikštelėje ir užvedęs automobilio VOLVO variklį, pradėjo iš parkavimo vietos važiuoti atbuline eiga, pavažiavo apie 3-5 metrus. Pamatęs, jog neblaivus vyriškis pradėjo važiuoti automobiliu VOLVO, pranešėjas pribėgo prie automobilio VOLVO ir ištraukė automobilio užvedimo raktą. Pranešėjas D. V. padavė jiems automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą. Kartu prie pranešėjo D. V. stovėjo kitas liudytojas A. P., kuris taip pat patvirtino, jog matė kaip iš baro išėjęs neblaivus vyriškis sėdo už automobilio vairo ir jį vairuodamas važiavo atbuline eiga. Abu liudytojai parašė įvykio vietoje paaiškinimus, kuriuos jie pridėjo prie medžiagos. Atvykus į įvykio vietą, automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo apie 3 metrus pavažiavęs nuo parkavimo vietos (bordiūro) link stovėjimo aikštelės vidurio. Automobilio VOLVO variklis buvo išjungtas, bet prie jo vairo sėdėjo vyriškis, kaip suprato vairuotojas. Pareikalavus šio asmens, kad šis pateiktų asmens dokumentus, asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios ir buvo nustatyta asmens tapatybė - M. Š, bei pateikė automobilio registracijos liudijimą. M. Š. vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Vairuotojo M. Š. pasiteiravus ar jis vartojęs alkoholį, šis atsakė, jog alkoholį jis gėrė maždaug prieš valandą, bet automobilio VOLVO teigė nevairavęs. Vairuotojas M. Š. išlipo iš automobilio VOLVO ir jam pasiūlius alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, šis iš karto sutiko ir alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0075 pagalba M. Š. buvo nustatytas 2.35 promilių girtumas. Ant girtumo tikrinimo šaknelės M. Š. pasirašyti atsisakė. Bendraujant su vairuotoju M. Š., akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir iš bendros veido išraiškos matėsi, jog jis yra apsvaigęs. M. Š. kartojo, jog jis automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Kadangi M. Š. reikalavimus vykdė, nesipriešino, todėl jis visą laiką buvo kieme greta jų, antrankiai jam uždėti nebuvo, kitos spec. priemonės naudotos nebuvo. Į tarnybinį automobilį M. Š. buvo pasodintas tik prieš važiuojant iš įvykio vietos į Priklausomybės ligų centrą. Priklausomybės ligų centre buvo paimtas M. Š. kraujas girtumo nustatymui. Patikrinus įvykio vietoje M. Š. girtumą ir prieš išvažiuojant iš įvykio vietos, jis pasiteiravo M. Š. ar turi kam perduoti saugojimui automobilį V. K. šis neturėjo kam perduoti automobilio, todėl vizualiai apžiūrėjus automobilį, jis paklausė M. Š. ar gali jis perstatyti jo automobilį VOLVO į parkavimo vietą, nes automobilis stovėdamas ties aikštelės viduriu trukdė eismui. M. Š. sutiko, todėl jis įsėdęs į automobilį VOLVO jį perstatė į parkavimo vietą, kad netrukdytų eismui ir po to jie iš įvykio vietos išvažiavo. M. Š. nei kieme, nei sėdint tarnybiniame automobilyje antrankiai uždėti nebuvo. Atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su pranešėju D. V., matėsi, jog jis yra visiškai blaivus (b. l. 29).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. V. parodė, kad prisimena, kad jis su draugu A. P. atvažiavo į barą pas drauges R. ir L., pagerti arbatos. Šalia jų sėdėjo šis pilietis (rodo į kaltinamąjį). Jis pradėjo su jais konfliktuoti, nes buvo jau prisigėręs. Bet jie nekreipė į jį dėmesio, pasakė, kad gražiai bendrauja ir nenori konflikto. Toliau pilietis paminėjo, kad turi pasistatęs nuosavą automobilį. Tada kaltinamasis išėjo parūkyti, ir liudytojas išėjo pažiūrėti, ar jis neatsisės neblaivus į automobilį. Pamatė, kad jis atsisėdo į automobilį, paprašė M. Š., kad „jūs tik nevairuokite“. Kaltinamasis atsakė, kad nevairuos, tada grįžo abudu į lošimų saloną. M. Š. toliau ramiai gėrė alkoholį, o konfliktas iš nieko buvo, kaltinamasis sakė, kad D. V. kaip čėčėnas, jo šukuosena tokia. Tada liudytojas vėl po kelių minučių išėjo į lauką ir pamatė, kad M. Š. automobilyje ir automobilis pradėjo riedėti atbuline eiga. Jis pribėgo, perjungė pavarų svirtį, ištraukė raktelius, o šis pilietis net nesuprato kas vyksta. Po to paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Nepamena, ar kaltinamasis automobilyje turėjo mobilų telefoną, bet bare jį turėjo. D. V. eidamas link kaltinamojo automobilio niekuo nešvietė jam, jokiu žibintuvėliu. Visiškai nešvietė. Be to, liudytojas net nėjo, o bėgo link automobilio. Liudytojas sulaukė pareigūnų ir po to išvažiavo. Buvo atvykęs vienas ekipažas iš Kelių policijos ir du policijos pareigūnai. Ar buvo tarp patrulių moteris, liudytojas šiuo metu nepamena. Kitų policijos ekipažų D. V. nematė. Iš jo pusės konflikto su šiuo piliečiu nebuvo. Jis nelindo, nes matė, kad kaltinamasis akivaizdžiai neblaivus. Liudytojas tą vakarą kalinamojo nepersekiojo, nevaikščiojo jam iš paskos. Automobilis Volvo, kai atvažiavo pareigūnai, stovėjo viduryje stovėjimo aikštelės. Ar kas iš pareigūnų buvo atsisėdę į Volvo automobilį, negali pasakyti, nes jis su Aleksandru ėjo į lošimų saloną rašyti paaiškinimo. A. P. yra jo pažįstamas. D. V. išbėgo pirmas iš lošimų salono, o A. P. išbėgo iš paskos išbėgo, kai pamatė, kad automobilis važiuoja atbulas. Jokių šviesos šaltinių, spiginimų šiam piliečiui į akis nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad įvykio vakarą (naktį) jis kartu su D, buvo atvažiavę pas drauges išgerti arbatos, pasėdėti. Tuo metu bare buvo šis žmogus (rodo į kaltinamąjį), iki tol liudytojas to žmogaus nematė. Šis žmogus gėrė alkoholį, su D.buvo išėję į lauką parūkyti. Apsižodžiavimai buvo iš jo pusės, bet jie nelabai kreipė dėmesį. Kiek pamena, kai išėjo parūkyti, D. tam piliečiui pasakė, kad nevairuotų neblaivus. Jis sėdėjo tuo metu bare, ir per baro stiklą pamatė, kad užsidegė šviesos. T. D. išbėgo pirmas, o liudytojas iš paskos ir pamatė, kaip automobilis pavažiavo atbuline eiga. D. pribėgo prie automobilio ir bandė sustabdyti važiuojantį vairuotoją. Buvo atidaręs duris ir išėmė raktelius iš automobilio. Automobilis buvo jau pavažiavęs. Buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnų laukė trise, tai liudytojas, D. ir kaltinamasis. Policija atvyko greitai, gal po kokių 10 minučių. Atvyko vienas policijos pareigūnų ekipažas, daugiau ekipažų nebuvo. Policijos pareigūnai buvo dviese, buvo du vyrai, moters nebuvo. Kai atvyko pareigūnai, kaltinamojo automobilis stovėjo vidury aikštelės, jau pravažiuojamoje dalyje, ten kur sustabdė jį D. Liudytojas nebuvo priėjęs prie automobilio Volvo. Jokio žibintuvėlio neturėjo ir kaltinamajam į akis nešvietė, D. irgi nešvietė. Kaltinamasis buvo iki vairavimo įsėdęs į automobilį, trumpam, gal kokioms 5 minutėms. D. bėgte pribėgo prie Volvo mašinos iš salono, kai pamatė važiuojantį Volvo. Liudytojas neatsimena, kur jie tiksliai stovėjote, kai atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai atvyko „Opel Insignia“automobiliu. Liudytojas nematė, kaip D. perduoda Volvo raktą. Nematė, kad buvo uždėti antrankiai, neprisimena kur ir kaip pareigūnas pildė protokolą.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos S. K. 2018 m. spalio 27 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad M. Š. vairavo automobilį „Volvo“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1.5 promilės alkoholio (b. l. 4).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. 2018-10-27 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad gautas pranešimas, kad pranešėjas sulaikė galimai neblaivų vairuotoją, kuris automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga išvažinėjo su automobiliu VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad automobilį vairavo M. Š., bendraujant su juo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 7).
Apžiūros protokole užfiksuota CD laikmenoje esančio vaizdo įrašo, gauto iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 35-36).
D. V. 2018 m. spalio 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 03.10 val., būdamas lošimų salone „Admiral“, pas draugę S. G., kuri dirba barmene, sėdėjo ir gėrė arbatą. Šalia jo sėdėjo pilietis, kuris išėjo į lauką, įsėdo į savo automobilį „Volvo“, užsivedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Prieš šio piliečio vairavimo faktą, D. V. buvo tame pačiame bare ir matė, kaip vairuotojas vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Pamatęs, kad pilietis būdamas akivaizdžiai neblaivus pribėgo prie važiuojančio automobilio, atidarė duris, užgesino variklį ir išėmė raktelius (b. l. 12).
A. P. 2018 m. spalio 27 d. rašytiniame paaiškinime pažymima, kad jis būdamas pas draugę darbo vietoje pastebėjo išgėrusį žmogų sėdintį už vairo todėl puolė jį stabdyti su draugu D. V. ir iškvietė policiją (b. l. 16).
BIRT ataskaitų žiūryklėse nurodoma, kad pranešėjas sulaikė neblaivų pilietį, kuris norėjo išvažiuoti (b. l. 5-6).
Alkotesterio „Drager“ kvite užfiksuota, kad 2018-10-28, 03.26 val., M. Š. nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. l. 38).
2018-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 10717/2018(01) užfiksuota, kad M. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 promilių etilo alkoholio (b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados.
LR BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punktas transporto priemonės vairavimą apibrėžia kaip transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma neblaivaus asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007).
Nors kaltinamasis M. Š. neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, neneigdamas, kad buvo išgėręs, kad vairavo, tačiau anot jo, tą padarė gynybos tikslais, pastebėjęs besiartinantį žmogų akinantį kažkokia šviesa į akis, todėl kaltinamasis veikė būtinojo reikalingumo ribose. Tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia visa surinkta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti D. V. bei A. P. kategoriškai patvirtino jų rašytiniame paaiškinime esančius teiginius, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 03 val., kaltinamasis M. Š. būdamas akivaizdžiai neblaivus sėdo į savo automobilį „Volvo“ ir bandė važiuoti atbuline eiga, todėl D. V. pribėgo užgesino variklį ir atėmė automobilio raktelius. Šiuos liudytojų nuoseklius, logiškus ir vienį kitus papildančius parodymus patvirtino ir liudytoja L. V., kuri tiek ikiteisminio metu tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad matė, jog M. Š. būdamas neblaivus ir išėjęs iš lošimų baro važiavo atbuline eiga. Liudytoju apklaustas pareigūnas V. G. papildė liudytojų L. V., D. V. ir A. P. parodymus. Be to kaip liudytojas D. V. taip ir liudytojas A. P., kurie asmeniškai dalyvavo įvykio pradžioje, teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad nei vienas iš jų M. Š. į akis nešvietė ir niekas jo neakino. Tokiais liudytojų parodymais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, juolab kad M. Š. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai : BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio rodmenys, specialisto išvados duomenys, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas ir kiti bylos duomenys. Pastebėtina, kad kaltinamasis vienintelis nurodo visiškai kitokias aplinkybes nei kiti byloje apklausti asmenys. Jis kategoriškai tvirtino, kad pradėjo vairuoti, nes veikė esant būtinajam reikalingumui, gynybiniais tikslais, tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patikino, kad niekas jam jokia šviesa į akis nešvietė. Be to, anot kaltinamojo, į įvykio vietą buvo atvykę du policijos ekipažai, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad buvo tik vienas policijos ekipažas. Paneigtini ir pačio kaltinamojo teiginiai, kad automobilis Volvo buvo pastatytas prie šaligatvio, o policijos pareigūnas jį pastatė per vidurį. Byloje surinkti duomenys liudija, kad atvykus pareigūnas automobilis stovėjo aikšteles viduryje ir pareigūnas V. G. jį perstatė, pačiam kaltinamajam leidus, tą akivaizdžiai atspindi apžiūros protokolas (CD laikmena su vaizdo įrašu. 6 failai) (b. l. 35-36). Būtent tas apžiūros protokolas akivaizdžiai paneigia kaltinamojo teiginius ir patvirtina liudytojų pateiktus duomenis.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. Š. kaltė padarius LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Taigi pripažintina, kad kaltinamojo parodymai iš esmės nėra patvirtinami jokiais kitais duomenimis, savo ruožtu, kaip minėta, liudytojų parodymai pripažintini nuosekliais ir patikimais. Įvertinus nurodytų įrodymų - liudytojų parodymų, apžiūros protokole užfiksuotą informaciją, tarnybinį pranešimą, rašytinius paaiškinimus– visumą, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymiai. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad M. Š. 2018 m. spalio 27 d., apie 03.20 val., L. Asanavičiūtės gatvėje, ties pastatu Nr. 15, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ VOLVO V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,79 promilės etilo alkoholio.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam M. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad savo kaltės neįžvelgia. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, kad praeityje jis neteistas, baustas administracine tvarka iš jų 2016 m. vasario 11 nutarimu už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas vidutinis 2.23 promilių girtumas (b. l. 68-69), nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudą.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, nuo 2018-10-27, 03.30 val. iki 2017-10-27, 17.47 val. (1 para), (b. l. 43, 50).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti M. Š. paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti (b. l. 64).
Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas M. Š. paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus dokumentą grąžinti VĮ Regitra (b. l. 61).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 2.79 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, bei įvertinus tai, kad jis padarė šiurkštų su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį nusikaltimą, kuriuo kėlė pavojų ne tik sau bet ir kitų asmenų gyvybei, turtui. Be to 2016 metais kaltinamasis yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis 2,23 promilių girtumas, todėl konstatuotina, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, nedaro iš savo veiksmų teigiamų išvadų, todėl teismo vertinimu tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Kaltinamojo M. Š. vairuotas automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis priklauso trečiajam asmeniui D. P. (b. l. 8). Kadangi jis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. Š. priteistina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3430 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu
nusprendžia:
M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 120 MGL, 6000 (šešių tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Į bausmės laiką M. Š. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką, nuo 2018-10-27, 03.30 val. iki 2018-10-27, 17.47 val., (1 diena), vadovaujantis LR BK 66 straipsniu 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti M. Š. galutinę bausmę – 118 MGL, 5900 (penkių tūkstančių devynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Įpareigoti baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą .Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius.
Paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018-10-27, t. y. nuo kardomosios priemonės - dokumento paėmimo paskyrimo momento.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. Š. išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Volvo V70“, v.n. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 3 430 (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt) eurų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. Š. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą M. Š. palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus dokumentą grąžinti VĮ Regitra.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.