Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1804-619/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-21Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-05-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-21
Bylos Nr.
2S-1804-619/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02148-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“
Atsakovas
UAB „Minivara“
Trečiasis asmuo
UAB „Decor service“
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1804-619/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02148-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 106.3; 106.4; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovo akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinys atsakovui UAB „Minivara“, trečiajam asmeniui UAB „Decor service“ dėl įpareigojimo pašalinti darbų darbų trūkumus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Minivara“, tretysis asmuo UAB „Decor Service“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pagal 2005-03-05 d. subrangos sutartį Nr. 05/16, 2005-09-26 d. subrangos sutartį Nr. 05/149, 2006-02-06 d. subrangos sutartį Nr. 06/09, 2006-03-27 d. subrangos sutartį Nr. 06/41 ir 2008-01-25 d. subrangos sutartį Nr. 08/01/25 08/03 atliktų darbų trūkumus – atlikti visų daugiabučių gyvenamųjų namų Trinapolio gt. 9A, 9B, 9C, 9D, 9E, 11A, 11B, 11C, 11D Vilniuje, visų balkonų atitvarų stiklų perklijavimo tinkamos kokybės apsaugine plėvele darbus; išreikalauti iš atsakovo balkonų atitvarų stiklų užklijuotos apsauginės plėvelės technines specifikacijas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas, nes dalį darbų atliko su trūkumais, t.y. atšoko ir sutrūkinėjo ant visų balkonų atitvarų stiklų užklijuota apsauginė plėvelė, šios aplinkybės užfiksuotos komisjos aktais, tačiau atsakovas trūkumų nepašalino, nepateikė ieškovui plėvelės techninių sąlygų dėl jos tinkamumo eksplotuoti lauko sąlygomis, todėl būtina perklijuoti balkonų atitvarų stiklus tinkamos kokybės apsaugine plėvele.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovo ieškinio reikalavimas nėra konkretus, neturi konkretaus įpareigojančio pobūdžio, siekiama turtinio intereso patenkinimo, reikalavimu siekiama neatskleisti teismingumo klausimo, ieškinyje neįvardinta ieškinio suma, ieškinys nėra įkainotas, t.y. neatitinka CPK 135 str. 1 d. 4 p., reikalavimų. Nurodė, jog dėl taip pareikšto ieškinio tampa neįmanomu kitų ieškinio priėmimo klausimų sprendimas: nustatyti ieškinio kainos, žyminio mokesčio bei teismingumo klausimų.

Ieškovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, pateikė patikslintą ieškinį su nustatyta ieškinio kaina – 73.000 Lt ir sumokėtu žyminiu mokesčiu (b.l. 5-8). Tačiau pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog ieškovas teismo nustatytu terminu nevisiškai pašalino nutartyje nurodytus ieškinio pareiškimo trūkumus, 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir sugrąžino ieškovui, kartu sugrąžindamas sumokėtą žyminį mokestį – 2196 Lt. Ginčas byloje kilęs dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio veiksmo pagrįstumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės priimant ieškovo ieškinį atsakovui ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

1) Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas ištaisė visus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Ieškovas apskaičiavo ir nustatė ieškinio sumą – 73.200 Lt, pridėjo ieškinio sumos paskaičiavimo lentelę ir pagrindė ieškinio sumą. Patikslinto ieškinio 5 pastraipoje ieškovas papildomai nurodė: „Atsižvelgiant į tai, kad vieno kvadratinio metro plėvelės pakeitimo kaina yra 61 Lt ir įvertinus tai, kad reikėtų pakeisti apie 1200 Lt kvadratinių metrų, ieškinio sumą nustatome 73.200 Lt. Tiksliau nustatyti šiuo metu negalime, nes, atsižvelgiant nuo atsakovo pozicijos į mūsų ieškinį, prašysime teismo paskirti ekspertą, kad nustatytų tikslias atliktinų darbų apimtis, kainas ir reikalavimus plėvelei, kad atlikus darbus iš naujo, nepasikartotų dabartinės problemos. Jei ieškinio kaina pasikeis, atitinkamai žyminį mokestį sumokėsime papildomai ar permokėtą prašysime grąžinti;

2) Teismas neįsigilino į patikslinto ieškinio turinį, teigdamas, kad ieškovas patiekė pradinio ieškinio turinį atitinkantį patikslintą ieškinį, kuriame tėra vienas skirtumas – įvardinta ieškinio kaina. Vykdydamas ieškinio turinį teismas ne tik nustatė ieškinio sumą, bet ir nurodė aplinkybes, pagrindžiančias patikslintame ieškinyje nurodytą ieškinio sumą. Ieškovas negali tiksliai nustatyti atsakovo reikalaujamų pašalinti atliktų darbų trūkumų kainos, kadangi tai galėtų padaryti tik ekspertas, ieškovas pats nesamdė eksperto, nes teismo paskirto eksperto išvada turi didesnę įrodomąją galią;

3) Teismas nutartyje nurodo, kad reikalavimas perklijuoti stiklus tinkamos kokybės apsaugine plėvele yra subjektyvus, nes pareikštas reikalavimas darbų atlikimui pagal kokybės požymį remiasi subjektyviu ir prieštaringai vertinamu tinkamos kokybės kriterijumi, ieškovas kriterijų neįvardija, todėl šioje dalyje reikalavimas nekonkretus. Apelianto nuomone, tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovas nurodė ir pateikė įrodymus, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad šis pateiktų apsauginės plėvelės technines specifikacijas, tačiau atsakovas jų nepateikė. Neturėdamas apsauginės plėvelės specifikacijų, ieškovas negali tiksliai įvardinti apsauginės plėvelės kokybės ir kriterijų, todėl patikslinto ieškinio reikalavimu prašo teismo išreikalauti iš atsakovo apsauginės plėvelės technines specifikacijas. Be to, atsakovui nepripažįstant atsakomybės, reikalavimus apsauginei plėvelei taip pat galėtų nustatyti ieškovo prašymu paskirtas ekspertas;

4) Teismo nutartis užkerta galimybę ieškovui iš naujo pareikšti ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo pašalinti darbų trūkumus, kadangi, kol buvo svarstomas ieškinio priėmimo klausimas, suėjo įstatymu nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 6.667 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu (atsisakytas priimti) dėl to, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, tam tikra apimtimi vertintini ir teismo nutartimi dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo ieškovui nustatyti įpareigojimai, siekiant nustatyti, ar šių įpareigojimų nustatymas nepagrįstai neapribojo ieškovo teisės į teisminę gynybą.

Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio - teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi dėl ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimo nustatė ieškovui keletą įpareigojimų, tačiau ginčijama 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi laikė netinkamai įvykdytais ir atsisakė priimti, nes ieškovas pateikė pradinio ieškinio turinį atitinkantį patikslintą ieškinį, kuriame yra tik vienas skirtumas – įvardinta ieškinio suma. Teismas konstatavo, kad taip ištaisytas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nes ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių patikslintame ieškinyje įvardintą ieškinio sumą, prašomų atlikti darbų apimtys konkrečiai nenurodytos, reiškiamas subjektyvaus pobūdžio ir menamai skaičiuotas reikalavimas. Reikalavimas perklijuoti stiklus tinkamos kokybės plėvele yra subjektyvus, nes remiasi subjektyviu tinkamos kokybės kriterijumi, reikalavimas apsauginės plėvelės darbų apimtyje nekonkretus, nes nedalus, nenurodyta kriterijų, reiškiamų darbų objekto atžvilgiu. Neįvardintas konkretus įpareigojamų darbų dydis, konkreti apimtis, skaičiuotė, pagrindžianti ieškinio sumą.

Susipažinus su patikslinto ieškinio turiniu (b.l. 6-8), apeliacinis teismas konstatuoja, kad ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas šioje situacijoje yra pakankamai aiškiai suformuluoti, jie yra pakankamai apibrėžti, ieškovas nurodė pakankamai informacijos tam, kad būtų galima apibrėžti būsimo teisminio nagrinėjimo dalyką – nurodė objektus, kuriuose turi būti atlikti darbai (daugiabučiai gyvenamieji namai Trinapolio g. 9A – 11 D, Vilniuje), taip pat nurodė atliktinų darbų pobūdį (balkonų aitvarų stiklų perklijavimas apsaugine plėvele) bei apytiksliai nurodė atliktinų darbų apimtį – apie 1.200 kvadratinių metrų. Pažymėtina tai, kad šioje situacijoje ieškinio priėmimo stadijoje nėra privaloma ieškovui tiksliai nurodyti atliktinų darbų apimtis, kadangi visi klausimai, susiję su ieškinio dalyko bei pagrindo papildymu ir (ar) patikslinimu, taip pat papildomų įrodymų pateikimu, gali būti sprendžiami ir parengiamojo teismo posėdžio metu, juo labiau, kaip ir pats ieškovas nurodė patikslintame ieškinyje (b.l. 6 – 8), nagrinėjamu atveju tiksliau nustatyti ieškinio sumos nėra galimybių, kadangi tikslias atliktinų darbų apimtis, kainą ir reikalavimus plėvelei turėtų įvertinti byloje paskirtas ekspertas gavus apsauginės plėvelės technines specifikacijas. Civilinio proceso kodekso 226 straipsnyje numatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus. Taigi vėlesnėje proceso stadijoje išsiaiškinus šias aplinkybes bus nustatyta ir tiksli ieškinio suma bei mokėtino žyminio mokesčio suma.

Pažymėtina ir tai, kad teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, kas reiškia, kad jis negali nurodyti ieškovui, kokį ieškinio dalyką ir pagrindą ieškovas turi suformuluoti, t.y. aktyvaus vaidmens formuojant ieškinio pagrindą ir dalyką teismas neturėtų imtis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė neteisingą nutartį, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 115 str. 3 d. nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, procesinis dokumentas teismo nutartimi laikomas nepaduotu ir grąžinamas, o ne atsisakoma jį priimti, nes atsisakymo priimti pagrindai CPK 137 str. 2 d. 1-8 p. yra aiškiai apibrėžti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė