Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-05-22 · Civilinė byla Nr. e2S-499-730/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-22
Bylos Nr.
e2S-499-730/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23704-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
B. V.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Krovinela“
Trečiasis asmuo
D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-499-730/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23704-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.1.7.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krovinela“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, trečiasis asmuo D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Krovinela“ registruotos buveinės adresu per 30 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti neeilinį atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ likvidavimo“, kuriuo siūloma likviduoti uždarąją akcinę bendrovę „Krovinela“, teikiant balsuoti šį sprendimo projektą: „Likviduoti uždarąją akcinę bendrovę „Krovinela“, ir darbotvarkės klausimu Nr. 2 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ likvidatorių paskyrimo“, kuriuo siūloma uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ likvidatoriais paskirti D. P. ir A. V., teikiant balsuoti šį sprendimo projektą: „uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ likvidatoriais paskirti D. P. ir A. V.“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė ir trečiasis asmuo D. P. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodo, kad atsakovės direktorė, gavusi ieškovės 2024 m. spalio 11 d. prašymą surengti visuotinį akcininkų susirinkimą, neatsisakė jo sušaukti ieškovės siūlomais darbotvarkės klausimais ir sprendimo projektais, tačiau, priešingai, įvertinusi tai, kad yra ir kitų aktualių darbotvarkės klausimų, kurie derinami su kitu bendrovės akcininku, nurodė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas bus surengtas artimiausiu metu, apie jį bus informuojama atskirai.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 28 d. gautas ieškovės pareiškimas, kuriuo atsisakoma nuo ieškinio, nes atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus, tai yra surengė visuotinį akcininkų susirinkimą prašomais klausimais. Ieškovė prašė grąžinti jai 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 27,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 710,40 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krovinela“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, trečiasis asmuo D. P., nutraukti civilinę bylą Nr. e2-2389-1080/2025, grąžinti ieškovei 82,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 18 d. AB „Swedbank“ banke, priteisti ieškovei iš atsakovės 2 737,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti valstybės naudai iš atsakovės 8,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindiniai argumentai:

5. Dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo teismas nurodė, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovės vardu padavė tam įgaliojimus turintis asmuo. Teismas nustatė, kad ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, ieškovė pareiškime nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl, įvertinęs šias aplinkybes, teismas nutarė ieškinio atsisakymą priimti, nutraukti civilinę bylą, išaiškino ieškovei, kad, bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima, ir grąžino dalį sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 82,50 Eur.

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo, teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovė atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus po kreipimosi į teismą dienos. Pažymėjo, kad atsakovė buvo nenuosekli, prašė ieškinį atmesti, tačiau 2025 m. sausio 17 d. suorganizavo akcininkų susirinkimą. Teismas įvertinęs šias aplinkybes nutarė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas nulėmė atsakovės elgesys, ir, įvertinęs ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 27,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 710,40 Eur advokato pagalbos išlaidų, tai yra iš viso 2 737,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria nutarta priteisti ieškovei iš atsakovės 2 737,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, kadangi ši teismo nutarties dalis grindžiama vien atsietomis įstatymų, teismų praktikos citatomis, tinkamai neįvertinus šalių procesinio elgesio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Mano, kad išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo elgesio.

7.2. Nurodo, kad nutartyje nepagrįstai teigiama, jog atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus po kreipimosi į teismą dienos. Teigia, kad atsakovė nevengė organizuoti ir surengti visuotinio akcininkų susirinkimo, nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatų ar ieškovės interesų. Teigia, kad atsakovė atsakydama į ieškovės prašymus nurodydavo, kad susirinkimai bus organizuojami artimiausiu metu, tai yra suderinus su kitu bendrovės akcininku aktualius klausimus.

7.3. Nurodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė turi po 200 vienetų bendrovės akcijų, tai yra po 1/2 dalį, taigi tai reiškia, kad ir atsakovė taip pat turi teisę siūlyti savo klausimus, projektus, todėl atsakovės direktorė siekė atsižvelgti į visus akcininkų interesus ir organizuoti susirinkimą ne formaliai, o atsižvelgiant į visų akcininkų pasiūlymus.

7.4. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog dalis jų buvo patirtos ne bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad teismas taip pat neįvertino, jog byla nesudėtinga, nereikalavo teisinių žinių, tuo neįvertindamas bylinėjimosi išlaidų rekomenduojamų dydžių aspektu.

Atsiliepimas

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodo, kad, ieškovės vertinimu, atsakovė privalėjo ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka organizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą. Teigia, kad ieškovei garantuojama susirinkimo iniciatyvos teisė, ieškovė teikė prašymus organizuoti susirinkimus, tačiau atsakovė atsakė, kad susirinkimas bus sušauktas artimiausiu metu, suderinus su kitu akcininku, nenustačius konkretaus termino. Pažymi, kad pagal minėtą įstatymo nuostatą atsakovė privalėjo sušaukti susirinkimą per 30 dienų nuo ieškovės prašymo gavimo dienos.

8.2. Nurodo, kad atsakymuose nurodomas „kitas bendrovės akcininkas“ yra ta pati bendrovės vadovė, kuri taip pat valdo 1/2 dalį bendrovės akcijų, todėl nurodytas argumentas, kad su kitu akcininku reikia suderinti klausimus, yra dirbtinis ir naudojamas kaip pasiteisinimas nevykdyti ABĮ įtvirtintų reikalavimų.

8.3. Nurodo, kad, iškėlus civilinę bylą, atsakovė suorganizavo visuotinį akcininkų susirinkimą, tuo įvykdydama ieškinio reikalavimus. Pažymi, kad atsakovė atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko, tačiau esant tokiai situacijai, ieškovės vertinimu, atsakovė turėjo pripažinti ieškinį.

8.4. Nurodo, kad nesutinka su atsakove, jog bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į jų rekomendacinius dydžius, paskirstytos netinkamai. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad atsakovei sušaukus susirinkimą ji laimėjo bylą, ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, o atsakovė klaidina teismą, jog pusę išlaidų buvo patirtos ikiteismine tvarka. Nurodo, kad visi veiksmai buvo atlikti laiku ir buvo būtini, todėl atsakovė turi atlyginti visas ieškovės išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą tinkamai neįvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo, šalių procesinio elgesio, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nevengė sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, neatsižvelgė, jog byla yra nesudėtinga, nereikalavo teisinių žinių.

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Krovinela“ registruotos buveinės adresu per 30 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti neeilinį atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Ieškovė nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ turtinė padėtis yra prasta, todėl būdama šios bendrovės akcininkė (1/2 dalis bendrovės akcijų) 2024 m. spalio 11 d. pranešimu prašė 2024 m. lapkričio 5 d. 13.00 val. šaukti bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų surinkimą pagal siūlomą darbotvarkę su šiais sprendimo projektais – dėl bendrovės likvidavimo, likvidatoriaus paskyrimo, tačiau bendrovė 2024 m. spalio 28 d., atstovaujama direktorės, pateikė atsakymą, kad susirinkimas nebus šaukiamas, informavo, kad susirinkimas bus šaukiamas artimiausiu metu. Ieškovės 2024 m. spalio 11 d. pranešimas ir atsakovės 2024 m. spalio 28 d. raštas pateikti kartu su ieškiniu. Šalys neginčija, jog tiek ieškovė, tiek atsakovės direktorė B. V. yra bendrovės akcininkės, turinčios po 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ akcijų.

13. Ieškovė 2024 m. spalio 31 d. elektroniniu paštu pateikė pakartotinį prašymą reikalaudama „ne vėliau kaip 7 dienas nuo šio prašymo išsiuntimo dienos informuoti, kada konkrečiai bus šaukiamas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas pagal akcininkės B. V. 2024 m. spalio 11 d. prašyme nurodytus darbotvarkės klausimus ir sprendimų projektus“ ir įspėdama atsakovę, kad „ne vėliau kaip 7 dienas nuo šio prašymo išsiuntimo dienos negavusi informacijos apie konkrečią visuotinio akcininkų susirinkimo datą, kreipsis į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu“. Atsakovė 2024 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakymą, kad susirinkimas bus surengtas artimiausiu metu. Ieškovės 2024 m. spalio 31 d. raštas ir atsakovės 2024 m. lapkričio 7 d. atsakymas pateikti kartu su ieškiniu.

14. Atsakovė 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, visuotinio susirinkimo atsakovė neatsisakė surengti, o nurodė, kad jis bus surengtas artimiausiu metu. Pažymėjo, kad bendrovėje yra du akcininkai – ieškovė ir atsakovės direktorė, valdančios po 1/2 dalį bendrovės akcijų, todėl atsakovė turėjo atsižvelgti ir į kitos akcininkės interesus. Atsakovė 2025 m. sausio 21 d. pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad surengė visuotinį akcininkų susirinkimą 2025 m. sausio 17 d. 15.00 val., jo metu buvo svarstomi ne tik ieškovės, bet ir kito bendrovės akcininko siūlomi darbotvarkės klausimai ir sprendimo projektai. Nurodė, kad tai patvirtina, jog atsakovė neatsisakė surengti visuotinio akcininkų susirinkimo, nepažeidė nei ABĮ nuostatų, nei ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, teisėtų interesų. Atsakovė kartu su papildomais paaiškinimais pateikė akcininkų 2025 m. sausio 17 d. susirinkimo, kuriame dalyvavo ieškovė ir bendrovės direktorė B. V., atstovaujama įgalioto asmens, protokolą. Akcininkų visuotinio susirinkimo faktą patvirtina ir Faktinių aplinkybių konstatavo 2025 m. sausio 17 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2025 m. sausio 28 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydama, kad 2025 m. sausio 17 d. atsakovė suorganizavo akcininkų susirinkimą, tuo įvykdydama ieškinio reikalavimus.

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

16. Kasacinio teismo konstatuota, kad dė to, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

17. Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Pavyzdžiui, jei atsakovas, atlikęs teismo neteisėtu ir ieškovo teises pažeidusiu pripažintą veiksmą, byloje nuosekliai pripažįsta savo veiksmo neteisėtumą ir atitinkamų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei procese veikia taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, tai sudaro prielaidas ginčą išspręsti mažesnėmis išlaidomis nei nesutinkant su ieškiniu, veikiant nesilaikant pirmiau nurodytų civilinio proceso principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutardamas ieškovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nurodė, kad, ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovė ieškinio reikalavimus įvykdė, be to, atsakovė buvo nenuosekli, prašė ieškinį atmesti, tačiau vėliau suorganizavo visuotinį akcininkų susirinkimą, taigi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

19. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, kad ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenustato mažesnio balsų skaičiaus. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos (ABĮ 23 straipsnio 5 dalis). Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, kad pateikus paraišką valdyba ar bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama pagal ABĮ 23 straipsnį (ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Dėl to, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė turi po 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ akcijų, ginčo nėra, todėl ieškovė remiantis minėtomis nuostatomis turėjo teisę inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

20. Vertinant ieškovės teiktus 2024 m. spalio 11 d. ir 2024 m. spalio 31 d. pranešimus (paraiškas) nustatyta, kad ieškovė aiškiai nurodė susirinkimo sušaukimo priežastis ir tikslus – likviduoti bendrovę ir paskirti likvidatorių, nurodė susirinkimo darbotvarkę, siūlomo sprendimo projektą, susirinkimo vietą ir laiką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išadą, kad ieškovės pranešimai (paraiškos) atitiko formalius jos turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje, todėl atsakovė privalėjo sušaukti visuotinį susirinkimą per ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, tai yra ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Pažymėtina, kad tos aplinkybės, jog ieškovės pateikti pranešimai (paraiškos) atitiko ABĮ reikalavimus, atsakovė neginčijo ir teikdama atsiliepimą į ieškinį. Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, atsakovė visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė tik 2025 m. sausio 17 d., tai yra praėjus beveik trims mėnesiams nuo pirmojo pranešimo (paraiškos) pateikimo atsakovei.

21. Nors atsakovė atskirajame skunde akcentuoja ta aplinkybę, jog ji neatsisakė šaukti susirinkimo, tačiau šis argumentas vertintinas kritiškai, pirmiausia, atsakovė nesilaikė ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, antra, atsakovės atsakymas ieškovei, kad susirinkimas bus sušauktas „artimiausiu metu“, iš esmės yra manipuliatyvus, kadangi, bylos duomenimis, atsakovė visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė tik tada, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme, tai yra po 3 mėnesių nuo ieškovės pranešimo (paraiškos) pateikimo, kai turėjo būti sušauktas per 30 dienų nuo ieškovės paraiškos gavimo dienos, atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų spręsti, jog ji iš tiesų ketino įvykdyti ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, reikalavimus per tą terminą, koks yra nustatytas ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2024 m. lapkričio 19 d., atsakovė 2024 m. gruodžio 19 d. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, tačiau 2025 m. sausio 17 d. suorganizavo visuotinį akcininkų susirinkimą, kas, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, įrodo, kad atsakovė akcininkų susirinkimą sušaukė tik tada, kai ieškovė pareiškė ieškinį, iš esmės ignoruodama ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, teises ir teisėtus interesus, garantuojamus ABĮ 23 straipsnsyje.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta nutarties 11–21 punktuose, daro išvadą, kad ieškovė pareikšdama ieškinį nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškovės poreikį pareikšti ieškinį teisme lėmė atsakovės veiksmai, tai yra atsisakymas surengti visuotinį akcininkų susirinkimą per ieškovės siūlomą ir ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Antra, svarbu pažymėti tai, kad atsakovė ieškinio reikalavimus įvykdė pareiškus ieškinį, tai yra sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, kas leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju atsakovė yra kalta dėl pradėto teisminio proceso, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės ir ji privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 98 straipsnis).

23. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais yra grindžiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad dalis jų patirtos iki teisminio ginčo, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalavo teisinių žinių, tuo neįvertindamas bylinėjimosi išlaidų ir rekomenduojamų maksimalių priteisti dydžių aspektu. Su šiais atsakovės argumentais nesutiktina.

24. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

25. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022).

26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už ieškiniu pareikštus reikalavimus, 2 710,40 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovė iš viso patyrė 2 737,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Remiantis ieškovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis nustatyta, jog ieškovės atstovas suteikė šias teisines paslaugas: teisinė pagalba inicijuojant uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“ akcininkų susirinkimą ne teismo tvarka (200 Eur (be PVM)), ieškinio parengimas (1 200 Eur (be PVM)), ieškovės atstovavimas visuotiniame akcininkų susirinkime (240 Eur (be PVM)), pareiškimo parengimas dėl ieškinio atsisakymo (600 Eur (be PVM)). Ištyrus ieškovės pateiktus duomenis, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti jai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenustatyta, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelio dydžio ir (ar) nėra susijusios su nagrinėjama byla. Atsakovė teigia, kad dalis išlaidų yra patirtos iki teismo, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, ta aplinkybė, jog ieškovės atstovas suteikė ieškovei teisinę konsultaciją dėl ginčo dalyko, vėliau parengdamas ieškinį, nelaikytomis išlaidomis, kurios yra nesusijusios su ginčo dalyku. Atsakovė taip pat teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti ir tas išlaidas, kurias ieškovė patyrė už jos atstovo dalyvavimą akcininkų susirinkime, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos prasidėjus teisminiam procesui, antra, ieškovės atstovas šiuo atveju atstovavo ieškovei dėl byloje kilusio ginčo dalyko, tai yra visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovės patirtos išlaidos, jai atstovaujant atstovui visuotiniame akcininkų susirinkime, nėra susijusios su nagrinėjama byla (CPK 88 straipsnis).

27. Pažymėtina, jog atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia – skundžiama nutartimi teismas įvertinęs ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad jos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti tokių išlaidų dydžio, taigi, priešingai, nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas atliko ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų vertinimą atsižvelgdamas ir į Rekomendacijose (nutarties 24 punktas) nurodytus maksimalius dydžius. Antra, nors atsakovė lakoniškai nurodo, kad byla nesudėtinga, nereikalauja specialių teisinių žinių, tačiau su šiais argumentais, įvertinus ginčo dalyką, nėra pagrindo sutikti. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, akcininko interesų gynimo, kas leidžia daryti išvadą, jog byloje kyla objektyvus poreikis aiškinti ABĮ nuostatas, o tai reikalauja ir specialių teisinių žinių. Be to, pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo dalyką, bylos pobūdį, nusprendžia, jog šiuo atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti tokių išlaidų dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo šios išlaidos visa apimtimi buvo priteistos iš ieškovės naudai iš atsakovės.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta nutarties 11–26 punktuose, konstatuoja, kad nagrinėjamu ieškovė pagrįstai inicijavo teisminį procesą, sąžiningai ir laiku naudojosi procesinėmis teisėmis, o jos atsisakymą nuo ieškinio lėmė atsakovės atlikti veiksmai, tai yra atsakovė patenkino ieškiniu keliamus reikalavimus, dėl ko ji laikytina kalta dėl pradėto teisminio proceso ir laikytina atsakinga už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovė turi pareigą atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios, priešingai, nei teigia atsakovė, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais duomenimis ir atitinka Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius (nutarties 24 punktas). Atsižvelgiant į tai, nutariama atsakovės atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

31. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, jog patyrė 1 742,40 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikdama atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei B. V. 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krovinela“.

Teisėja Erinija Kazlauskienė