- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-1736-560/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- N. P.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Šeimyniškių viešbutis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuotieji asmenys UAB „Šeimyniškių viešbutis“, antstolis Arminas Naujokaitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko prašymą Nr. S-20-157-8434 ir įpareigoti antstolį Arminą Naujokaitį iš naujo nagrinėti skolininkės N. P. 2020 m. balandžio 29 d. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0157/20/00845 nutraukimo.
2. Nurodė, jog nesutinka su tuo, jog antstolis paliko spręsti dėl pastato tinkamo nugriovimo išieškotojui, taip nevykdydamas savo funkcijų. Antstolis turėjo iš esmės du vienodos įrodomosios galios ir reikšmės žemės sklypo planus, tačiau dėl nežinomų priežasčių, antstolis nusprendė, kad išieškotojo pateiktas žemės sklypo planas yra teisingesnis už skolininkės pateiktą planą ir išieškotojo parengtam planui suteikė prioritetą, aukštesnę įrodomąją reikšmę. Minėti du planai parodo skirtingus dalykus, o išieškotojo pateiktas planas nepaneigia skolininkės plano sprendinių ir nepaneigia tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo pateiktame žemės sklypo plane buvo matuojami ginčo pastato pamatai, t. y. pastato dalis, esanti po žeme, o skolininkės plane atspindėtos pastato sienos. Teigia, kad pagal abu pateiktus planus pastato sienos nepatenka į išieškotojo žemės sklypą, jo neužima.
3. Antstolis patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotasis asmuo UAB „Šeimyniškių viešbutis“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjos N. P. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmetė ir priteisė iš pareiškėjos suinteresuotajam asmeniui (išieškotojui) UAB „Šeimyniškių viešbutis“ 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja antstolio veiksmus skundžia formaliu pagrindu, t. y. kad antstolis, turėdamas vienodos įrodomosios galios ir reikšmės žemės sklypo planus nusprendė, kad išieškotojo pateiktas planas yra teisingesnis už skolininkės pateiktą planą ir išieškotojo planui suteikė prioritetą, aukštesnę įrodomąją reikšmę. Skolininkės argumentai nėra visiškai teisingi, antstolis spręsdamas dėl statinio tinkamo nugriovimo vadovavosi tiek skolininkės, tiek išieškotojo pateiktais įrodymais. Gavus ir išieškotojo atliktus matavimus antstolis sprendė, ar pastatas tinkamai nugriautas lyginant planus. Įvertinęs pateiktus abiejų šalių įrodymus ir faktines aplinkybes antstolis nusprendė netenkinti skolininkės prašymo. Skolininkė savo ruožtu nepateikė papildomų įrodymų apie tinkamą pastato nugriovimą. Nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindu šiuo atveju neegzistuoja. Antstolis priėmė 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininkės prašymą Nr. S-20-157-8434 atsižvelgdamas tiek į išieškotojo, tiek į skolininkės interesus, įvertindamas šalių jam pateiktus įrodymus. Antstolis konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas už akių vis dar nėra tinkamai įvykdytas. Teismas sprendė, jog antstolis, atmetęs pareiškėjos prašymą nutraukti vykdomąją bylą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus.
7. Teismas sprendė, kad šioje byloje pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens (išieškotojo) interesai priešingi, taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatavo, kad yra pagrindas suinteresuotojo asmens UAB „Šeimyniškių viešbutis“ turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažinti iki 290,40 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja N. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą; panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko prašymą; įpareigoti antstolį Arminą Naujokaitį iš naujo nagrinėti N. P. 2020 m. balandžio 29 d. prašymą.
9. Nurodo, kad antstolis pareiškėjos prašymą nagrinėjo formaliai, pats jokių veiksmų iš esmės neatliko. Antstolis 2020 m. gegužės 19 d. patvarkyme nurodė, jog tik persiuntė pareiškėjos prašymą UAB „Šeimyniškių viešbutis“. Tarp pareiškėjos ir UAB „Šeimyniškių viešbutis“ jau ilgą laiką vyksta ginčas dėl greta esančių žemės sklypų ir juose esančių statinių. UAB „Šeimyniškių viešbutis“ deda visas įmanomas pastangas kuo labiau apsunkinti pareiškėjos padėtį, jis yra suinteresuotas kiek įmanoma ilgiau neigti teismo sprendimo įvykdymą, netgi siekti nepagrįstai sukelti pareiškėjai neigiamas turtines pasekmes, todėl antstolis UAB „Šeimyniškių viešbutis“ pateiktus dokumentus turėjo vertinti kritiškai ir pats imtis veiksmų, kad objektyviai nustatytų, ar teismo sprendimas įvykdytas tinkamai. Antstolis savarankiškai jokių veiksmų neatliko, t. y. faktiškai sprendimą dėl teismo sprendimo tariamo neįvykdymo priėmė UAB „Šeimyniškių viešbutis“. Pareiškėjos pastatas nepatenka į UAB „Šeimyniškių viešbutis“ sklypą. Antstolis vertino tik UAB „Šeimyniškių viešbutis“ pateiktus dokumentus. Dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų, patvirtinančių sprendimo įvykdymą, iš esmės nebuvo pasisakyta. Ginčo objektas - pastato pamatai. Pastato pamatai nepateka į UAB „Šeimyniškių viešbutis“ sklypą. Pastatas nepatenka į viršutinį UAB „Šeimyniškių viešbutis“ sklypo sluoksnį, todėl laikytina, kad pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimą. UAB „Šeimyniškių viešbutis“ deklaruoja, kad pastato pamatai „išlenda“ į sklypą 25 cm. Nebuvo atsižvelgta į maksimalią leistiną (ribinę) matavimų paklaidą. Teigia, jog pareiškėja sprendimą įvykdė. Nors pareiškėja prašė nutraukti vykdomąją bylą, tačiau iš nurodoma rašto turinio aišku, jog pareiškėja siekė vykdomosios bylos užbaigimo.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo UAB „Šeimyniškių viešbutis“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad antstolio Armino Naujokaičio patvarkymas yra teisėtas, atitinka procesinio įstatymo ir Antstolių įstatymo nuostatas, todėl jokio pagrindo jį naikinti ir/ar įpareigoti antstolį iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą šiuo atveju nebuvo, ką priimdamas skundžiamą nutartį visiškai pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingai nei teigia pareiškėja, analizuojamu atveju antstolis atliko reikiamus veiksmus tam, kad įvertintų prašymo pagrįstumą, ir priėmė dėl jo teisėtą bei pagrįstą patvarkymą. Pareiškėja antstoliui pateikė prašymą nurodydama, neva atitinkami veiksmai jau yra atlikti. Vykdomojoje byloje tapo būtina išsiaiškinti, ar visos pastato dalys, buvusios bendrovės žemės sklype, iš tiesų yra nugriautos/išardytos. Antstolis, siekdamas įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, persiuntė prašymą išieškotojui, kuris pateikė antstoliui dokumentus - kvalifikuoto matininko parengtą statinio padėties schemą, matavimų metu parengtas fotonuotraukas bei aiškią matininko išvadą, jog statinys patenka į bendrovės žemės sklypą. Gavęs atitinkamus duomenis, antstolis konstatavo, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas, kadangi statinio dalis vis dar yra žemės sklype. Antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą ir/ar konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo faktą. Jokių papildomų veiksmų antstolis šiuo atveju nei privalėjo, nei galėjo atlikti - nei vykti į statinio buvimo vietą, nei atlikti jo apžiūrą ir/ar matavimus antstolis šiuo atveju neprivalėjo ir negalėjo, kadangi į antstolio veiklos sritį nepatenka nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo darbus atlieka matininko kvalifikacinį pažymėjimą turintys asmenys, o antstolis tokių darbų atlikti negali.
12. Pareiškėjos pateikti dokumentai atspindėjo tik statinio antžeminės dalies matavimus, juose nebuvo ir nėra atspindėtos statinio koordinatės. Šiuo atveju antstolis pasikliovė kvalifikuoto matininko išvada, ką ir turėjo padaryti analizuojamoje situacijoje. Nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja. Matininko Š. P. parengtoje dokumentacijoje aiškiai nurodyta ne tik tai, kad į bendrovės žemės sklypą patenka pastato pamatas, bet ir tai, kad į bendrovės žemės sklypą patenka ir pastato siena. Pareiškėjos antstoliui pateiktame, UAB „Greita geodezija“ rengtame žemės sklypo plane apskritai nebuvo ir nėra atspindėtos statinio koordinatės, o vaizdo įrašai ar nuotraukos apskritai negali būti laikomi įrodymais, atspindinčiais tikslią statinio padėtį žemės sklypų atžvilgiu. Iš matininko Š. P. atliktos fotofiksacijos rezultatų - fotonuotraukų aiškiai matyti, jog pastato pamatas tam tikrose dalyse (kurios yra bendrovės žemės sklypo pusėje) yra žemės sklypo paviršiuje. Pareiškėja galimai sąmoningai ydingai interpretuoja CK 4.40 str. 3 dalyje naudojamą „viršutinio žemės sluoksnio“ sąvoką, tapatinant ją su antžemine žemės sklypo dalimi. Sprendimu pareiškėja buvo įpareigota nugriauti visas pastato dalis, esančias žemės sklype, nepriklausomai nuo to, ar jos yra antžeminės, ar požeminės. Statinio pamatas, taip pat kaip ir jo sienos, stogas bei kitos statinio konstrukcijos dalys, yra statinio dalis. Pareiškėjos prašymo tenkinimas bei vykdomosios bylos nutraukimas tokioje situacijoje būtų aiškiai pažeidęs išieškotojo interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
14. Pareiškėja su atskiruoju skundu į bylą teikia naujus įrodymus – žemės sklypo situacijos schemą. Suinteresuotas asmuo į bylą teikia papildomus paaiškinimus ir įrodymus - statinio padėties planą ir fotofiksacijas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, šiuo atveju šalys į bylą teikia visiškai naujai atliktu matavimus, kurie nebuvo teikti nei pirmosios instancijos teismui, nei antstoliui, šalys nenurodo argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas tokius šalių įrodymus būtų atsisakęs priimti. Dėl išdėstytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teikiamus naujus įrodymus atsisakė priimti.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13641-545/2019, kuriuo nusprendė įpareigoti atsakovę N. P. savo sąskaita išardyti (nugriauti) statinio-gyvenamosios paskirties pastato, esančio ieškovo UAB „Šeimyniškių viešbutis“ žemės sklype, dalis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. UAB „Šeimyniškių viešbutis“ kreipėsi į antstolį Arminą Naujokaitį, kuris pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0157/20/00845. Pareiškėja 2020 m. balandžio 29 d. raštu informavo antstolį, jog sprendimą įvykdė ir prašė vykdomąją bylą nutraukti. Antstolis 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos prašymą ir išaiškino, kad statinys nėra visiškai pašalintas iš UAB „Šeimyniškių viešbutis“ sklypo. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolį iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. balandžio 29 d. prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Atskirojo skundo objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skundu dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko prašymą Nr. S-20-157-8434 ir įpareigoti antstolį iš naujo nagrinėti skolininkės 2020 m. balandžio 29 d. prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu, kurį pareiškėja prašo panaikinti, antstolis atsisakė tenkinti skolininkės prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir išaiškino, jog sprendimas nėra įvykdytas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, jos teigimu antstolis jos prašymą nagrinėjo formaliai, pats jokių veiksmų iš esmės neatliko, antstolis vertino tik UAB „Šeimyniškių viešbutis“ pateiktus dokumentus, juos turėjo vertinti kritiškai ir pats imtis veiksmų, kad objektyviai nustatytų, ar teismo sprendimas įvykdytas tinkamai. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis, gavęs skolininkės prašymą su pateiktais dokumentais ir nuotraukomis, užklausė išieškotojo dėl sprendimo įvykdymo ir gavo iš jo statinio padėties planą ir nuotraukas. Antstolis iš pateiktų matavimų ir fotofiksacijos sprendė, kad pastatas nėra tinkamai nugriautas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog antstolis vertino tik išieškotojo į bylą pateiktus dokumentus, kadangi iš antstolio patvarkymo matyti, jog antstolis vertino tiek išieškotojo, tiek skolininkės pateiktus įrodymus ir atkreipė dėmesį, jog skolininkės pateiktame žemės sklypo plane nėra aiškiai išskirtų žemės sklypo ir pastato ribų. Skolininkė antstoliui kitų, papildomų, įrodymų, patvirtinančių savo poziciją nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog antstolis, atmetęs pareiškėjos prašymą nutraukti vykdomąją bylą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
18. Apeliantė teigia, jog iš jos skundo turinio yra aišku, kad ji siekė vykdomosios bylos užbaigimo, nors prašė nutraukti vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai yra nurodyti CPK 629 straipsnyje. Vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Šiuo atveju pareiškėja prašė antstolį nutraukti vykdomąją bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėdamas bylą nustatė, jog šiuo atveju neegzistuoja nei vienas iš bylos nutraukimo pagrindų.
19. Vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuoja CPK 632 straipsnis. Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Aplinkybė, jog teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir nutraukė vykdomosios bylos, neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į antstolį su įrodymais, jog teismo sprendimas yra įvykdytas ir prašyti užbaigti vykdomąja bylą.
20. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
21. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl suinteresuoto asmens UAB „Šeimyniškių būstas“ patirtos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos jo naudai priteistinos iš pareiškėjos. Kadangi teismas nepriėmė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens į bylą teiktų papildomų paaiškinimų ir naujų įrodymų, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už naujų įrodymų pateikimą, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuoto asmens UAB „Šeimyniškių būstas“ naudai iš pareiškėjos N. P. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.