Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-15786-901/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Ankamega“ ir UAB „Juris LT“ 2025 m. vasario 4 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu pradinis kreditorius UAB „Ankamega“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Juris LT“ savo reikalavimo teisę į UAB „KT Modules“ 73 023,55 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis ir nuostoliais (iš viso: 73 557,28 Eur). UAB „Juris LT“ 2025 m. vasario 24 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo informavo „KT Modules“ apie reikalavimo perleidimą (el. b. t. 1, b. l. 6-8).

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, UAB „Juris LT“ 2025 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl 2025 m. balandžio 25 d. taikos sutarties tarp UAB „Juris LT“ ir UAB „KT Modules“ patvirtinimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12339-901/2025 prašymą tenkino ir patvirtino taikos sutartį.

13. Pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, 2.1. papunktį, šalys susitarė, kad taikos sutarties 1.1. ir 1.2. papunkčiuose nurodytą 49 507,44 Eur (48 023,55 Eur + 1 483,89 Eur) skolos sumą, skolininkė įsipareigoja kreditorei sumokėti į kreditorės atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: 1) iki 2025 m. gegužės 31 d. – 16 500 Eur; 2) iki 2025 m. birželio 30 – 16 500 Eur; 3) iki 2025 m. liepos 31 d. – 16 507,44 Eur, iš viso 49 507,44 Eur. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.2. papunktyje nurodyta, kad skolininkė sutinka kreditorei mokėti 6 proc. metinių palūkanų nuo taikos sutarties 2.1. papunktyje nurodytos skolos sumos už kiekvieną dieną nuo 2025 m. balandžio 25 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

14. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-12339-901/2025 įsiteisėjo 2025 m. gegužės 16 d.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad iki prašymo surašymo dienos (2025 m. birželio 10 d.) skolininkė kreditorei turėjo sumokėti 16 500 Eur, tačiau kreditorė įmokos negavo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmoji įmoka 16 500 Eur sumai pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktą turėjo būti sumokėta iki 2025 m. gegužės 31 d., antroji įmoka 16 500 Eur sumai – iki 2025 m. birželio 30 d. ir trečioji įmoka 16 507,44 Eur sumai – iki 2025 m. liepos 31 d.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims sudarius taikos sutartį ir skolos sumokėjimą išdėsčius dalimis, kiekvienos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas reiškia ir tos dalies taikos sutarties pažeidimą, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Todėl šalis, kurios naudai turi būti vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tokiu atveju turi teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies. Tai reiškia, kad atskiras taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas suponuoja savarankišką tokios sutarties pažeidimą, dėl kurio kreditorius turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).

19. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi dėl vykdomojo rašto išdavimo, argumentavo, kad iš teismo negavo jokio pranešimo apie teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai.

20. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo.

21. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

22. Remiantis bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė pareiškėjos UAB „Juris LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2SP-12339-901/2025 išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 6 d. 10.00 val., taip pat nutarė apie teismo posėdį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims išsiunčiant nutarties kopiją ir pranešimus ir išaiškino suinteresuotam asmeniui UAB „KT Modules“, kad jis iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. posėdžio gali raštu pateikti nuomonę ir įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. 2025 m. gegužės 11 d. (apeliacinės instancijos teismo pastaba: dėl techninės klaidos, netinkamai nurodyta procesinio dokumento – pranešimo apie teismo posėdžio datą – data, turėtų būti ne 2025 m. gegužės 11 d., o 2025 m. birželio 11 d.) teismo pranešimas apie teismo posėdžio datą kartu su 2025 m. birželio 10 d. nutartimi ir prašymu suinteresuotam asmeniui išsiųstas paštu per E. pristatymo sistemą registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad byloje yra duomenys apie apeliantės registruotą buveinės adresą, iš LITEKO duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai išsiųsti paštu apeliantės registruotu buveinės adresu, duomenų, kad procesiniai dokumentai grįžo neįteikti nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo įteikti. Taigi suinteresuotam asmeniui iš esmės buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius tinkamą taikos sutarties vykdymą.

23. Nors yra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam ir šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tačiau net ir esant šios nutarties 22 punkte nurodytoms aplinkybėms, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuotas asmuo nepateikė savo atsikirtimų ir įrodymų neva dėl to, kad iš teismo negavo pranešimo apie teisę pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savo teisę būti išklausytai apeliantė šiuo atveju iš esmės įgyvendino pasinaudodama apeliacijos teise ir pateikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.

24. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskiruoju skundu iš esmės ginčijo pačią informavimo apie teismo posėdį ir apie teisę pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą procedūrą neginčydama nei pareiškėjos prašyme nurodytų, nei skundžiamoje nutartyje teismo nustatytų aplinkybių apie netinkamą įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą. Taigi apeliantė atskiruoju skundu neneigė aplinkybės, kad neatliko dalies skolos mokėjimo 16 500 Eur sumai teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1.1 papunktyje nurodytu terminu (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi neneigė, kad netinkamai vykdė tarp šalių 2025 m. balandžio 25 d. sudarytą taikos sutartį, kartu su atskiruoju skundu nepateikė bylai jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu padengė taikos sutartyje nurodytą skolos sumą ir 6 proc. metines palūkanas (CPK 178 straipsnis), dėl ko būtų pagrindas spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstumo.

25. Apeliantės įsitikinimu, pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis ir nebendradarbiauja su apeliante. Pareiškėjos veiksmai, kai ji vietoje to, kad kreiptųsi į apeliantę dėl taikos sutarties vykdymo, pasirinko kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, rodo, kad ji nepaiso konstruktyvaus ir geranoriško bendradarbiavimo principo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygose, nei CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra įtvirtinta išieškotojos pareiga, prieš kreipiantis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kreiptis į skolininką dėl taikos sutarties vykdymo. Kaip jau minėta, teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad skolininkui nesilaikant 2.1. ir 2.2. punktuose nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, kreditorius turi teisę CPK 646 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai skolininko nesumokėtai skolos ir / ar palūkanų sumai. Nors, apeliantės vertinimu, skundžiama nutartis prieštarauja taikos sutarties instituto tikslui – skatinti šalių bendradarbiavimą ir savanorišką įsipareigojimų vykdymą be prievartos, tačiau taikos sutartį sudarę asmenys privalo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi suinteresuotas asmuo savo sutartinių prievolių nevykdė, pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ja pasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo su apeliante nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės konstatuojant taikos sutarties neįvykdymo faktą ir nepaneigia šio fakto.

26. Kadangi apeliantė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir taikos sutartyje nustatytu terminu dalies skolos 16 500 Eur sumai nesumokėjo, ginčo, kad taikos sutarties sąlygos neaiškios, ar šalys jas supranta skirtingai nėra, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė taikos sutarties nevykdymo faktą ir pagrįstai skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, atskirojo skundo argumentai, kad neegzistuoja CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, kadangi nėra nustatyta būtinoji vykdomojo rašto išdavimo sąlyga – taikos sutarties nevykdymas, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Apeliantė, grįsdama atskirojo skundo argumentus, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-724-657/2025. Tačiau pažymėtina, kad nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi.

28. Be kitų argumentų apeliantė nurodė, kad vykdomasis raštas buvo išduotas ne toje civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartis buvo patvirtinta civilinėje byloje Nr. e2SP-12339-901/2025, vykdomasis raštas skundžiama nutartimi išduotas civilinėje byloje Nr. e2VP-15786-901/2025. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą su nauju bylos numeriu, tačiau teisminio proceso numeris, Nr. 2-06-3-04466-2025-0, išliko nepakitęs. Todėl nurodytas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ir neturintis esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, ir pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.