- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- 1-443-537/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nukentėjusysis
- Ž. P., V. A.
- Kaltinamasis
- A. J.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorui S. S., kaltinamojo gynėjui advokatui V. J., nukentėjusiesiems Ž. P., V. A., teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nedirba, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 286str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui. Nustayta, jog 2016-07-16, apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, nes buvo nustatytas 1, 36 promilių girtumas, atsisakė M. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Ž. P. M. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio V. A. teisėtus reikalavimus nusiraminti ir nesipriešinti, sulaikant dėl administracinio teisės pažeidimo tyrimo, bei smurtiniais aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams: gulėdamas ant žemės, trukdė sulaikymui, spardėsi, rankomis stūmė V. A. nuo savęs, kojomis jam spyrė nenustatytą kiekį smūgių į abiejų kojų blauzdas, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Smūgiuodamas kojomis sudavė ir į Ž. P. kūną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais pasipriešino savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis traktoriaus, būdamas neblaivus, nevairavo. Jis gėrė alkoholį sodyboje su pažįstamos sūnumi. Jam einant nuo traktoriaus, atvažiavo policijos pareigūnai. Jis su pareigūnais ginčijosi, teigė, kad nevairavo traktoriaus. Neklausė jų nurodymų, susistumdė su policininku vyru. Ištraukęs laikomą jo ranką iš policininko rankų, jam pasipriešino, dėl ko prieš jį buvo panaudotos dujos bei elektrošokas. Nukritus ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai, papurkšta dujų. Ar sudavė kokius nors smūgius, negali pasakyti, nes labai graužė akis. Spardėsi, kai gulėjo ant žemės, tačiau tai darė ne tyčia, bet nevalingai, nes jam pripurškė dujų, dėl ko graužė akis bei prieš jį panaudojo elektrošoką. Dėl situacijos gailisi, buvo piktas ir neblaivus, todėl ir kilo tokia situacija.
N. Ž. P. parodė, kad liepos 16 d. dirbo operatyvinės grupės sudėtyje kartu su patruliu V. A.. Apie 13.48 val. gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, atvažiavusį girtą traktorininką. (duomenys neskelbtini)pastebėjo į vieną iš sodybų įvažiuojantį traktorių. Matė, kaip iš traktoriaus iššoko stambaus kūno sudėjimo vyriškis, kuris įbėgo į namų valdos kiemą. Kieme buvusi L. E. patvirtino, kad traktorių vairavęs Arūnas gyvena netoliese. L. E. nurodė, jog Arūno prieš tai prašė girtam nevažiuoti, tačiau šis neklausė. Paklausus, ką A. J. čia veikia, atsakė, kad čia ne jų reikalas. Asmuo keikėsi, grasino, kad susidoros. Policijos tarnybiniame automobilyje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. J. ir toliau juos įžeidinėjo, nenusiramino, bandė išlipti iš automobilio, į įspėjimus nereagavo. Atvažiavus autovežiui, A. J. ir toliau juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, teigė, kad traktorius išvežamas neteisėtai. V. A. bandant nuramini A. J., jis kumštimi smūgiavo V. A., tačiau pastarasis nuo smūgio išsilenkė. A. J. artėjant link V. A. ir nereaguojant į įspėjimus, V. A. jį pargriovė ant žemės. Ji laikė A. J. kojas. Panaudojus dujas, A. J. dar labiau įpyko ir jai bei V. A. kojomis sudavė smūgius. Kiek smūgių jai sudavė, negali pasakyti, bet vienas iš jų buvo stiprus į dešinės kojos blauzdą. Nepavykstant nutraukti A. J. neteisėtų veiksmų, panaudojo elektrošoką.
N. V. A. visiškai patvirtino Ž. P. parodymus. Teigė, jog visą bendravimo laiką A. J. elgėsi agresyviai, policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Susinervinęs A. J. užsimoko ranka ir smūgiavo jam į veidą, tačiau jis smūgio išvengė. Tada A. J. mosuodamas rankomis pradėjo artintis link jo, bandydamas suduoti smūgius. Kaltinamasis buvo įspėtas, tačiau nesiliovė, dėl ko jis A. J. parvertė ant žemės. A. J. muistėsi ir spardėsi, norėdamas išsilaisvinti. Pasak jo, tada kolegė Ž. P. prispaudė A. J. kojas prie žemės. A. J. neleido uždėti ant rankų antrankius, tam priešinosi, todėl buvo panaudotos dujos. Tada A. J. dar labiau susinervino, rankomis mėgino nusistumti policijos pareigūnus, kojomis spyrė kelis kartus tiek jam, tiek kolegei Ž. P.. Nurodė, kad jam A. J. įspyrė nemažiau kaip tris kartus. Vienas spyris buvo į dešinės kojos blauzdą, nes koja labai ištino. Dėl įžeidinėjimo, grasinimų, fizinio smurto pavartojimo jis patyrė neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. kaltę pasipriešinus policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas pareigas, patvirtina ir kiti bylos rašytiniai įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuota, jog protokolas surašytas už tai, jog 2016-07-16, apie 14.40val., A. J. neblaivus (duomenys neskelbtini) vairavo traktorių Belarus MTZ 50. (b. l. 20-21)
Neblaivumo nustatymo kvite užfiksuota, jog A. J. 2016-07-16 14. 44 val. nustatytas 1,36 promilės girtumas (b. l. 22)
Specialisto išvadoje konstatuota, kad Ž. P. konstatuotos kraujosruvos dešinės plaštakos ir dešinės blauzdos srityse padarytos dviem poveikiais, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 35)
Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. A. konstatuoti abiejų blauzdų sumušimai. Kraujosruva dešinės blauzdos srityje galėjo būti padaryta vienu poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 48)
Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad A. J., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas tarnybines pareigas. Nustatyta, jog jis bandė suduoti policijos pareigūnui V. A., po to, mosavo rankomis, siekdamas suduoti V. A., po ko, šias panaudojus imtynių veiksmus, buvo pargriautas ant žemės. Tada kaltinamasis aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, t.y., nenurimo, nžbandė nustumti jį bandančius sulaikyti policijos pareigūnus. Standino rankas, neleido uždėti antrankių, spardėsi kojomis. Priešindamasis antrankių uždėjimui, rankomis stūmė V. A. nuo savęs, kojomis jam spyrė nenustatytą kiekį smūgių į abiejų kojų blauzdas, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Smūgiuodamas kojomis, sudavė Ž. P. į koją ir ją sužalojo, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais pasipriešino savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams.
Kaltinamojo versiją, kad jis galėjo pareigūnus sužaloti nuo nevalingų veiksmų, jam papurškus dujų bei panaudojus elektrošoką, paneigė nukentėjusieji, teigdami, jog pargriautas kaltinamasis jau spardėsi ir ne kartą įspyrė pareigūnams. Pasak nukentėjusiųjų, dujų panaudojimas teigiamš rezultatų nedavė, nes kaltinamasi pradėjo priešintis dar labiau bei spardytis. Po elektrošoko panaudojimo kaltinamasis nurimo ir jau nesipriešino, nes jam buvo uždėti antrankiai.
Kaltinamasis veikė tyčia, smurtą prieš nukentėjusius policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas tarnybines pareigas, panaudojo taip pat tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., požymius.
N. Ž. P. pateiktas 900 eurų ieškinys neturtinei žalai atlyginti, atsisakius reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, (b. l. 36-37) tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis LR CK 6. 250 str., 1d., 2d., BPK 109 str., kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-397/2012).
Priteisdamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį ( yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje), bei padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, jo pasekmes.
Teismas pažymi, kad padarytas sužalojimas nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių nukentėjusiajai policijos pareigūnei, nes nukentėjusioji buvo darbinga, jai buvo įspirta į koją, dėl ko konstatuota tik kraujosruva dešinėje blauszoje. Jau kitą dienos vakarą dirbo.
Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusioji yra statutinė pareigūnė, dirbanti policijoje tyrėja. Jos darbas susijęs su padidinta rizika ir asmuo, dirbdamas šį darbą, suvokia, kad kiekvieną dieną gali susidurti su pavojais bei rizika būti sužalotu. Teismas sutinka, jog kaltinamojo veiksmai, t.y., priešinimasis, dviejų smūgių sudavimas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, įžeidinėjimai privertė jaustis nepatogiai prieš kitus asmenis, kolegą pareigūną, tačiau su panašiais dalykais policijos pareigūnai susiduria kiekvieną dieną. Todėl prašoma priteisti suma, įvertinus tai, jog nukentėjusiajai buvo suduota per ranką, įspirta į koją, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos kojoje bei fizinį skausmą, teismo manymu, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams, numatytiems LR CK 6. 250 str., todėl priteistina suma mažintina.
Teismas sprendžia, jog dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų ( įžeidinėjimų, grasinimų, smurto pavartojimo ) Ž. P. patyrė neturtinę žalą, tačiau tiktai ne tokio dydžio, kokią prašo priteisti. Ji nebuvo nedarbinga ir nepatogumus jautė tik trumpą laiką, nes jau kitą dienos vakarą dirbo. Teismo manymu, jai padaryta neturtinė žala gali būti įvertinta žymiai mažesne, nei prašoma priteisti, suma, t.y., 150 EUR .
Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį ( nedirba ), vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., BPK 51 str. 1d., 9 p., iš kaltinamojo A. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei už privalomą gynėjo dalyvavimą pagreitinto proceso byloje ( ikiteisminio tyrimo metu bei teisme gynė advokatas V. J.) nepriteistinos. Be to, valstybės pareiga yra užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą, bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka.
A. J. neteistas, administracine tvarka baustas. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas ir turėjo lemiamos įtakos veikos padarymui. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, įvertinęs tai, kad jis nedirba, tačiau yra darbingas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelniausią artimą sankcijos vidurkiui viešųjų darbų bausmę (LR BK 46 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304-307str., 308 str., teismas
nusprendė:
A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir už tai jam paskirti 5 (penkerių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą vieną parą, t.y., nuo 2016-07-16, 17 val. 19 min. iki 2016-07-17, 12 val. 15 min. ), ją prilyginant 6 ( šešioms ) viešųjų darbų valandoms.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.
Ž. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti iš kaltinamojo A. J. 150 EUR( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už gynėjo dalyvavimą byloje iš kaltinamojo A. J. nepriteisti.
Išaiškinti, jog viešieji darbai vykdomi, jei nuteistasis sutinka juos atlikti. Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jei asmuo be pateisinamų priežasčių neišdirba paskirtų viešųjų darbų, teismas gali pratęsti jų atlikimo laiką.
Jei asmuo vengia dirbti viešuosius darbus arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešųjų darbų, teismas bausmę vykdančiosios institucijos teikimu gali, vadovaujantis LR BK 47str., 49str. ir 65str. tvarka, paskirtą bausmę pakeisti bauda arba areštu.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.