Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atstovui T. V., akcinės bendrovės „DNB bankas“ atstovei advokato padėjėjai V. V., uždarosios akcinės bendrovės „AS 24 Lietuva“ atstovei advokatei L. K. – S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, akcinės bendrovės DNB bankas, uždarosios akcinės bendrovės „AS 24 Lietuva“, AS „Reverta“ pareiškimus atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje, suinteresuotas asmuo, pareiškęs prieštaravimus dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje, V. S. firma „Apskaitos forma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (prieštaravimus) UAB „Modus“ bankroto administratorius su prieštaravimais sutinka iš dalies (t. 9, b. l. 33-34). Administratoriaus nuomone, AS „Reverta“ kreditorinis reikalavimas 174 496,38 Eur sumai yra pagrįstas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3323-302/2013, pagal kurį solidariai iš atsakovų UAB „Modus“, A. K. ir R. K. buvo priteista 152 238,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos bei 30,68 Lt bylinėjimosi išlaidų. UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas 1 728 875,34 Eur sumai pagrįstas turto pirkimo - pardavimo sutartimis, papildomomis išlaidomis, susijusiomis su turto atsiėmimu, saugojimu ir pardavimu, bei priskaičiuotomis palūkanomis. Administratorius pripažįsta, kad dėl didelės dokumentų apimties tvirtinant UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą prie kreditorinio reikalavimo nebuvo pridėti visi dokumentai, patvirtinantys kreditorinio reikalavimo sumą, todėl juos teikia kartu su atsiliepimu. Administratoriaus nuomone, UAB „AS24 Lietuva“ kreditorinis reikalavimas 1 672 660,14 Eur sumai yra pagrįstas rašytiniais įrodymais – sąskaitomis faktūromis, pagal kurias atskirai paskaičiuotos delspinigių sumos bendrai 94 665 Eur sumai, todėl nėra pagrindo abejoti jo pagrįstumu. Dėl AB DNB bankas kreditorinio reikalavimo administratorius sutinka su kreditoriaus (suinteresuoto asmens) prieštaravimais 749 637,39 Eur kreditorinio reikalavimo dalyje, nurodydamas, kad AB DNB bankas prie kreditorinio reikalavimo nepridėjo šią sumą pagrindžiančių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

UAB „Swedbank lizingas“ prašymas tenkintinas iš dalies, kitų pareiškėjų prašymai tenkintini

Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese, yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013.). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1977/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl UAB „Modus“ kreditorių AB DNB banko 1 683 780,21 Eur, UAB „AS 24 Lietuva“ 1 672 660,14 Eur, AS „Reverta“ 174 496,38 ir UAB „Swedbank lizingas“ 1 728 875,34 Eur finansinių reikalavimų pagrįstumo, suinteresuotam asmeniui tvirtinant, kad pateikti tvirtinti finansiniai reikalavimai nėra tinkamai nepagrįsti.

Dėl AB DNB banko finansinio reikalavimo tvirtinimo

AB DNB bankas pateikė tvirtinti 1 683 780,21 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Modus” bankroto byloje. Iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (prieštaravimus) pateiktų priedų matyti, kad 934 142,82 Eur reikalavimo dalis susidarė pagal tarp Banko ir UAB „Modus” 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2007-710 ir jos pagrindu 2013 m balandžio 9 d. Bankui išduotus Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 14-1623 ir Nr. 14-1625. Minėtas aplinkybes pagrindžia byloje pateikti vykdomieji dokumentai ir skolos apskaičiavimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai (t. 3, b. l. 8-14). AB DNB banko pareikšto reikalavimo dalis dėl 749 637,39 Eur skolos yra susidariusi pagal UAB „Modus” su AB DNB lizingas sudarytas ir neįvykdytas lizingo sutartis: 197 522,38 Eur nesumokėtos (pradelstos) lizingo įmokos (lizingo sutarčių bendrosios dalies 3.4 p., 6.3.1 p., 8.1 p., 8.9 p.), 512 993,27 Eur nesumokėtos netesybos (30 % bauda pagal lizingo sutarčių bendrosios dalies 8.9 p., skaičiuojama nuo likusios neapmokėtos lizingo objektų vertės); 39 121,74 Eur nesumokėti delspinigiai (pagal lizingo sutarčių bendrosios dalies 7.4 p. 0,1 % delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną). Minėtus skaičiavimus pagrindžia byloje pateiktos lizingo sutarčių kopijos ir skolos pagal lizingo sutartis detalizacija, kurioje paskaičiuota UAB „Modus“ skola bankroto bylos iškėlimo dienai (t. 3, b. l. 8-201). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad AB DNB bankas po AB DNB lizingo reorganizacijos nuo 2015 m. spalio 23 d. perėmė visas AB DNB lizingo teises ir pareigas. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad AB DNB bankas pagrįstai perėmė ir teisę į UAB „Modus“ įsiskolinimus AB DNB lizingui (t. 3, b. l. 15). Faktą, kad UAB „Modus“ nevykdė lizingo sutarčių, dėl ko susidarė pradelstos lizingo įmokos, netesybos ir likę lizingo mokėjimai už negrąžintus lizinguojamus objektus, patvirtina pareiškėjo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-769/2014, kuria AB DNB bankas sutarčių nutraukimas buvo pripažintas teisėtu.

Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašomas patvirtinti bankroto byloje finansinis reikalavimas yra pagrįstas leistinais įrodymais. Suinteresuoto asmens teiginiai, kad bankas visus apskaitos dokumentus turėjo pateikti elektroninėje erdvėje, pareiškėjos reikalavimo dydžio nepaneigia, kreditorė nepateikė ir kitų pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti pareiškėjos reikalavimų pagrįstumu, savo poziciją grindė ne faktais, bet spėlionėmis, todėl atsisakyti tvirtinti pareiškėjos reikalavimą (jo dalį) nėra pagrindo.

Dėl UAB „AS 24 Lietuva“ finansinio reikalavimo tvirtinimo

UAB „AS 24 Lietuva“ prašo įtraukti pareiškėją į BUAB „Modus“ kreditorių sąrašą su 1 672 660,14 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Kreditorinis reikalavimas grindžiamas 2009 m. vasario 16 d. su UAB „Modus“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu UAB „AS 24 Lietuva“ atsakovei išdavė korteles, suteikiančias teisę mokėti už autostradas, kelių mokesčius ir kitas AS24 tinklo paslaugas, taip pat suteikiančias teisę įsigyti degalus Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse esančiose AS24 tinklui priklausančiose degalinėse. Skolininkas (atsakovė) pagal minėtą sutartį už įsigytus degalus bei suteiktas paslaugas privalėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo atitinkamos sąskaitos išrašymo dienos, nebent sąskaitoje būtų nurodytas ilgesnis atsiskaitymo terminas. Šiuo atveju atsakovės skola susidarė dėl išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų faktūrų 1 577 994,24 Eur sumai ir dėl 94 665,90 Eur netesybų pagal sutartį. Viso atsakovė liko skolinga kreditoriui 1 672 660,14 Eur. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė tiek sudarytą sutarties kopiją, tiek neapmokėtas sąskaitas faktūras (t. 4, b. l. 78-200, t. 5, b. l. 4-80).

Pareiškėja ginčija netesybų dalį, teigdama, kad šios dalies paskaičiavimas yra neaiškus (kodėl paskaičiuota už 183 dienas). Iš pateikto kreditorės atsiliepimo į prieštaravimus bei jo priedų matyti, kad netesybų skaičiavimas įtvirtintas Sutarties bendrųjų sąlygų 9 skiltyje (punkte), kurių dydis 12 proc. (t. 4, b. l. 80).

CK 1.125 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, 5 dalies 1 punktas nustato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Šiuo atveju delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėn. laikotarpį iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, taigi minėta nuostata nebuvo pažeista. Todėl yra pagrindas išvadai, kad netesybų suma paskaičiuota tinkamai.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pateiktas tvirtinti finansinis reikalavimas (tiek skolos dalis, tiek netesybų dalis) yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl atsisakyti tvirtinti prašomą reikalavimą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ginčydama pateiktą tvirtinti kreditorinį reikalavimą, kreditorė (suinteresuotas asmuo) nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių svarių argumentų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos pateiktus įrodymus.

Dėl AS „Reverta“ finansinio reikalavimo tvirtinimo

AS „Reverta“ prašo patvirtinti bankroto byloje 174 496,38 Eur dydžio finansinį reikalavimą (t. 2, b. l. 160-162). Finansinis reikalavimas grindžiamas: 1) 2006 m. birželio 6 d. Kreditavimo (overdrafto) sutartimi Nr. OS/0136/002, įskaitant visus vėlesnius sutarties pakeitimus; 2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. išduotu vykdomuoju dokumentu civilinėje byloje Nr. 2-3323-302/2013, kurioje teismas priteisė kreditoriaus AS „Reverta“ naudai iš UAB „Modus“ 115 434,12 Eur dydžio negrąžinto kredito; 22 353,87 Eur dydžio sutartinių palūkanų; 14 450,07 Eur dydžio delspinigių (viso – 152 238,06 Eur); 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 23 d. UAB „Modus“ iš dalies atsiskaitė (buvo išieškota) ir liko skolinga 174 496,38 Eur, iš jų: 109 587,19 Eur negrąžinto kredito; 19 406,16 Eur nesumokėtų sutartinių palūkanų; 7 843,21 Eur delspinigių; 37 659,82 Eur nesumokėtų procesinių palūkanų.

Suinteresuotas asmuo nesutinka su prašomu tvirtinti finansiniu reikalavimu, teigdamas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų išieškotos skolos dydį pagal vykdomuosius dokumentus, ir koks skolos dydis yra šiuo metu. Su atsiliepimu į prieštaravimus pareiškėja pateikė duomenis apie išieškotas sumas, kuriuose detaliai nurodyta, kada UAB „Modus“ atliko pavedimus AS „Reverta“ ir kokios skolos sumos buvo padengtos (t. 2, b. l. 161-162). Pažymėtina, kad minėtos piniginės operacijos turėjo būti žinomos ir suinteresuotam asmeniui kaip subjektui, tvarkiusiam atsakovės buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamu atveju kreditorė nenurodė nei teisiškai pagrįstų argumentų, nei konkrečių sumų, kurios, jos nuomone, neatitiko atsakovės apskaitos dokumentų, kad išieškota suma yra didesnė nei nurodyta prašyme patvirtinti pareiškėjos kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratoriui abejonių dėl pateikto tvirtinti kreditorinio reikalavimo nekilo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pateiktų byloje duomenų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjos pateiktas tvirtinti kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas.

Dėl UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo

UAB „Swedbank lizingas“ prašo UAB „Modus“ bankroto byloje patvirtinti 1 728 875,34 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1 147 822,87 Eur nuostolis iš turto pardavimo pagal sutartis; 384 262,91 Eur nepadengtas įsiskolinimas; 128 261,91 Eur nesumokėtos palūkanos po sutarčių nutraukimo; 68 527,65 Eur patirtos papildomos išlaidos. Pateiktą tvirtinti kreditorinį reikalavimą kreditorius kildina iš su UAB „Modus“ sudarytų lizingo sutarčių, kuriomis skolininkui (atsakovei) valdyti ir naudotis buvo perduotos transporto priemonės ir su jomis susijusi technika (toliau ir Turtas). Pareiškėjos teigimu, atsakovė pažeidė sutartinę prievolę kas mėnesį mokėti sutartines įmokas pagal sutarčių įmokų grafikus, t. y. vėlavo mokėti įmokas, vėliau mokėjimus nutraukė, dėl ko ir susidarė įsiskolinimas, todėl UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukė sudarytas sutartis.

Pareiškėja teigė, kad 1 147 822,87 Eur nuostolį iš turto pardavimo pagal sutartis sudaro skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtu mokėjimu įsipareigojimu vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Bylos duomenys patvirtina, kad baigus ginčus dėl vienašalio Lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, pareiškėja atsiėmė turtą iš atsakovės ir pateikė jai apmokėti sąskaitas faktūras, kuriose buvo užfiksuota Lizingo sutarčių nutraukimo metu buvusi neišpirkta turto vertė, t. y. nesumokėtų turto išpirkimo įmokų suma (t. 1, b. l. 88-200, t. 2, b. l. 4-14). Bankroto administratoriui buvo pateiktos Lizingo sutarčių kopijos, kuriose atsispindėjo neišpirkta Turto vertė vienašalio sutarčių nutraukimo metu. Be to, byloje yra pateiktos Turto pirkimo - pardavimo sutarčių kopijos. Minėtas aplinkybes pagrindžia byloje pateikti dokumentai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorius tinkamai nepagrindė savo finansinio reikalavimo 1 147 822,87 Eur dalyje.

Prašomą patvirtinti 384 262,91 Eur finansinio reikalavimo dalį sudaro skolininko nesumokėtos palūkanų įmokos, kurių mokėjimo terminas suėjo iki vienašalio Lizingo sutarčių nutraukimo. Šį reikalavimą pagrindžia byloje pateiktos lizingo sutartys ir visų sutarčių paskutinieji įmokų grafikai, kurie patvirtina, jog nurodyta palūkanų suma buvo apskaičiuota teisingai (t. 2, b. l. 15-155, t. 5, b. l. 109-201, t. 6, b. l. 4-200, t. 7, b. l. 6-201, t. 8, b. l. 4-201, t. 9, b. l. 4-32). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atlikti paskaičiavimai yra neteisingi, jų neginčijo ir bankroto administratorius, todėl yra pagrindas išvadai, kad nurodytoje apimtyje pareiškėjos reikalavimai taip pat yra pagrįsti.

Prašomą patvirtinti 128 261,91 Eur kreditorinio reikalavimo dalį sudaro nesumokėtos palūkanų įmokos po sutarčių nutraukimo. Palūkanos paskaičiuotos vadovaujantis CK 6.574 straipsnio nuostatomis ir lizingo sutarčių 11.2.3 punkto nuostatomis, pagal kurias kreditorius turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, kurios apskaičiuojamos sudėjus pagal Lizingo sutarčių įmokų grafiką turėjusias būti sumokėtas palūkanų įmokas (nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos). Šį savo reikalavimą pareiškėja pagrindė pateikdama buhalterinę palūkanų paskaičiavimo pažymą, o pažymoje pateiktų duomenų teisingumą patvirtina pateikiami įmokų grafikai (t. 9, b. l. 130-147). Todėl ir ši kreditorinio reikalavimo dalis laikytina pagrįsta.

Finansinio reikalavimo – 68 527,65 Eur sumą (papildomas išlaidas) pareiškėja grindžia Kasacinio teismo praktika, pagal kurią pripažįstama, jog lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 367/2013; 2014-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014). Be to, lizingo davėjas turi teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo vadovaudamasis ir Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punkto nuostatomis, pagal kurias skolininkas privalo atlyginti absoliučiai visus Kreditoriaus patirtus nuostolius. Šiuo atveju pareiškėja į papildomas išlaidas (nuostolius) įtraukė išlaidas, patirtas dėl turto atsiėmimo, saugojimo ir pardavimo, ką jos nuomone pagrindžia pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktos teismui turto (transporto priemonių) pirkimo-pardavimo sutartys yra galiojančios ir nėra nuginčytos, teismas neturi pagrindo abejoti jų tikrumu ir sutartyse nurodytu turto pardavimo vertės dydžiu. Tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „Swedbank lizingas“ būtų pasirašęs tarpininkavimo ar kitų atlygintinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Baltijos realizacijos centras“ ar kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis. Tuo tarpu vien byloje pateiktos UAB „Baltijos realizacijos centras“ pareiškėjai UAB „Swedbank lizingas“ išrašytos sąskaitos faktūros, teismo vertinimu, nėra pakankamos konstatuoti papildomų išlaidų atsiradimo faktą, dėl ko šią ginčijamą kreditorinio reikalavimą dalį atsisakytina tvirtinti. Pareiškėjai išaiškintina, kad vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tokiu būdu pareiškėjai neužketamas kelias, pateikus papildomus įrodymus, kreiptis į teismą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja UAB „AS 24 Lietuva“ prašo priteisti iš suinteresuoto asmens V. S. firmos „Apskaitos forma“ 3 332 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus pareiškėjos UAB „AS 24 Lietuva“ prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą UAB „Modus“ bankroto byloje, yra pagrindas priteisti jos naudai iš suinteresuoto asmens (kreditorės) V. S. firmos „Apskaitos forma“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1) susipažinimas su bylos duomenimis ir pasiruošimas 2017 m. vasario 2 d. teismo posėdžiui (4 val.) – 600 Eur, vykimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal bei kliento atstovavimas 2017 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu – 522,50 Eur, atsiliepimo į prieštaravimus ruošimas – 1050 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas – 75 Eur, pasirengimas 2017 m. vasario 22 d. posėdžiui (2 val.) – 300 Eur, vykimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal bei kliento atstovavimas 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu – 785 Eur.

Įvertinus kreditorės teismui pateiktų dokumentų kiekį ir turinį, vykusių byloje posėdžių trukmę (bendra posėdžių trukmė – 2 val. 20 min.), nurodytų išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (nepateikta įrodymų – kuro čekių, autobusų bilietų, pagrindžiančių kelionės išlaidas iš Vilniaus į Kauną ir atgal), bylos sudėtingumą, didelę bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, specialių žinių reikalingumą, spręstina, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius išlaidų dydžius (Rekomendacijų 7 p.,8.19 p., 8.16 p.), todėl mažintina iki 2 000 Eur sumos (CPK 98 straipsnio 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais,

nutaria:

įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti šių kreditorių finansinius reikalavimus:

AB DNB bankas – 1 683 780,21 Eur;

UAB „AS 24 Lietuva“ – 1 672 660,14 Eur;

AS „Reverta“ – 174 496,38 Eur;

UAB „Swedbank lizingas“ – 1 660 347,69 Eur.

Priteisti iš suinteresuoto asmens S. firmos „Apskaitos forma“ (j. a. k. 135830633) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AS 24 Lietuva“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.