- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2-849-407/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00724-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis (pirm.)
- Atsakovas
- „Ecornus“
- Ieškovas
- „Linksmas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SEB bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ skundą dėl 2022 m. vasario 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Linksmas“ pateikė skundą, prašydama panaikinti visus UAB „Ecornus“ 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su UAB „Ecornus“ bankroto procedūros ne teismo tvarka pradėjimu.
2. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti UAB „Ecornus“ atlikti bet kokias bankroto proceso ne teismo tvarka procedūras 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu.
3. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai neapribojus priimtų kreditorių susirinkime priimtų nutarimų įgyvendinimo, nemokumo administratorius turėtų galimybę ne tik priimti naujus sprendimus dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, jų eilės, išieškojimo tvarkos, bet ir sprendimą dėl bankroto procedūros užbaigimo, įmonės likvidavimo ar jos turto perleidimo tretiesiems asmenims. Tokiu atveju realiai egzistuoja tikimybė, kad minėti veiksmai galėtų sukelti neigiamus materialinius padarinius (pvz., žalos atsiradimą) ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždraudė UAB „Ecornus“ atlikti bet kokias bankroto proceso ne teismo tvarka procedūras 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė skundą. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai neapribojus kreditorių susirinkime priimtų nutarimų įgyvendinimo, nemokumo administratorius turėtų galimybę ne tik priimti naujus sprendimus dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, jų eilės, išieškojimo tvarkos, bet ir sprendimą dėl bankroto procedūros užbaigimo, įmonės likvidavimo ar jos turto perleidimo tretiesiems asmenims. Dėl to šioje byloje realiai egzistuoja tikimybė, kad, pasitvirtinus kreditoriaus skunde nurodytoms aplinkybėms apie kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka neteisėtumą, minėti nemokumo administratoriaus veiksmai galėtų sukelti neigiamus materialinius padarinius (pvz., žalos atsiradimą) ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti arba apskritai netekti prasmės, jeigu iki sprendimo priėmimo bus bandoma įgyvendinti UAB „Ecornus“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Ecornus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Pareiškėjos skundas yra akivaizdžiai preliminariai nepagrįstas. Pareiškėja nėra ir atsakovės bankroto proceso pradėjimo metu nebuvo atsakovės kreditore Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) prasme, dėl to ne tik atsakovė neturėjo pareigos jos informuoti apie 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka iniciavimo, tačiau pareiškėja, nebūdama atsakovės kreditore, netgi neturi teisės skųsti 2022 m. vasario 4 d. atsakovės kreditorių susirinkime kreditorių priimtų nutarimų. Pareiškėja nurodo, kad ji yra atsakovės kreditorė, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 yra pateikusi prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo. Tačiau kol ši byla neišnagrinėta, nėra jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėja turi egzistuojantį turtinį reikalavimą į atsakovę.
6.2. Pareiškėjos skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą ir pareiškėjai nenurodžius jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl šį skundą turėjo būti atsisakyta priimti.
6.3. Civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos „Atsakovui pareikštu turtiniu reikalavimu“ JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų prasme, nes toks reikalavimas nėra savarankiškas ir yra tik procesinio pobūdžio.
6.4. 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo metu į atsakovės turtą nebuvo nukreipti jokie išieškojimai pagal teismų arba kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
6.5. Pareiškėja neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad vykdant atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka būtų atliekami ar planuojami kokie nors neteisėti veiksmai, kurie pažeistų kokius nors pareiškėjos interesus.
6.6. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Atsakovės bankroto procese jau yra patvirtinti kreditorių reikalavimai už 2 mln. Eur. Net jei pareiškėjai byloje dėl servituto nustatymo būtų priteista bylinėjimosi išlaidų, tai sudarytų nereikšmingą dalį visos kreditorių reikalavimų sumos ir negalėtų nulemti jokių sprendimų atsakovės bankroto procese.
6.7. Iniciavusi šią bylą, pareiškėja siekia nesąžiningų tikslų – vilkinti bylą dėl servituto nustatymo, kuri ir taip dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio yra nagrinėjama jau 6 metus.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja UAB „Linksmas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nurodė reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia skunde dėstomas aplinkybes tiek dėl jos buvimo atsakovės kreditore ir turimo turtinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu, tiek dėl teisės pareikšti skundą ir dėl nepraleisto termino kreditorių susirinkimo sprendimams apskųsti (ir (ar) šio termino atnaujinimo, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022, kuris patvirtina pareiškėjos reikalavimo atsakovei pagrįstumą ir realumą, tai yra: teismas atmetė UAB „Ecornus“ ieškinį dėl servituto nustatymo ir patenkino UAB „Linksmas“ reikalavimą dėl 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7.2. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl tariamo pareiškėjos nesąžiningumo ir reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu neturėjimo, termino praleidimo ir pan. yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šios aplinkybės nėra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nes spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas tik patikrina, ar yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog juridinio asmens bankroto procedūras atlieka profesionalus nemokumo administratorius, tai savaime lemia atsakovės sąžiningumą. Su pareiškėjos skundu pateikti įrodymai patvirtina atsakovės nesąžiningumą, nuslepiant nuo pareiškėjos (ir galimai kitų kreditorių) bei nutylint informaciją apie vykusį kreditorių susirinkimą ir jo rezultatus.
7.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022, kuriuo atmestas UAB „Ecornus“ ieškinys, paneigia atskirajame skunde deklaruojamą tariamą pareiškėjos nesąžiningumą servituto nustatymo byloje.
7.5. Atsakovės argumentas, kad pareiškėjos turtinis reikalavimas, palyginus bankroto procese patvirtintų kreditorių reikalavimų suma, yra nedidelis, todėl „nereikšmingas“ neteisminio bankroto proceso inicijavimui, prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms, nustatančioms neteisminės bankroto procedūros sąlygas, bei neatitinka JANĮ 3 straipsnio 2–3 punktuose įtvirtintų kreditorių lygiateisiškumo ir bankroto procedūros skaidrumo principų.
8. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti bet kokias atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka procedūras skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 UAB „Linksmas“ pateiktus procesinius dokumentus, kuriais remdamasi, atsakovė grindžia savo atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
13. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022, kuris, anot jos, patvirtina pareiškėjos turimą reikalavimą į atsakovę.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 11 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022, kuriuo pareiškėjai iš atsakovės priteista 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliaciniu skundu. Atsakovė papildomai nurodo teismų praktiką, pagal kurią „potencialus“ kreditorius neturi teisės skųsti įmonės kreditorių susirinkimų nutarimų.
15. Apeliacinės instancijos teismas priima šalių pateiktus naujus įrodymus, nes atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti juos pirmosios instancijos teisme, o pareiškėjos pateiktas teismo sprendimas buvo priimtas jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Taip pat priima atsakovės rašytinius paaiškinimus, nes juose iš esmės kartojama atskirajame skunde išdėstyta pozicija, o pridėtas naujas įrodymas apie civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 pateiktą apeliacinį skundą anksčiau negalėjo būti pateiktas nagrinėjamoje byloje, be to, pareiškėjai turi būti žinomas, todėl nėra ir negali būti laikomas siurpriziniu. Be to, šie duomenys yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir šia informacija teismas gali remtis be papildomo šalių prašymo ar informavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos šios dvi sąlygos: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir 2) reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
17. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas, taip pat nurodo, jog pareiškėja neįrodė atsakovės nesąžiningumo, teigia, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, pareiškėja šia byla siekia nesąžiningų tikslų.
18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
19. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti visus 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su UAB „Ecornus“ bankroto procedūros ne teismo tvarka pradėjimu, dėl imperatyvių JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų sąlygų, kurioms esant bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, pažeidimo, taip pat dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. pažeisto kreditorių informavimo, susitarimui dėl pagalbos sudaryti termino (JANĮ 8 straipsnis), draudimo juridinio asmens vadovui būti kreditorių susirinkimo pirmininku nesilaikymo (JANĮ 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir dėl kreditorių galimybės balsuoti darbotvarkės klausimais neužtikrinimo (JANĮ 51 straipsnio 3 ir 6 dalys). Taigi, pareiškėja suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, pateikė jos poziciją pagrindžiančius argumentus, kurie yra pakankami teismui konstatuoti preliminarų skundo pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu.
21. Apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su pareiškėjos kaip UAB „Ecornus“ kreditorės statusu, termino skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus praleidimu, JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytų sąlygų laikymusi, nes jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės, kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra atliekama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į šiuos apeliantės argumentus, be kita ko, ar skundas paduotas tinkamo pareiškėjo, galės būti atsakyta tik galutiniu teismo procesiniu sprendimu, ištyrus ir įvertinus visus šalių argumentus ir byloje pateiktus įrodymus.
22. Antrąją iš minėtų sąlygų, būtinų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė ginčija tuo pagrindu, kad pareiškėja neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl, kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vykdant tolesnes bankroto procedūras, tuo atveju, jei neteisminis įmonės bankroto procesas būtų nutrauktas kaip neteisėtas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusios pasekmės (bendrovės turto realizavimas) sukeltų sunkesnių pasekmių nei šio proceso sustabdymas iki paaiškės nutarimų dėl bankroto ne teismo tvarka iškėlimo teisėtumas. Sprendžiant, ar yra pagrindas sustabdyti neteisminio bankroto procedūras (uždrausti atlikti turto realizavimo veiksmus) iki bus išnagrinėtas bankroto iškėlimo teisėtumo klausimas, be kita ko, pagal analogiją atsižvelgtina ir į teisinį reguliavimą, pagal kurį apskundus teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, šios įmonės bankroto procesas (teisminis) nepradedamas vykdyti iki nebus išspręstas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1939-407/2016; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021, 17 punktas).
23. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Kaip minėta, toliau vykdant bankroto procedūras, t. y. bendrovės turto realizavimo veiksmus, gali kilti tokie padariniai, kurie yra negrįžtami arba faktinės padėties grąžinimas į pirminę padėtį pareiškėjos skundą tenkinus būtų itin apsunkintas arba beprasmis. Taigi, draudimas atlikti atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka procedūras atitinka tiek ekonomiškumo, tiek proporcingumo principus.
24. Pažymėtina ir tai, kad iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, laikinai neapribojus atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka procedūros vykdymo, realiai egzistuoja tikimybė, kad, pasitvirtinus pareiškėjos skunde nurodytoms aplinkybėms, neigiami padariniai gali atsirasti ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir kitiems atsakovės kreditoriams. Iš bylos medžiagos matyti, kad su pareiškėjos skundu dėl UAB „Ecornus“ 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo sutinka ir į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas AB SEB bankas, kuris nurodo, jog turi finansinį reikalavimą atsakovei, tačiau apie inicijuotą neteisminį bankroto procesą nebuvo informuotas.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.