Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-135-798/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2-135-798/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00670-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-135-798/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00670-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3902-881/2017 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl autoriaus teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. Š. 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama uždrausti atsakovui bet kokiais būdais ir priemonėmis naudoti nuotrauką; priteisti iš atsakovo ieškovei 4 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie neteisėtai panaudotą nuotrauką, jos panaudojimo mastą, trukmę, iš jos naudojimo gautas pajamas ir kitus duomenis, reikalingus žalos atlyginimui apskaičiuoti; priteisti ieškovei iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl autoriaus teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, neprašė atidėti teismo posėdžio, apie teismo posėdį ieškovei buvo tinkamai pranešta, atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, o prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas patenkino atsakovo prašymą ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė D. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3902-881/2017 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės D. Š. atskirąjį skundą patenkinti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3902-881/2017; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė norėjo pati dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dėl ligos to padaryti negalėjo.Teismas nevertino, nors ir po 2017 m. rugsėjo 26 d. įvykusio teismo posėdžio, tačiau tą pačią dieną pateiktos gydytojo pažymos apie ieškovės ligą ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.Byloje liko neįvertinta aplinkybė, kad ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių ir nenumatytų priežasčių, t. y. automobilio gedimo. Ieškovės atstovės automobilis sugedo vykdamas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriame buvo nagrinėjama byla (teisėja R. E., pareiškėja N. N.). Kadangi buvo pietų pertrauka, nepavyko telefonu susisiekti su teismu ir informuoti apie įvykusį automobilio gedimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovei ir taip priteisė pakankamai daug bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškovė dar kartą pateiktų ieškinį teismui, neabejotinai jos išlaidos padidėtų.Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės D. Š. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis nepakeistas; priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas rengiant šį atsiliepimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad ji 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 14 val. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama aplinkybes dėl ieškovės sveikatos būklės ir įvykusio ieškovės atstovės automobilio gedimo. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis prasidėjo 13 val., todėl ieškovės prašymas pateiktas jau po teismo posėdžio. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas, priimdamas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, nepasisakė dėl pateikto prašymo atidėti teismo posėdį. Pažymėtina, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė žodine nutartimi, todėl nebuvo būtina pakartotinai apie tai pasisakyti skundžiamoje nutartyje (CPK 290 straipsnio 2 dalis).Nedarbingumo pažymėjimas ieškovei buvo išduotas tik vienai dienai, t. y. 2017 m. rugsėjo 26 d., todėl, atsakovo vertinimu, tai negali būti laikoma rimtu susirgimu, dėl kurio ieškovė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.Bylos duomenys patvirtina, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovės atstovei buvo pranešta dar 2017 m. birželio 22 d. Taigi, ieškovės atstovei apie 2017 m. rugsėjo 26 d. 13 val. Vilniaus apygardos teisme įvyksiantį posėdį buvo žinoma daugiau nei 3 mėnesius, prašyme pridėti prie bylos papildomus įrodymus nurodyta, jog vykstant į teismo posėdį sugedo ieškovės atstovės automobilis, kuriuo ji vyko iš Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio posėdžio. Teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame dalyvavo ieškovės atstovė, prasidėjo 11 val. 30 min., t. y. likus tik 1 val. 30 min. iki Vilniaus apygardos teisme turėjusio įvykti bylos nagrinėjimo. Ieškovės atstovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti (net 3 mėnesius), kad būtų užtikrintas dalyvavimas nagrinėjamos bylos teismo posėdyje, o prireikus prašyti atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovės užimtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji pati norėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau negalėjo, nes sirgo. Apeliantės atstovė nedalyvavo teismo posėdyje, nes vykstant į teismo posėdį sugedo apeliantės atstovės automobilis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl CPK 246 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Pagal šią teisės normą teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, jei yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl šalies atstovo ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys, 162² straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad minėta įstatymo nuostata reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Priešingu atveju galėtų būti pažeistos kitų asmenų procesinės teisės ir teisėti interesai. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintas procesines pareigas.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2017 m. rugsėjo 26 d. 13 val. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad apeliantės prašymas atidėti teismo posėdį Vilniaus apygardos teismui pateiktas 13 val. 45 min. 38 sek., kuriame nurodyta, kad apeliantė susirgo ir duomenys apie jos ligą teismui bus pateikti vėliau. 2017 m. rugsėjo 26 d. 17 val. 18 min. 52 sek. apeliantės atstovė Vilniaus apygardos teismui pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Prie prašymo pridėjo UAB „Varpo šeimos klinika“ pažymą Nr. 280, kurioje nurodyta, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. sirgo. Taip pat apeliantės atstovė pridėjo laišką, atsiųstą elektroniniu paštu, apie rezervuotą laiką apeliantės atstovės automobiliui remontuoti.Atsižvelgiant į šios nutarties 10 punkte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nei apeliantė, nei jos atstovė, siekdamos atidėti teismo posėdį, nepateikė CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Vien apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad ji teismo posėdžio dieną sirgo, negalėjo prisiskambinti į Vilniaus apygardos teismą, nes buvo pietų pertrauka, o apeliantės atstovei atsitiko nenumatytas atvejis, t. y. vykstant į teismo posėdį sugedo automobilis, nesuteikia pagrindo vertinti, kad apeliantė ir jos atstovė veikė siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantei ir jos atstovei apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo žinoma dar 2017 m. birželio 22 d., todėl apeliantė ir jos atstovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui.Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės atstovės prašymą atidėti civilinę bylą išsprendė žodine nutartimi, todėl neturėjo pareigos tokio prašymo dar kartą įvertinti raštu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti apie procesinius dokumentus, kurie buvo gauti pirmosios instancijos teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Pagal CPK 251 straipsnio pirmąją dalį, ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus (CPK 251 straipsnio 2 dalis).Pagal CPK 251 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, išsprendęs prašymus ir reikiamais atvejais atlikęs papildomus veiksmus, taip pat kai nėra prašymų, teismas išklauso valstybės ir savivaldybių institucijų išvadą, jeigu tokia byloje yra, ir paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, bei pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 268 straipsnio pirmąją dalį sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus CPK numatytus atvejus.Sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad bylos išnagrinėjimas iš esmės baigiasi, kai teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų. Baigiamosiose kalbose remtis kitomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais, neanalizuotais bylos nagrinėjimo metu iki baigiamųjų kalbų, draudžiama. Būtent iki baigiamųjų kalbų byloje dalyvaujantys asmenys gali pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių pagrįstumo teismas išklauso kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, taip užtikrindamas rungimosi, žodiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 15, 17 straipsniai). Kadangi apeliantė ir jos atstovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos šiuos apeliantės ir jos atstovės pateiktus dokumentus įvertinti ir dėl šių procesinių dokumentų pasisakyti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad tai, jog ieškinys paliktas nenagrinėtas, neužkerta kelio apeliantei vėl pateikti ieškinį teismui bendra tvarka.Atsakovas prašė priteisti jam iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir pateikė įrodymus, jog advokatui sumokėjo 786,50 Eur. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytos 335,48 Eur maksimalios sumos už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (ginčo objektas nėra sudėtingas), todėl atsakovui Valstybinio turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos iš apeliantės D. Š. priteistina 200,00 Eur suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188708758) iš ieškovės (apeliantės) D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Antanas Rudzinskas