Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K., R. C. (R. C.) ir A. J. (A. J.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį 1300 Eur bauda, konfiskuojant transporto priemonę „Mercedes Benz S300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, teismas nepagrįstai panaudos sutarties sudarymą vertino kaip veiksmą, atliktą tik po teisės pažeidimo įvykio. Teismas, neturėdamas jokio pagrindo, jo iniciatyva sudarytą 2016-07-01 panaudos sutartį atmetė, nenurodydamas jokių įtikinamų motyvų, tik išsakydamas savo nuomonę, kad galbūt minėta sutartis galėjo būti pasirašyta po teisės pažeidimo padarymo. Toks teismo konstatavimas turi būti vertinamas kaip išankstinis nusistatymas prieš automobilio savininką, t. y. jį, ir naudotoją pagal panaudos sutartį R. C. dėl to, kad jie yra rusakalbiai. Panaudos sutartis buvo sudaryta jo iniciatyva, kad galėtų apsaugoti savo automobilį nuo kito asmens netinkamo eksploatavimo. Teismo išvada, kad minėta sutartis yra netinkama ar negaliojanti, sudaryta po 2016-10-19, yra niekuo nepagrįstas konstatavimas, nes byloje tokių įrodymų nėra. Panaudos sutartis yra galiojanti, jos juridinė galia nėra panaikinta. Taip pat nurodo, jog teismas be pagrindo apkaltino liudytoją ir jį, išvadino „aferistais“, taip juos įžeisdamas.

Nukentėjusiojo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma, atsižvelgiant ir į neišreikalautus dokumentus iš Kelių eismo tarnybos (prašymą bei paaiškinimą, teiktus pažeidimo dieną), parodo, kad A. K. neteisėtai pasinaudojo ne savo automobiliu, negavęs jokio leidimo, net ir pareikalavus sustoti ir išjungti variklį, nekreipė dėmesio ir toliau važiavo, kol buvo sustabdytas pareigūnų. A. K., pasinaudodamas savo stambumu ir fiziniu pranašumu, neklausė ir ignoravo R. C. reikalavimą sustoti ir užgesinti variklį, pasielgė neatsakingai chuliganiškai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir nukentėjusiojo A. J. apeliaciniai skundai netenkintini. Liudytojo R. C. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK.

A. K. nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį (Pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų). Minėtame straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai). Kadangi už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nebegalima skirti administracinio arešto, be to, galimos skirti administracinės nuobaudos – baudos tiek minimalus, tiek maksimalus dydis mažesnis, atitinkamai mažesnis ir nuobaudos vidurkio dydis, pripažįstama, kad šiuo atveju ANK 427 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę administracinę atsakomybę, todėl A. K. veika perkvalifikuotina pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir teisena (apeliacinių skundų nagrinėjimas) vyksta pagal ANK.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir nukentėjusiojo A. J. apeliacinių skundų turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo A. K. kaltės nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Tačiau apeliantai nesutinka su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria taikytas automobilio „Mercedes Benz S300”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ne pačiam pažeidėjui, o kitam asmeniui – nukentėjusiajam A. J. konfiskavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, būtent šiuo klausimu – dėl automobilio konfiskavimo – apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Taip pat pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir nukentėjusiojo A. J. apeliacinių skundų motyvai iš esmės sutampa, todėl siekiant išvengti pasikartojimų, jie nagrinėjami ir dėl jų pasisakoma bendrai.

Remiantis ANK 427 straipsnio 3 dalimi, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (kaip minėta, tai atitinka ATPK 130² straipsnį) privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. To paties straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Apeliantai akcentuoja, kad nukentėjusysis A. J., panaudos sutartimi leisdamas jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu naudotis liudytojui R. C., nežinojo, kad automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui padaryti, automobiliu A. K. pasinaudojo savavališkai, tiek prieš panaudos gavėjo, tiek prieš nukentėjusiojo valią, pastarajam net nežinant.

Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta situacija, kuri leistų daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės kaip tik leidžia teigti, jog automobilio „Mercedes Benz S300”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas taip pat yra atsakingas už teisines pasekmes, kilusias A. K. padarius pažeidimą.

Iš byloje esančios automobilio panaudos sutarties (b. l. 50), sudarytos 2016-07-01, matyti, jog A. J. perdavė R. C. neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz S300”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis, be kita ko, įsipareigojo be savininko sutikimo gauto automobilio neperleisti kitiems tretiesiems asmenims. Priešingu atveju, jei be savininko sutikimo duodamas automobilis naudotis trečiajam asmeniui, savininkas įgyja teisę reikalauti nutraukti sutartį. Apeliantai pagrįstai teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ši sutartis būtų sudaryta jau po nagrinėjamo pažeidimo padarymo atgaline data, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tuo, kad ši panaudos sutartis eliminuoja nukentėjusiojo A. J. atsakomybę už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Nukentėjusysis A. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą, adresuotą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkui, dėl transporto priemonės grąžinimo (b. l. 102). Tačiau pastebėtina, jog jo prašymas buvo pateiktas ne, kaip kad teigiama skunde, pažeidimo dieną, t. y. 2016-10-17, o praėjus net trims dienoms po įvykio, t. y. 2016-10-20. Tai patvirtina ant A. J. 2016-10-19 prašymo esanti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos registracijos žyma apie gautą dokumentą. Taip pat pastebėtina, jog šiame prašyme A. J. nieko neužsiminė apie tai, kad jam priklausančia transporto priemone pažeidėjas pasinaudojo be jo žinios ir sutikimo. Nenurodyta ir jokių aplinkybių apie panaudos sutartį. Taip pat apygardos teismas pažymi, jog liudytojas R. C. paaiškinimą apie įvykio aplinkybes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai pateikė ne įvykio dieną, o praėjus net dviem dienoms po įvykio, t. y. 2016-10-19 (b. l. 101). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dar įvykio metu, kai A. K. sustabdė policijos pareigūnai, liudytojas R. C. būtų jiems nurodęs, kad A. K. savavališkai, be leidimo sėdo už automobilio vairo. Tarnybiniuose policijos pareigūnų pranešimuose (b. l. 5, 6) apie tai taip nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog jeigu A. K. būtų savavališkai, be leidimo pasinaudojęs automobiliu „Mercedes Benz S300“, neabejotina, kad R. C. apie tai iš karto, o ne praėjus dviem dienoms būtų pasakęs policijos pareigūnams ir galbūt parašęs pareiškimą apie neteisėtą automobilio užvaldymą. Nukentėjusysis A. J., sužinojęs apie jam priklausančio automobilio perdavimą be jo sutikimo trečiajam asmeniui, R. C. taip pat nepareiškė, jog nutraukia panaudos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rūpestingas ir atsakingas savininkas būtent taip ir būtų pasielgęs, tik sužinojęs apie tai, kad jo nuosavybė panaudota teisės pažeidimui padaryti, iš karto būtų siekęs ją susigrąžinti savo žinion ir nutraukęs panaudos sutartį, kad daugiau tokių atvejų nepasikartotų. Šiuo atveju priešingai, nukentėjusysis A. J. ir toliau teigia, kad panaudos sutartis yra galiojanti. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į liudytojo R. C. paaiškinime (b. l. 101) nurodytą aplinkybę, kad automobilio raktelis, jam sėdint keleivio pusėje, buvo paliktas spynelėje. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad liudytojas R. C. su jam perduotu neatlygintai naudotis daiktu nesielgė taip rūpestingai ir neužtikrino automobilio saugumo, kad automobiliu nepasinaudotų kiti asmenys. Netgi priešingai, R. C., palikdamas automobilio raktelius prieinamoje vietoje (pačiame automobilyje), elgėsi itin rizikingai ir sudarė sąlygas bet kam automobiliu pasinaudoti, kaip buvo nagrinėjamu atveju – automobiliu pasinaudojo neturintis teisės vairuoti ir neblaivus A. K.. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. C., palikdamas automobilio raktelius prieinamoje vietoje, nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neužtikrino automobilio saugumo, kad jam perduotu turtu nepasinaudotų kiti, taip pat ir teisės vairuoti neturintys bei neblaivūs asmenys, ir kartu sudarė sąlygas šiurkščiam visuomenės saugumui didelį pavojų keliančiam administracinės teisės pažeidimui daryti, todėl jis taip pat yra atsakingas už teisines pasekmes, kilusiais A. K. vairuojant automobilį neblaiviam ir neturint teisės jo vairuoti. Taip pat daryti išvadą, kad A. K. automobilį pasiėmė prieš daikto valdytojo R. C. ir nukentėjusiojo A. J. valią, neleidžia ir tos aplinkybės, kad pastarieji iš karto nesikreipė į policiją dėl A. K. neteisėto pasinaudojimo automobiliu, jie tai padarė tik praėjus kelioms dienoms po pažeidimo padarymo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės – A. J. priklausančio automobilio „Mercedes Benz S300”, kuris buvo nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimo.

Pastebėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir aptariamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų A. K. veiksmų, automobilio savininkas A. J. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „Mercedes Benz S300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai, toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo panaikinti apylinkės teismo priimto nutarimo dalies dėl automobilio konfiskavimo. Todėl ginčijamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimas dalyje dėl automobilio konfiskavimo paliekamas galioti nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir nukentėjusiojo A. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Perkvalifikavus A. K. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK 427 straipsnio 1 dalį, švelnintina ir A. K. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – bauda. Apylinkės teismas A. K. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1300 Eur baudą, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui, atsižvelgęs į šias aplinkybes - vairuodamas transporto priemonę neblaivus, A. K. kėlė padidintą pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei ir sveikatai, taip pat turtui; į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka, daugelis nuobaudų skirtų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro, pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, yra sąlygotas jo gyvenimo būdo, atsainaus požiūrio į visuomenės saugumą bei visuotinai priimtas elgesio normas. Apygardos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, jog A. K. pagrįstai nustatytas baudos dydis artimas sankcijoje numatytam jos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, A. K. pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį skiriama nuobauda – bauda, kurios dydis taip pat artimas straipsnio sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui. Kadangi A. K., perkvalifikavus veiką pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, skirta nuobauda – bauda švelninama, todėl skundžiamas nutarimas keičiamas.

Nukentėjusysis A. J. savo apeliaciniame skunde teigia, jog teismas be pagrindo apkaltino liudytoją ir jį, išvadino „aferistais“, taip juos įžeisdamas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nagrinėja A. K. priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, bet netiria teismo darbuotojų elgesio, todėl šiuo klausimu nepasisako.

Dėl liudytojo R. C. paduoto apeliacinio skundo pažymėtina, kad tiek apeliacinio skundo padavimo metu galiojęs ATPK, tiek šiuo metu galiojantis ANK numato, kad apylinkių teismų nutarimus apeliacine tvarka gali apskųsti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) (ATPK 302² straipsnis, 291 straipsnis, ANK 644 straipsnis). Įstatymas nesuteikia teisės liudytojui paduoti apeliacinį skundą, todėl liudytojo R. C. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

A. K. ir nukentėjusiojo A. J. (A. J.) apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą pakeisti:

A. K. administracinį teisės pažeidimą, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1100 Eur baudą, konfiskuojant transporto priemonę „Mercedes Benz S300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Liudytojo R. C. (R. C.) apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.