- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-894-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04745-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama grąžinti 15,00 Eur žyminį mokestį sumokėtą į a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Prašymą grindė tuo, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas iš anksto, o dokumentai teismui nebuvo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.Teismas pažymėjo, kad žyminis mokestis gali būti grąžintas tik konkrečioje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo grąžinti 15,00 Eur žyminį mokestį sumokėtą 2016 m. gruodžio 16 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. C-61, nors nurodo, jog civilinė byla nebuvo iškelta. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas išnagrinėtose civilinėse bylose ar nagrinėjamose civilinėse bylose, todėl CPK 87 str. žyminio mokesčio grąžinimo pagrindų teismas nenustatė.Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Gelvora“ prašo panaikinti 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.LR CPK 87 str. 1 d. 1p. numato, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šis žyminio mokesčio grąžinimo atvejis nėra siejamas su procesinio dokumento (kuriame numatytas materialinis ar procesinis žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas) pateikimu teismui bei procesinio sprendimo dėl šio dokumento baigties priėmimu. Šiame punkte numatytas toks žyminio mokesčio grąžinimo atvejis, kai nustatoma, jog jo sumokėta daugiau, negu numato įstatymai. Vadovaujantis šiuo punktu žyminis mokestis gali būti pareiškėjui grąžinamas nepaisant to, kad bylos nagrinėjimas nėra baigtas bei atitinkamai nepaisant to, kad pati byla nėra iškelta, jei nustatoma, kad pareiškėjas sumokėj o žyminį mokestį už reikalavimus, kurie pagal įstatymą neapmokestinami, ar žyminio mokesčio sumokėjo daugiau nei numato įstatymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012— 04-05 nutartis c. b. Nr. 2340/2012).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, apibrėžiančių žyminio mokesčio grąžinimo atvejus.CPK 87 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose yra įtvirtinti atvejai, kuomet žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami suinteresuotam asmeniui. Iš CPK 87 straipsnio 1 dalies 2-8 punktų turinio matyti, kad šiuose punktuose numatytas žyminio mokesčio ar jo dalies grąžinimas tais atvejais, kuomet teismui buvo pateiktas suinteresuoto asmens ieškinys (priešieškinis) ar pareiškimas ir teismas procesiniu sprendimu išsprendė klausimą dėl šio procesinio dokumento (ar pagal jį iškeltos civilinės bylos) baigties. Tuo tarpu CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas žyminio mokesčio grąžinimo atvejis nėra siejamas su procesinio dokumento (kuriame numatytas materialinis ar procesinis žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas) pateikimu teismui bei procesinio sprendimo dėl šio dokumento baigties priėmimu. Šiame punkte numatytas toks žyminio mokesčio grąžinimo atvejis, kai nustatoma, jog jo sumokėta daugiau, negu numato įstatymai. Vadovaujantis šiuo punktu žyminis mokestis gali būti pareiškėjui grąžinamas nepaisant to, kad bylos nagrinėjimas nėra baigtas bei atitinkamai nepaisant to, kad pati byla nėra iškelta, jei nustatoma, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimus, kurie pagal įstatymą neapmokestinami, ar žyminio mokesčio sumokėjo daugiau nei numato įstatymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2012).Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą už materialinį reikalavimą, nes nusprendė į teismą dėl skolos priteisimo nebesikreipti. Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis įstatymo leidėjo nustatytais atvejais yra mokamas tik už tuos materialinius ar procesinius reikalavimus, dėl kurių nagrinėjimo yra inicijuojama civilinė byla (CPK 80 str.), pareiškėjui, nusprendusiam nerealizuoti savo teisminės gynybos teisės (CPK 5 str.), tai yra neinicijuoti atskiro teisminio proceso, pateikiant teismui žyminiu mokesčiu apmokestinamą ieškinį ar pareiškimą, turi būti grąžintas už šį procesinį dokumentą sumokėtas žyminis mokestis tuo pagrindu, kad jo buvo sumokėta daugiau nei numato įstatymai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos prašymą pripažino nenagrinėtinu teisme bei nepagrįstai atsisakė spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, žyminio mokesčio grąžinimo klausimą tikslinga išspręsti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja UAB „Gelvora“ 2016 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio 2016 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. C-61, „Swedbank“, AB. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog aplinkybė, kad UAB „Gelvora“, sumokėjusi 15,00 Eur sumą žyminio mokesčio, nesikreipė į teismą, sudaro teisinį pagrindą grąžinti UAB „Gelvora“ 2016 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. C-61 sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą priimti ir jį patenkinti (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, šį prašymą patenkinti ir grąžinti UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. C-61.