- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-322-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00661-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-525-1138/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. S. 229,94 Eur negrąžinto kredito, 37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,71 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 48,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 229,94 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 2 d.), 39 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (229,94 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. sausio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžiningu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovo E. S. 2019 m. liepos 3 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1. punktą, kuriame nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; priteisė iš atsakovo E. S. ieškovei UAB „Legal Balance“ 229,94 Eur negrąžinto kredito, 37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 9,71 Eur administravimo mokesčio, 48,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki 2020 m. lapkričio 20 d., 39 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. lapkričio 21 d. – 178,83 Eur, 2020 m. gruodžio 2 d. – 172,76 Eur, 2021 m. sausio 2 d. – 166,49 Eur, 2021 m. vasario 2 d. – 160,02 Eur, 2021 m. kovo 2 d. – 153,34 Eur, 2021 m. balandžio 2 d. – 146,44 Eur, 2021 m. gegužės 2 d. – 139,32 Eur, 2021 m. birželio 2 d. – 131,97 Eur, 2021 m. liepos 2 d. – 124,38 Eur, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 116,54 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. – 108,45 Eur, 2021 m. spalio 2 d. – 100,09 Eur, 2021 m. lapkričio 2 d. – 91,46 Eur, 2021 m. gruodžio 2 d. – 82,55 Eur, 2022 m. sausio 2 d. – 73,35 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 63,85 Eur, 2022 m. kovo 2 d. – 54,04 Eur, 2022 m. balandžio 2 d. – 43,91 Eur, 2022 m. gegužės 2 d. – 33,45 Eur, 2022 m. birželio 2 d. – 22,65 Eur, 2022 m. liepos 2 d. – 11,50 Eur), ir ne daugiau kaip 92,28 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (325,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę grąžinti 229,94 Eur kredito dalį, sumokėti 37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,71 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl 229,94 Eur kredito, 37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 9,71 Eur administravimo mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas.
4. Teismas nurodė, jog tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteisė 48,40 Eur negautų pajamų sumą, ieškovės skaičiuotą nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. lapkričio 20 d.
5. Teismas sutiko su ieškinio argumentais, kad nors ieškovė šiuo atveju ir nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, tačiau tai iš dalies atitinka atsakovo interesus. Teismas nurodė, kad kita vertus, pagal sutartį šalys susitarė dėl 177,68 Eur palūkanų mokėjimo (o šiuo sprendimu už akių ieškovei yra priteisiama 48,40 Eur negautų pajamų suma ir 37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų), todėl tokiu būdu procentine išraiška iki 2022 m. liepos 2 d. ieškovės tikėtasi gauti priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 92,28 Eur (177,68 Eur – 48,40 Eur – 37,00 Eur). Sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
6. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio gauti pajamas anksčiau nei sutarties šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 2 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Todėl priteisiant 39 procentų negautas pajamas iš atsakovo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, negautos pajamos negali viršyti ir atitinkamą mėnesį turėjusios būti paskaičiuotos palūkanų sumos nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
7. Įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 procento dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti 39 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (229,94 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, šio draudimo neatitinka. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovo E. S. 2019 m. liepos 3 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, o ieškovės reikalavimą priteisti 39 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (229,94 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmesti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą už akių dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir ne daugiau nei 92,28 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 2 d.) bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. S. 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 229,94 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 2 d.); kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. S. Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
8.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika). Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
8.3. Sutarties 1.9. p. nurodoma, kad kaina apskaičiuojama preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai, ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties 1.12. p. numato, jog „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Taigi, sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (177,68 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs pirmą įmoką, šią įmoką būtų galėjęs perskolinti toliau už 39 procentų ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka. Dėl šios priežasties būtų išlikęs pastovus 39 procentų ar didesnių palūkanų srautas.
8.4. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei šešių sutartų įmokų pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis nepamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekinto ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (229,94 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Tuo labiau suma, kuri sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (48,40 Eur), kadangi ji paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu.
8.5. Atsakovas nėra atlikęs nė šešių kredito įmokų, sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis praktiškai nepakito nuo jos suteikimo dienos ir šiai dienai vis dar sudaro 229,94 Eur. Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020 ir kt.). Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžina vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolina ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gauna pajamas.
8.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 177,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 67,68 Eur sutarties administravimo mokestį.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo E. S. 2019 m. liepos 3 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui (iki 2022 m. liepos 2 d.), bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti palūkanas (39 procentų) bei administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „BnP Finance“ 2020 m. gegužės 7 d. nutraukė sutartį su atsakovu. 2020 m. kovo 3 d. tarp UAB „BnP Finance“ ir UAB „Legal Balance“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 8 d. bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) prie Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisė į atsakovo E. S. įsiskolinimą buvo perleista ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria priteista 39 procentų negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir ne daugiau kaip 92,28 Eur. Apeliantės vertinimu, šios negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti paskaičiuotos nuo visos negrąžintos kredito sumos (229,94 Eur), o ne nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
13. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
14. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. kovo 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
16. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, t. y. ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, priešingai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.