Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal ieškovės I. B. pareiškimą 2017 m. kovo 3 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti 367,43 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 103,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. K.. 2017 m. kovo 9 d. gauti atsakovo A. K. prieštaravimai dėl ieškovo pareiškimo ir teismo įsakymo.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti.

2017 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. D. nurodė, kad atsakovas jam gyrėsi, kad švenčių proga gavo iš ieškovės dovanų kolonėlę, nors pats asmeniškai kolonėlės dovanojimo procese nedalyvavo.

2017 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. Z. nurodė, kad iš atsakovo sužinojo apie tai, kad ieškovė atsakovui padovanojo kolonėlę ir pridūrė, kad apie šį faktą žinojo visi atsakovo ir ieškovės bendri draugai, nors pats asmeniškai kolonėlės dovanojimo procese nedalyvavo.

2017 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. Š. nurodė, kad atsakovas su juo pasidalino naujiena apie tai, kad ieškovė atsakovui padovanojo kolonėlę, nors pats asmeniškai kolonėlės dovanojimo procese nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovė nupirko lėktuvo bilietą Vilnius-Tenerifė-Vilnius (su persėdimu) atsakovui už 138,43 Eur (1 t., e. b. l. 8-11; 33-34). Šalys neginčija faktinės aplinkybės, kad atsakovas neskirdo į Tenerifę kartu su ieškove, nes tarpusavyje susipyko ir nutraukė asmeninius santykius. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu grąžinti už lėktuvo bilietą sumokėtą sumą, nes tokio bilieto neprašė pirkti, t. y. tarp šalių nesusiklostė pavedimo teisiniai santykiai.

Atsakovas neginčija faktinės aplinkybės, kad šiuo metu valdo ieškovės jam perduotą ginčo kolonėlę - garso kolonėlę M. S. BT BL 04091390. Šalys skirtingai aiškina faktines aplinkybes, kaip ši kolonėlė buvo perduota atsakovui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kolonėlės vertę, su kuo atsakovas nesutinka.

Dėl lėktuvo bilietų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalių susitarimas dėl lėktuvo bilietų įsigijimo neatitinka pavedimo sutarties sampratos (CK 6.756 straipsnis), tačiau tai nereiškia, kad tarp šalių nesusiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Ginčo šalys neneigia, kad ieškovei įsigyjant lėktuvo bilietus šalis siejo geri asmeniniai santykiai, kurie vėliau pablogėjo. Iš byloje esančio ginčo šalių tarpusavio susirašinėjimo (EPP priedas, l. 10-16) matyti, kad atsakovas buvo išreiškęs valią, jog ieškovė jam nupirktų lėktuvo bilietą, kurio kainą jis įsipareigojo grąžinti po kelionės. Dėl to teismas konstatuoja, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai (CK 6.154 straipsnis).

Atsakovas nurodo, kad ieškovė į kelionę galėjo pasiimti bet kurį kitą asmenį ir tokiu būdu lėktuvo bilietas būtų buvęs panaudotas. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (1 t., e. b. l. 95-98) patvirtina, kad lėktuvo bilieto pakeitimas kitam asmeniui būtų kainavęs 445,00 Eur, kai pats bilietas kainavo 138,43 Eur, t. y. tris kartus daugiau nei kainavo pats bilietas. Dėl to teismas ieškovės paaiškinimus, kad ji nekeitė lėktuvo bilieto kitam asmeniui, nes tai kainavo ženkliai daugiau nei pats bilietas, laiko įrodytais (CPK 178 straipsnis). Ieškovės elgesys nekeičiant lėktuvo bilieto kitam asmeniui vertintinas kaip protingas kreditoriaus elgesys, siekiant sumažinti (nedidinti) žalą (nuostolius) (CK 6.259 straipsnis), todėl šiuo atveju ieškovės kaltės dėl sutarties netinkamo vykdymo nėra. Minėta, kad CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 138,43 Eur priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl kolonėlės.

Atsakovas neginčija faktinės aplinkybės, kad šiuo metu valdo ieškovės jam perduotą ginčo kolonėlę. Tarp šalių kilo ginčas, kokiu pagrindu atsakovas valdo ginčo kolonėlę – ieškovė teigia, kad kolonėlė buvo suteikta naudotis laikinai panaudos pagrindais, tuo tarpu atsakovas teigia, kad kolonėlę ieškovė jam padovanojo (perleido neatlygintinai).

CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.636 straipsnyje nustatyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.642 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 straipsnis), kas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo kolonėlė jam buvo padovanota, t. y. perleista neatlygintinai. Nė vienas iš atsakovo prašymu apklaustų liudytojų nedalyvavo ginčo kolonėlės perdavime, todėl jų parodymai šiuo atveju nepatvirtina dovanojimo fakto (CPK 178 straipsnis). Ieškovės poziciją, kad ji kolekcionuoja garso kolonėles, todėl atsakovui davė tik pasinaudoti ginčo kolonėle, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., e. b. l. 82-83). Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės argumentai, jog dėl ginčo kolonėlės tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, yra pagrįsti bylos medžiaga, todėl laikomi įrodytais. Atsakovas turi teisinę pareigą grąžinti ieškovei ginčo kolonėlę arba atlyginti jos vertę pinigais, jei atsisako grąžinti panaudos objektą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – 2016-12-16 akcijos užsakymas (1 t., e. b. l. 64; 84-86), patvirtina, kad ginčo kolonėlės kaina yra 229,00 Eur su V. P. šį akcijos užsakymą, ieškovė įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) 24 mėnesius mokėti 20,00 Eur dydžio mėnesinį „Telefono mokestį“ už perduodamą telefoną ir papildomą įrangą – ginčo kolonėlę. Tokios akcijos užsakymo sąlygos patvirtina ieškovė teiginius, kad ginčo kolonėlė ieškovės buvo įgyta atlygintinai, nes ji kiekvieną mėnesį moka už tai paslaugos teikėjui. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 229,00 Eur priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (367,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.

CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė prašo priteisti 440,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (1 t., e. b. l. 4, 36, 65-66, 77-78, 129-133). Teismo vertinimu, ieškovės patirtos 440,00 Eur dydžio išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir sudaro 10,28 Eur, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo. Atsakovas yra atleistas nuo šių išlaidų – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 367,43 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 43 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (367,43 Eur) sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 455,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.