Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-282-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
1A-386-282-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
A.
Nukentėjusysis
A. P., R. Š.
Civilinis ieškovas
A. P., R. V., E. L.
Advokatai
Silva Balčiūnienė
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-282/2009

Teisėja Daiva Šabanskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.2.,(S)

1.1.10.1, 1.2.25.4.6., 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,nuteistojo gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,nuteistajam A. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios A. P. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams 9 mėnesiams

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 68 str.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. civilinį ieškinį tenkintas iš dalies ir iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 5000 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 850 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Atsisakyta priimti nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį, išaiškinant, kad pastarasis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent, 2008 m. kovo 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 54 km. 220 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,22 promilės etilo alkoholio), vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiuodamas didesniu nei 56 km/h greičiu ir viršydamas gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, artėdamas prie priekyje jo ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančio automobilio ,,AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto A. P. vardu, vairuojamo blaivaus R. V., laiku nemažino važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir į jį atsitrenkė, nuo gauto smūgio automobilis ,,AUDI-80“ apsisukdamas didesniu nei 180⁰ kampu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančiu automobiliu ,,VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu blaivaus R. Š., eismo įvykio metu nukentėjo automobilio ,,AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviai-nukentėjusieji: R. K., kuri nuo galvos smegenų kairės kaktinės ir kairės smilkininės skilčių sumušimo, abiejų smilkinkaulių ir kaukolės pamato vidurinės duobės lūžio, kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžio mirė; M. P., kuriam dėl galvos smegenų sumušimo, kairio plaučio sumušimo, atvirų kairio šlaunikaulio ir kairio blauzdikaulio lūžių, daugybinių dubens kaulų lūžių bei traumos pasėkoje išsivysčiusio sunkaus laipsnio trauminio šoko buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; R. V., kuriam dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; E. L., kuriam dėl muštinės žaizdos pakaušyje, odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 5 danties kramtomojo paviršiaus nuskėlimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – tokiais savo veiksmais A. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 68, 172, 174 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. bausmės vykdymas atidėtas (LR BK 75 str.), ir A. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę (5 metams 9 mėnesiams) skirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atidėjo A. Z. paskirtos bausmės vykdymą, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymima, kad A. Z. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles (vairavo automobilį neblaivus, viršijo gyvenvietėje leistiną greitį), dėl ko kilo eismo įvykis, sukėlęs daugiau nei minimalius padarinius – žuvo vienas žmogaus, o trims asmenims buvo sutrikdyta sveikata, iš kurių vienam – sunkiai. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad A. Z. jau praeityje buvo baustas administracine tvarka – už 2004-08-02 transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonę, po nusikaltimo padarymo 2008-05-11 jis vėl viršijo leistiną greitį, kas rodo, jog išvadų nuteistasis nepadarė, toliau sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles ir, vairuodamas kelių transporto priemones, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. Z. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ribotai leistų pasiekti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, nes bausmė realiai nevykdoma, ir, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. apeliaciniu skundu prašo priteisti jai iš kalto asmens 10000 Lt turtinės ir 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir pakeisti nuteistajam A. Z. paskirtą bausmę į griežtesnę.

Skunde apeliantė nurodė, kad ji pirkimo čekių neišsaugojo, tačiau sūnui M. P. nuolat perka vaistus, papildus, sauskelnes, kurių įpakavimas kainuoja 69 Lt, todėl mano, kad prašoma iš A. Z. priteisti turtinės žalos suma atitinka patirtų išlaidų tikrumą.

Taip pat apeliantė savo skunde pažymėjo, kad eismo įvykio metu jos sūnus patyrė sunkius sužalojimus, dėl ko nuolat patiria fizinį skausmą, jam nustatyta pirma invalidumo grupė ir tik 5 % darbingumas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad M. P. yra jauno amžiaus, baiginėjo mokslus, kad galėtų savarankiškai gyventi, o po autoįvykio liko suluošintas visam likusiam gyvenimui, jam reikalinga nuolatinė slauga, todėl ji, kaip motina, besirūpindama savo sūnumi, patiria kančią ir nuolatinius išgyvenimus, dėl ko prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra teisinga.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Z. padaryta veika yra labai pavojinga pasekmių atžvilgiu, todėl teismo sprendimas yra per švelnus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Z. ir jo gynėja prašė atmesti abu apeliacinius skundus, prokuroras prašė tenkinti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios A. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

BK 281 str. 6 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 str. 6 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus žūties. Priežastinis ryšys yra BK 281 str. 6 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, todėl išvadą apie jo buvimą ar nebuvimą daro teismas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 68, 172, 174 punktų reikalavimus, kas buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, kurio metu žuvo R. K., buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. P. sveikata, nukentėjusiajam R. V. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam E. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir, pagrįstai A. Z. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 6 d. To neginčija ir apeliantai.

Dėl A. Z. paskirtos bausmės ir BK 75 str. taikymo

Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu A. Z. atžvilgiu, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. prašė skirti nuteistajam griežtesnę bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyta, kad teismas skiria BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas A. Z. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė nors ir neatsargų, tačiau labai pavojingą nusikaltimą. Teismas įvertino tai, kad A. Z. yra jauno amžiaus, mokosi (t. 2, b. l. 79), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 63-64; 131), ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 49), po įvykio stengėsi padėti nukentėjusiems. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 6 metai 6 mėnesiai). Iš esmės, skirdamas A. Z. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tačiau, kolegijos nuomone, nepagrįstai paskirtos bausmės vykdymą atidėjo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas neskirti A. Z. realios laisvės atėmimo bausmės buvo nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje išsakyti pareiškimai – palikti kaltininką laisvėje, kad pastarasis greičiau galėtų atlyginti padarytas žalas, ir kad žuvusiosios R. K. tėvai (Z. K. ir R. K.) atleido A. Z., ir pretenzijų jam nereiškia. Be abejonės, nukentėjusiųjų pozicija dėl kaltininko nubaudimo yra svarbi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau, pati savaime, ji negali būti iš esmės lemianti teismo sprendimą, tuo labiau, kad apeliaciniu skundu A. P. jau prašo griežtinti kaltininko atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad žuvusiosios R. K. motina nukentėjusioji Z. K. buvo pareiškusi 500000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (t. 1, b. l. 151-152), nuteistojo tėvai atlygino nukentėjusiems R. K. ir Z. K. 4500 Lt laidojimo išlaidų (t. 2, b. l. 44), R. K. ir Z. K. pareiškė, kad pretenzijų A. Z. neturi, o dėl bausmės paliko spręsti teismui (t. 2, b. l. 122; 124-125). A. Z., iš prašomų priteisti 500000 Lt neturtinei žalai ir 10000 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P. 2009-11-16 sumokėjo 1000 Lt žalai atlyginti (t. 2, b. l. 178-180), bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 18 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs bent dalį, kitiems nukentėjusiems – R. V. ir E. L., priteistų žalų, nors visą tą laiką buvo laisvėje. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad ne bausmės vykdymo atidėjimo taikymas ar netaikymas garantuoja nukentėjusiųjų interesų užtikrinimą, o kaltininko pajamos ir turtinė padėtis. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad A. Z. piniginių lėšų, nekilnojamo turto savo vardu neturi, niekur nedirba ir yra išlaikomas tėvų (t. 2, b. l. 56; 74-78; 132).

BK 75 str. nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir padarinius. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 str., nenurodė esminių savo sprendimo argumentų, nurodydamas tik tai, kad būdamas laisvėje A. Z. turės didesnę, realią galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimo padarymo metu A. Z. buvo girtas (1,22 promilės – lengvas girtumo laipsnis). Tai buvo ne pirmas atvejis, kada nuteistasis sėdo prie automobilio vairo, būdamas neblaivus. 2004-08-02 A. Z. vairavo automobilį būdamas girtas ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį, už ką buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau, kaip matyti, tai nepadarė jam pozityvaus poveikio (t. 2, b. l. 129-130). A. Z. deklaravo didelį apgailestavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas, atitinkamai, būtų pagrindas manyti, jog nuteistasis padarė tam tikras išvadas apie tai, kokius sunkius padarinius gali sukelti KET reikalavimų pažeidinėjimas ir kad ateityje jis šių reikalavimų laikysis. Visgi, po nusikaltimo padarymo, nuteistasis vėl pažeidė KET reikalavimus – viršijo leistiną greitį (t. 2, b. l. 129-130), už ką A. Z. buvo skirta administracinė nuobauda – bauda. Taigi, praėjus trumpam laikui (3 mėnesiams) po to, kai dėl A. Z. padarytų grubių KET reikalavimų pažeidimų kilo daugiau nei BK 281 str. 6 d. dispozicijoje numatyti minimalūs neatstatomi padariniai – žuvo ne tik jauna mergina, bet neįgaliu jaunu žmogumi tapo nukentėjusysis M. P. (23 metai), buvo sutrikdyta sveikata dar dvejiems nukentėjusiesiems, nuteistasis vėl pažeidė kelių eismo taisykles.

Visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, byloja apie jo neadekvatų savo kaltės suvokimą, todėl, kolegijos nuomone, realiai neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nepavyktų įgyvendinti BK 41 str. numatytos bausmės paskirties – nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl to kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad aptarti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti A. Z. palankūs bausmės skyrimo motyvai nėra pakankamas pagrindas atidėti jam bausmės vykdymą, tačiau, kolegijos nuomone, yra pagrindas skirti jam mažesnę realią laisvės atėmimo bausmę, nei paskyrė apylinkės teismas.

Nors pateiktais skundais apeliantai prašo nelengvinti, o pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį, visgi, kolegijos nuomone, ir sumažinus pirmosios instancijos teismo A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau paskiriant šią bausmę atlikti realiai atvirojoje kolonijoje, apeliacinių skundų ribos nebus peržengtos, nes, iš esmės, nuteistojo baudžiamoji atsakomybė griežtėja.

Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, atidėdamas A. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 str.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Prokuroras apeliaciniu skundu prašė A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nustatyti atvirojoje kolonijoje. Atviroji kolonija yra švelniausio rėžimo laisvės atėmimo bausmę vykdanti pataisos įstaiga (BVK 62 str.). Pagal BVK 91 str. nuteistieji atvirose kolonijose, be kita ko, jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis, esant tam tikroms sąlygoms gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus, kasmetinių atostogų metu taip pat gali parvykti į namus.

BK 67 str. 3 d. numatyta, kad kartu su bausme gali būti uždraudžiama naudotis tam tikra teise. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir išdėstytų įrodymų matyti, kad A. Z. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę. Kolegija, atsižvelgusi į laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje ypatumus, daro išvadą, kad, nors ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, A. Z. turėtų galimybę vairuoti transporto priemones. Kolegija daro išvadą, kad uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones padės įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį – apribos nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo dalyje nekeičiamas.

Dėl A. P. civilinio ieškinio

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. prašė priteisti jai 10000 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 147-148). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, padarytų M. P. sužalojimų sunkumą ir pastarojo sveikatos būklę, jo įstatyminei atstovei A. P. iš A. Z. priteisė 5000 Lt turtinės žalos atlyginimą, nors jokių šią žalą pagrindžiančių įrodymų pastaroji nepateikė. Apeliaciniu skundu A. P. vėlgi prašo priteisti jai 10000 Lt turtinės žalos ir nurodo, kad sūnui M. P. nuolat perka vaistus, maisto papildus, sauskelnes, kurių įpakavimas kainuoja 69 Lt, kas, jos manymu, patvirtina patirtų išlaidų tikrumą.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti pagrįstas išlaidų faktą patvirtinančiais duomenimis. A. P. nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teigdama, kad pirkimo čekių neišsaugojo, nors teisiamajame posėdyje pripažino žinojusi, kad reikia rinkti įrodymus apie turėtas išlaidas, nepasidomėjo ir negalėjo nurodyti, kiek kainuos M. P. reikalinga kojos operacija, nemėgino užsiregistruoti ir planinei tokio pobūdžio operacijai (t. 2, b. l. 147-148). Tokiu būdu nėra pagrindo priteisti A. P. prašomą turtinės žalos atlyginimą iš A. Z., nes pastaroji nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie turėtas turtines išlaidas dėl padaryto nusikaltimo. Kolegija pažymi, kad dėl padaryto nusikaltimo ateityje atsiradusių išlaidų, bus galima pateikti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiąja ir civiline ieškove, nukentėjusiojo M. P. atstove pagal įstatymą pripažinta A. P. (t. 1, b. l. 188) byloje pareiškė 500000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 182). Pirmosios instancijos teismas A. P. ieškinį tenkino iš dalies ir iš A. Z. jai priteisė 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegijos nuomone, teismas, spręsdamas A. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d.: sunkias pasekmes (M. P. nuo 2008-06-04 iki 2009-06-03 buvo nustatytas tik 5 % darbingumo lygis, neįgalumas ir nuolatiniai specialūs poreikiai, dėl patirtų sužalojimų jis kenčia skausmą ir kyla dvasiniai išgyvenimai); neaiškias nukentėjusiojo M. P. pasveikimo galimybes, tolimesnę gyvenimo perspektyvą; žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė neatsargumo forma (nuteistasis A. Z. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų, fizinio skausmo, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai). Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad M. P. sveikata gerėja (pasak A. P., jam nustatytas jau 15 % darbingumas), atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį (yra išlaikomas tėvų, nedirba, piniginių lėšų ir nekilnojamo turto savo vardu neturi). Priteisiant neturtinę žalą, apylinkės teismas vadovavosi CK 1.5 str. nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais. Būtent teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Be to kas paminėta, kolegija atkreipia dėmesį į apeliantei priteistos turtinės žalos sumą (5000 Lt), į iš valstybės gaunamas socialines išmokas (1600 Lt) ir į tai, kad A. P. dėl neturtinės žalos taip pat kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje A. Z. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, ir kuri M. P. įstatyminei atstovei paskaičiavo 1553,76 Lt (450 eurų) išmoką neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 189).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje nustatytos ir civilinės ieškovės skunde išdėstytos aplinkybės, iliustruojančios A. P., kaip M. P. motinos, ir nukentėjusiojo M. P. patirtus ir patiriamus neigiamus moralinius ir dvasinius išgyvenimus, kuomet pastarasis po sužalojimo nebegali savarankiškai gyventi, nes liko suluošintas, o A. P. negali dirbti, nes turi slaugyti sūnų, yra proporcingos apylinkės teismo nustatytam ir priteistam neturtinės žalos dydžiui, bei atitinka susiklosčiusiai teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamoji byla 2K-444/2006).

Dėl visų išdėstytų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti A. P. didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., kolegija,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti:

sumažinti A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų 6 mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., A. Z. bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. Z. nustatytą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmę skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo vykdant nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistąKolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVidmantas MylėKopija tikraTeisėjaVirginija Žindulienė