Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-27 · Administracinė byla Nr. I-648-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
I-648-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02234-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-648-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02234-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui S. B.,

nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-9 b. l.), prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 25/04-775 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 2S-3079 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-08-10 Šiaulių TI direktoriaus nutarimu buvo nubaustas už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą – buvo užlipęs ant grotų grotinėje patalpoje, nevykdė pareigūnų reikalavimų nulipti ir laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, grasino parašyti skundą, jam paskirtas papeikimas. Su šia nuobauda pareiškėjas nesutiko ir apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu skundą atmetė. Pareiškėjas neginčija fakto, kad buvo užlipęs ant grotuotos patalpos, nes sukdamas ant rankos ten užmetė savo USB atmintinę, todėl užlipo ją nusiimti. Pareigūnei paprašius nulipti paaiškino, kad nori nusiimti USB atmintinę, tačiau šiai negražiai atsakius, pasakė, kad parašys ant jos skundą. Netrukus atėjo dar vienas tame aukšte dirbęs pareigūnas, paprašė nulipti ir jis nulipo. Į drausmės komisiją nuvestas nebuvo, jo paaiškinimo nėra, o nuobauda paskirta už akių, neišklausius pasiaiškinimo ir pasiteisinimų, taigi nuobauda paskirta neteisingai vertinant situaciją ir yra perteklinė, siekiant susidoroti. Jis nedarė nieko neleistino, pavojingo ar draudžiamo, tik siekė pasiimti savo atmintinę. Po paskutinės nuobaudos jam paskyrimo yra praėję 5 mėnesiai, neužilgo būtų suėjęs 6 mėnesių laikotarpis ir būtų laikoma, kas jis neturi nuobaudų, tačiau Šiaulių TI administracija netinkamai ir negalimai paskyrė nuobaudą, pažeidžiant nuobaudų paskyrimo procedūrą, nes jam nebuvo suteikta pakankamai laiko ir nebuvo sudarytos sąlygos pasiruošti gynybai, niekur nėra nustatytas minimalus terminas, per kurį asmuo turėtų pakankami laiko susipažinti su pateiktais kaltinimais. Nebuvo leista dalyvauti drausmės komisijoje ir gintis pačiam arba su teisininko pagalba, dalyvauti liudytojams, nebuvo leista susipažinti su jam inkriminuojamais rėžimo pažeidimo įrodymais, įvykio medžiaga, reikšti nušalinimus drausmės komisijai, kreiptis į ją su prašymais. Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgta į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis. Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas, nuobaudos apskundimo tvarka. Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad nuteistieji ir suimtieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką.

Atsiliepimas

Atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (79 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (24-26 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat paaiškino, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo suimtasis, todėl nuobauda – papeikimas jam paskirta vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymu. Šiaulių TI 2018-08-07 buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniosios specialistės A. R. ir specialisto V. J. tarnybiniai pranešimai dėl suimtojo elgesio, kuriuose užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. 13.30 val. suimtasis S. B. buvo pastebėtas užsilipęs ant grotų grotinėje patalpoje prie medikų kabineto. Pareigūnams (pradžioje A. R., vėliau – V. J.) pareikalavus nulipti, suimtasis į pastabas nereagavo, atsikalbinėjo, grasino parašyti skundą, taigi suimtasis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą – vykdyti Tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. dėl drausmės pažeidimo atsisakė pasiaiškinti raštu, o žodžiu pareigūnams nurodė, kad laipiojo, nes niekur nėra nurodyta, jog laipioti negalima. Pareiškėjo teiginiai, kad nuobauda jam negalėjo būti paskirta, nes jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, prieštarauja surinktai medžiagai, tokią galimybę jis turėjo, bet pats atsisakė. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad nuobauda paskirta pagrįstai, ją skiriant teisėtumas nepažeistas, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti, pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudą atsižvelgta į drausmės pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, surinktą medžiagą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (78 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (34-36 b. l.), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti, nes nuobauda S. B. paskirta pagrįstai ir teisėtai, nutarimas skirti nuobaudą buvo priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą bei pareiškėjo kaltę, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, neviršijant įgaliojimų, skiriant nuobaudą Šiaulių TI pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reguliavimo.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta Šiaulių TI pareigūnė A. R. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėn., dienos tiksliai nepamena, po pietų pamatė, jog patalpoje prie medicinos kabineto durų, nuo koridoriaus iš dviejų pusių atitvertoje grotomis iki lubų, buvęs suimtasis S. B. grotomis užlipo apie 2 metrus beveik iki jų viršaus. Išsigandusi, kad suimtasis gali nukristi ir susižaloti, ji pareikalavo, kad šis nuliptų, tačiau S. B. jos reikalavimo nevykdė, pradėjo atsikalbinėti („kodėl turiu nulipti“), tyčiotis („paprašyk gražiai“), grasino rašyti skundą. Pamatęs kas vyksta, prie jų priėjo korpuso vyresnysis V. J. ir pareikalavo, kad S. B. nuliptų, šis iš karto sureagavo ir nulipo. Ji nepaklausė S. B., kodėl šis užsilipo grotomis, S. B. taip pat nieko neaiškino, apie užmestą USB atmintinę neužsiminė. Grotos patalpoje lygios, ten nėra už ko užsikabinti ir nėra ant ko užmesti.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Šiaulių TI pareigūnas V. J. nurodė, kad buvo paskirtas dirbti 3-o korpuso vyresniuoju ir 7 posto priežiūrai, sėdėjo kabinete ir pildė dokumentus, kai pamatė S. B., užsilipusį ant grotų, kurios yra apie 3 metrus aukščio, ir A. R. šalia, kuri liepė S. B. nulipti, bet šis neklausė ir nelipo. Eidamas prie grotuotos patalpos išgirdo, kad S. B. sakė pareigūnei, jog ši paprašytų gražiuoju. Priėjęs liepė nulipti, S. B. iš karto paklausė ir nulipo, apie USB atmintinę nieko nesakė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo S. B. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 25/04-775, kuriuo pareiškėjui - suimtajam S. B. už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą paskirta nuobauda - papeikimas, bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 2S-3079, kuriuo pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pareigas ir jiems taikomus draudimus, nuobaudų skyrimo tvarką ir jų rūšis reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017-09-01). Pagal šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.) bei vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.).

Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas, pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas, teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio, uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Pagal Įstatymo 36 straipsnį, skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobaudos skiriamos tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, suimtasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą Įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Taisyklės, aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) 127 punktas numato, kad Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas nuobaudas suimtiesiems turi teisę skirti tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopija suimtajam neatlygintinai įteikiama jo pasirašymo dieną. Pagal Taisyklių 129 punktą, kiekvienas suimtasis prieš skiriant jam nuobaudą turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu, o pagal 130 punktą, jei suimtasis, kuris įtariamas pažeidęs suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai - 4-os pamainos jaunesnioji specialistė A. R. ir 4-os pamainos specialistas V. J. surašė tarnybinius pranešimus Šiaulių TI direktoriui (29, 30 b. l.), kuriuose nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 7 d. suimtasis S. B. padarė drausmės pažeidimą - 13.30 val. buvo pastebėtas užsilipęs ant grotų grotinėje patalpoje prie medicinos kabineto, pareigūnei A. R. pareikalavus nulipti, atsikalbinėjo, nevykdė pareigūnės reikalavimo, grasino rašyti skundą, ir šiais veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2018 m. rugpjūčio 8 d. protokolu Nr. 01/04-1760 įformintas suimtojo S. B. atsisakymas pasiaiškinti raštu, jame nurodyta, kad suimtasis žodžiu paaiškino, jog laipiojo, nes niekur nėra parašyta, kad negalima (31 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu suimtajam S. B. už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą (2018 m. rugpjūčio 7 d. 13.30 val. buvo užsilipęs ant grotų grotinėje patalpoje, nevykdė pareigūnų reikalavimų nulipti ir laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą) paskirta nuobauda – papeikimas (28 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 16 d. skundu (37-38 b. l.) pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 2S-3079 (32-33 b. l.) nustatė, kad nuobauda suimtajam S. B. paskirta pagrįstai.

Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai. Suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Reikalavimai paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka, t. y. pagal teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymuose nustatyta tvarka (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2965-575/2016 ir joje nurodytą teismų praktiką). Iš esmės taip pat aiškintinos ir nuostatos dėl suimtųjų pareigų ir jiems taikomų draudimų privalomumo, taigi visi įkalinimo įstaigoje esantys asmenys turi laikytis joje nustatytos tvarkos ir vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1932-520/2017).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus grotinėje patalpoje buvo užlipęs ant grotų, ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojai A. R. ir V. J., virš 2 metrų, beveik iki grotų viršaus, o pareigūnei A. R. pareikalavus nulipti, baiminantis, kad asmuo gali nukristi ir susižeisti, šio reikalavimo nevykdė, nulipo tik priėjus pareigūnui V. J.. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo užlipęs nusiimti savo USB atmintinę su virvele, kurią suko ant piršto ir netyčia užmetė, o ši užsikabino už grotų, tačiau nagrinėjamu atveju priežastis, dėl kurios jis buvo užlipęs ant grotų, nesvarbi, svarbiausia, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnės reikalavimo nulipti, atsikalbinėjo. Be to, priežastį, dėl kurios jis užlipo ant grotų, pareiškėjas nurodė tik rašydamas skundą Kalėjimų departamentui; nei pareigūnams A. R. ir V. J., nei pareigūnams, surašiusiems protokolą dėl suimtojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, pareiškėjas to nenurodė, pasiaiškinti raštu atsisakė, o žodžiu paaiškino, kad laipioja, nes niekur nėra parašyta, kad negalima. Pareiškėjas nurodo, kad rašytinio pasiaiškinimo nerašė, nes tikėjosi, jog bus nuvestas į Drausmės komisijos posėdį ir ten turės galimybę paaiškinti visas aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta.

Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 129 punkte numatyta, kad teikti rašytinius paaiškinimus yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga. Rašytinio pasiaiškinimo neteikimas yra paties pareiškėjo pasirinktas būdas gintis arba nesiginti dėl pažeidimo, kuriuo yra įtariamas, o pareiškėjo pasirinkimas neteikti rašytinio paaiškinimo nesudaro pagrindo pripažinti paskirtą nuobaudą neteisėta. Suėmimo vykdymo įstatymas bei Taisyklės nenumato galimybės, suimtajam nepateikus rašytinio pasiaiškinimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nuobaudos skyrimo klausimą perduoti svarstyti Drausmės komisijoje ir sudaryti galimybę paaiškinimus suimtajam pateikti tik komisijos posėdyje. Minėtoji komisija yra sudaroma bei veikia jai priskirtos kompetencijos ribose vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas S. B. yra suimtasis bei padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą būdamas Tardymo izoliatoriuje, šios taisyklės nėra taikomos, o pareiškėjui atsisakius teikti paaiškinimą, nėra pagrindo sudaryti drausmės komisiją bei jai perduoti svarstyti drausminės nuobaudos parinkimo ir skyrimo klausimą. Šiaulių TI, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti papildomus duomenis, taip pat nurodė, kad pareiškėjo S. B. statusas yra suimtasis, skiriant drausminę nuobaudą suimtajam S. B. medžiaga dėl drausmės pažeidimo Drausmės komisijoje nebuvo svarstoma, nes Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos suimtųjų drausmės pažeidimų svarstymo drausmės komisijoje nenumato (80 b. l.).

Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam suimtajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, - nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos.

Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad minėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda pareiškėjui paskirta Tardymo izoliatoriaus direktoriaus, t. y. įgalioto pareigūno, nutarimu ir įforminta tinkamai, laikantis įstatyme numatytų terminų. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti pasiaiškinimą dėl savo elgesio, tačiau jis atsisakė šia galimybe pasinaudoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirta Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį; nuobauda paskirta nepažeidžiant numatytų skyrimo terminų, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Nors 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarime Nr. 25/04-775 „Dėl suimtojo nubaudimo“ Šiaulių tardymo izoliatorius neteisingai nurodė, kad nuobauda skiriama atsižvelgus ir į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą, kurio nebuvo, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą įsakymą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 25/04-775 „Dėl suimtojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nesant pagrindo naikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 25/04-775, netenkintas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 2S-3079 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą dėl atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 25/04-775 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 2S-3079 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėLaisvutė KartanaitėArvydas Martinavičius