Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešeja Danute Burbuliene Civiline byla Nr. 2S-329-267/2011 Teisejas Silva Gerybiene Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00411-2011-6

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 6 d.

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Danutes Burbulienes (pirmininke ir pranešeja), Vytauto Kurseviciaus, Birutes Simonaitienes,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininko J. A. atskiraji skunda del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje Nr. P2-45-636/2011, kuria priteistos vykdymo išlaidos, pagal antstolio Svajuno Degimo pareiškima del vykdymo išlaidu priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Ginco esme

Pirmosios instancijos teismo nutarties esme

Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i apeliacini skunda esme

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacines instancijos teismo nustatytos faktines aplinkybes ir teisiniai argumentai.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinejimas apeliacines instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrežtu ribu, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprende byla tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliuciu procesinio sprendimo nagrinejimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinejant atskiruosius skundus taikomos taisykles, reglamentuojancios civilini procesa apeliacines instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesa reglamentuojancias CPK bei Sprendimu vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teises (proceso teises) normu, todel visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtu kitu teises aktu nustatytos teismo sprendimu vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad teismu sprendimu vykdymo proceso taisykles reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teises subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus igalinimus (kompetencija) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisetumo principo pažeidimas (Antstoliu istatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudetine dalis, garantuojanti skolininko teisiu teismu sprendimu vykdymo procese veiksminga gynyba (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. rugsejo 14 d. nutartis civilineje byloje UAB „Aibes mažmena“ v. antstolis D. Stakeliunas, byla Nr. 3K-3-341-2007). Be to, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad antstolis neturetu spresti klausimu, priskirtinu teisejo kompetencijai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilineje byloje V. Š. ir I. Š v. UAB „ Gabuva“, UAB „Giraites vandenys“, Kauno apskrities VMI, byla Nr. 3K-7-149/2008). Kad antstolis veiktu neviršydamas jam suteiktu igaliojimu ribu, jo procesines veiklos kontrole atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktu veiksmu teisetumu, turi teise pateikti skunda del ju veiksmu teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkciju, susijusi su suinteresuotu asmenu vykdymo procese teisiu ir teisetu interesu apsauga (teismas vykdo apsaugine funkcija).

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama teismo nutarti, tinkamai taike procesines teises normas, reglamentuojancias antstolio patirtu vykdymo išlaidu už atliktus vykdymo veiksmus paskaiciavima ir priteisima iš skolininko, laikantis pagrindiniu civilinio proceso principu, todel atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nera pagrindo.

Vykdymo procesa reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalis, Teisingumo ministro isakymu 2005-10-27 Nr. IR-352 patvirtinta Sprendimu vykdymo instrukcija su velesniais pakeitimais. Ivykdžius sprendima (nagrinejamu atveju – nutarima) vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko (CPK 610 str.). Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vykdymo išlaidu dydi, apskaiciavimo ir apmokejimo tvarka nustato Sprendimu vykdymo instrukcija. Pagal Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 1 punkta ir 587 straipsnio 1 punkta vykdomieji ir vykdytini dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimu, nuosprendžiu, nutarimu, nutarciu pagrindu. Pagal Administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau tekste – ATPK) 304 straipsnio 1 dali nutarimas skirti administracine nuobauda turi buti vykdomas nuo jo priemimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos istatymai. Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dali patrauktas administracinen atsakomyben asmuo turi sumoketi bauda ne veliau kaip per keturiasdešimt dienu nuo nutarimo skirti bauda iteikimo jam dienos. Šiam terminui nutarima ivykdyti geruoju pasibaigus, nutarimas skirti bauda turi buti ivykdomas priverstinai (ATPK 304 str. 3 d.). Taigi skolininkas per istatyme nustatyta keturiasdešimt dienu termina turi sumoketi jam paskirta administracine bauda arba apskusti nutarima ATPK 291-293 str. tvarka. Jeigu skolininkas neivykdo nutarimo sumoketi bauda per keturiasdešimt dienu, administracinio teises pažeidimo nutarimas išsiunciamas antstoliui, kuris užveda vykdomaja byla ir pradeda priverstinio vykdymo procesa. Tokiu budu, esant istatyme nustatytam ivykdymo terminui, Civilinio proceso kodekso 655 straipsnio 1 dalyje nurodytas raginimas ivykdyti sprendima nesiunciamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo ivykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas 2007-09-11 buvo nubaustas 1500 Lt bauda (18 b. l.) Iki nutarimo pateikimo vykdymui skolininkas jo geruoju neivykde. Apeliantas paskirta bauda turejo sumoketi iki 2007-10-21, taciau sumokejo praleides termina net 36 dienas, t. y. 2007-11-27. Lietuvos Aukšciausiais Teismas, vienodindamas ir formuodamas Lietuvos teismu praktika bylose del vykdymo išlaidu išieškojimo, yra nurodes, kad, jeigu skolininkas neivykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomu neigiamu turtiniu padariniu. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesa reglamentuojanciu normu netinkama vykdyma nustatyti Sprendimu vykdymo instrukcijoje, pagal kuria skolininkas, ivykdes sprendima pasibaigus raginime nustatytam terminui, o, jeigu raginimas jam neturejo buti siunciamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.

Teiseju kolegija sprendžia, kad išnagrinejus skolininko skunda del vykdymo išlaidu priteisimo nepagristumo, vykdymo proceso pažeidimu nenustatyta. Antstolis tinkamai apskaiciavo vykdymo išlaidu dydi, kuris atitinka Sprendimu vykdymo instrukcijos nuostatas, ju neviršija, o pirmos instancijos teismas pagristai tenkino prašyma priteisti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, todel teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiama, pirmos instancijos teismo nutarti apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija neturi (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais kolegija,

nutaria:

Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarti palikti nepakeista.