Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. (P. P.) ieškinį atsakovei N. E., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

16. Atsakovė nuslėpė nuo bylą nagrinėjančio teismo savo 2017 m. rugsėjo mėn. sudarytą santuoką su Vokietijos piliečiu I. R.. Davusi teismui priesaiką sakyti byloje tiesą, ieškovė ilgai klaidino teismą dėl savo šeiminės padėties. Atsakovės santuokos faktą teismas nustatė iš Vokietijos atsiųstų dokumentų, po ko atsakovė savo sudarytą santuoką atskleidė teismui 2018 m. liepos 30 d. posėdyje. Teismas turėjo pagrindą manyti, kad negavus iš Vokietijos informacijos apie atsakovės santuoką, atsakovė šios aplinkybės teismui neatskleistų. Iš atsakovės nuslėpto nuo teismo santuokos sudarymo fakto, iš atsakovės bei liudytojo I. R. paaiškinimų apie santuokos sudarymą, apie sutuoktinių gyvenimą matyti, kad santuoka sudaryta tikslu atsakovei pratęsti leidimą gyventi Vokietijoje. Atsakovės santuokos sudarymo aplinkybės rodo, kad atsakovės padėtis Vokietijoje nėra stabili. Bylą nagrinėjančiam teismui atsakovė nurodė, jog apie sudarytą santuoką ji pranešė vaikams. Teisme apklausiami vaikai apie motinos santuoką neužsiminė, bylą nagrinėjantis teismas neturėjo galimybės sužinoti vaikų nuomonės dėl jų gyvenimo motinos ir jos sutuoktinio šeimoje, nes iki vaikų apklausos teismui aplinkybė apie ieškovės santuoką nebuvo žinoma. Teismas atsižvelgė į Šionebergo pirmos instancijos teismo 2018 m. gegužės 8 d. posėdžio protokole užfiksuotus atsakovės paaiškinimus apie jos ketinimus pranešti vaikams apie santuoką, apie vyrą. Aplinkybių visuma teismui rodė, kad atsakovė nuslėpė santuoką nuo vaikų. Galimai vaikų norai dėl gyvenamosios vietos būtų kitokie, jeigu vaikams būtų atskleista aplinkybė apie motinos santuoką. M. P. bylos nagrinėjimo pradžioje išreiškė kategorišką norą gyventi Lietuvoje su tėvu, apklausos teisme metu ji jau nebuvo tokia kategoriška, nurodė, kad galėtų gyventi ir Vokietijoje su mama. S. P. aiškiai išreiškė norą gyventi su motina, kurios labai pasiilgsta. Abu vaikai norėtų gyventi su abiem tėvais. Vaikų nuomonė teismui yra svarbi, tačiau šiuo atveju teismas negali sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo priimti vadovaujantis vaikų norais, nes tai neatitiktų vaikų interesų.

17. Pasak teismo, vaikai nuo 2016 m. gruodžio mėn. gyvena su tėvu Lietuvoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą nėra. Nėra duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį, galintį žaloti vaikus. Nėra duomenų apie ieškovo žalingus pomėgius, įpročius. Ieškovas dirba, turi nuolatines pajamas, stengiasi uždirbti kuo daugiau dirbdamas įvarius darbus. Atlikdamas UAB „Norlena“ direktoriaus pareigas ieškovas uždirba minimalų darbo užmokestį. Be to, jis dirba taksi firmoje taksistu, per savaitę uždirba apie 130 Eur. Ieškovas siekia pajamų iš internetinėje parduotuvėje vystomos veiklos. Kartu gyvenanti vaikų senelė padeda ieškovui rūpintis vaikais. Vaikai nuo 2017 m. sausio mėn. lanko šalia gyvenamosios vietos esančią mokyklą. Formuojasi vaikų socialiniai ryšiai. Vaikai gyvena užtikrintoje saugioje aplinkoje. Teismo vertinimu, vaikų perkėlimas iš tėvo šeimos į motinos šeimą akivaizdžiai pakenktų vaikų emociniam, dvasiniam, socialiniam stabilumui. Vaikai gyvena užtikrintoje saugioje aplinkoje. Tuo pačiu byloje atskleistos aplinkybės, surinki įrodymai patvirtina, kad atsakovė neužtikrino vaikams ramios, stabilios, saugios aplinkos, reikiamo dėmesio ir auklėjimo tuo metu, kai vaikai gyveno su atsakove ir nėra duomenų, kad padėtis yra pasikeitusi, kad atsakovė pasirengusi tinkamai rūpintis vaikais, sudaryti vaikams sąlygas, būtinas vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kad atsakovė yra pajėgi užtikrinti vaikams saugią, stabilią aplinką. Atsakovė nei vieno karto nesumokėjo vaikams teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo. Toks atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu teismui leido abejoti tuo, kad atsakovė žino ir supranta kasdienius vaikų poreikius. Galimai ateityje situacija pasikeis, tačiau teismas darė vienareikšmę išvadą, kad šalių vaikų interesus geriausiai atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Ieškinio reikalavimą dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo laikė pagrįstu, atitinkančiu šalių vaikų interesus, todėl tenkino.

18. Teismas, šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatęs su vaikų tėvu, iš vaikų motinos priteisė išlaikymą vaikams, atsižvelgiant, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovo prašomo priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikams dydžio. Teismas atsižvelgė, kad ieškovas vienam vaikui prašo priteisti išlaikymą, nesiekiantį net ½ dalies minimaliosios mėnesinės algos, kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. sudaro 400 Eur ir kuri sudaro orientacinį kriterijų sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie jos 1000 Eur uždarbį patvirtina, kad atsakovė yra pajėgi teikti vaikams prašomą išlaikymą, kuris laikytinas atitinkančiu vaikų poreikius bei proporcingu šalių turtinei padėčiai. Teismas iš atsakovės priteisė išlaikymą vaikams po 190 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei paskiriant ieškovą vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

19. Ieškovui atlyginamos 41 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Iš atsakovės į valstybės biudžetą teismas priteisė 102,60 Eur žyminio mokesčio už priteisiamą išlaikymą bei 10,15 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 112,75 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė skubiam vykdymui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Ieškovas P. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.1. 2016 m. gruodžio mėn. ieškovas su vaikai grįžo į Lietuvą, leidžia vaikus į mokyklą, registravo juos poliklinikoje, deklaravo jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Vaikai gyvena su ieškovu ir močiute.

21.2. Dėl ko buvo sulaikyta atsakovė nei ieškovas, nei vaikai nežino, todėl nėra aišku koks atsakovės gyvenimo būdas buvo vedamas Vokietijoje, tačiau išdavimas ir įkalinimas žymi tai, kad atsakovė buvo susidėjusi su kriminaliu pasauliu, todėl teismas, atsižvelgęs į atsakovę charakterizuojančią praeitį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.

21.4. Nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie galėtų būti kvalifikuotini, kaip vaikų pagrobimas, nes motina sutiko, kad vaikai gyventų kartu su tėvu, o paleista iš įkalinimo įstaigos, dalyvavo šiame civiliniame procese.

21.6. Vaikai jau beveik 2 metai gyvena Lietuvoje, prisitaikė prie mokyklos, integravosi į gyvenimą Vilniuje, todėl dar kartą drastiškai keičiama gyvenamoji vieta, gali psichologiškai sutraumuoti vaikus. Ieškovas turi visas sąlygas materialiai išlaikyti savo vaikus, nes tai darė iki šiol. Beveik visą laiką vaikai praleidžia su ieškovu, tačiau atsakovė nėra nei karto pasiūliusi prisidėti materialiai prie vaikų rūpybos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

3. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. P., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. P.. Šalių santuoka, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-6014-96/2012 priimtu 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, patvirtinant sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.3 punkte šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos iki pilnametystės nustatymo su motina; 1.4 punkte nustatyta, kad vaikų tėvas kas mėnesį mokės vaikams išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; 1.6 punkte šalys susitarė dėl vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

6. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, tėvas gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

7. Pasak apeliantės, ieškovas išvežė vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos be jos sutikimo, neinformavęs Vokietijos vaikų teisių apsaugos institucijos, t. y. faktiškai atliko veiksmus, numatytus 1980 m. Konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai ir pažymi, kad šalys, suėmus atsakovę, 2016 m. liepos 26 d. pasirašė susitarimą, kuriuo vaikų gyvenamąją vietą nustatė su vaikų tėvu, apeliantė įgaliojo ieškovą perimti vaikų kasdienį rūpinimąsi vaikais, priimti visus sprendimus, susijusius su vaikų teisėmis, su kasdiene vaikų priežiūra, atstovauti vaikams gydymo, ugdymo ir švietimo įstaigose, tvarkyti turtinius reikalus. Šalys taip pat nusprendė, kad minėtas susitarimas galioja iki kol vaikų motina jį atšauks. Berlyne ieškovas su vaikais gyveno iki 2016 m. gruodžio mėn., kai tuo tarpu atsakovė iš suėmimo paleista 2017 m. kovo 28 d. Byloje duomenų, kad apeliantė nurodytais laikotarpiais būtų atšaukusi šalių 2016 m. liepos 26 d. sudarytą Susitarimą, nėra, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo veiksmai su vaikais 2016 m. gruodžio mėn. išvykstant gyventi į Lietuvą, kvalifikuotini kaip vaikų pagrobimas.

8. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su vaikais gyvena jo motinai N. P. priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliantė taip pat teisėtai gyvena 3 kambarių jai suteiktame socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio išlaidas (apie 530 Eur) apmoka Vokietijos socialinės tarnybos. Nors atsakovės finansinė padėtis Vokietijoje nebuvo stabili, tačiau ji nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. dirba Berlyno kazino lošimo automatų salės prižiūrėtoja, gauna apie 480 Eur darbo užmokestį, su arbatpinigiais per mėnesį uždirba apie 1000 Eur. Ieškovas dirba komercijos direktoriumi UAB „Norlena“, kur gauna minimalų darbo užmokestį; taip pat taksistu, kur per savaitę uždirba apie 130 Eur. Ieškovo atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos, kuriose kreditoriams UAB „Gelvora“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialiui, UAB „EDS Invest“, AAS „BTA Baltic Isurance Company“ filialui ir apeliantei išieškomos skolos. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šalių finansinė padėtis ir sąlygos, kuriomis vaikams teks gyventi, nustačius jų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, yra apylygės.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo atžvilgiu 2009 m. lapkričio 26 d. ir 2010 m. birželio 2 d. buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai už sukčiavimą, dokumento suklastojimą (ar suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą), bausmės subendrintos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi nesumokėta baudos 33 180,25 Lt dalis buvo pakeista 90 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje, tačiau ieškovas arešto bausmę atliko tik 2016 m. gruodžio mėn., kai su vaikais grįžo į Vilnių. Tuo tarpu nors apeliantė buvo suimta dėl Čekijoje pradėto jos baudžiamojo persekiojimo dėl įvykdyto plėšimo, tačiau Prahos miesto prokuratūros 2017 m. birželio 16 d. nutarimu jos atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas, nenustačius atsakovės veiksmuose nusikalstamų veikų sudėties. Taigi, ieškovo argumentai, kad apeliantės įkalinimas žymi tai, kad apeliantė buvo susidėjusi su kriminaliniu pasauliu atmestini kaip nepagrįsti. 2017 m. birželio 16 d. nutarime konstatuota, kad jokiais įrodymais neįrodyta, kad atsakovė žinojo tikrąjį vizito į Prahą tikslą arbą faktą, taip pat kad jos vaikinas buvo organizuoto grupinio nusikaltimo dalis. Juo labiau, kad pati apeliantė pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji santykių su buvusiu draugu nepalaiko, juo nesidomi.

11. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina argumentus, kad apeliantės nesąžiningumą rodo tai, kad ji teigė, jog gyvena viena, o vėliau paaiškėjo, kad ji yra sudariusi santuoką. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo mėn. sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu I. R.. Apeliantė, apklausiama Šionebergo pirmos instancijos teisme, nurodė, kad santykius su sutuoktiniu palaiko gyvendami atskiruose butuose, todėl vaikai galėtų palengva susipažinti su jos sutuoktiniu. Be to, ji vaikams apie savo sutuoktinį norėtų pranešti, tik pasikonsultavusi su Berlyno jaunimo reikalų tarnyba. Apeliantė nuosekliai tiek apklausos Šionebergo pirmos instancijos teisme metu, tiek ir viso šios bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad vaikams apie sutuoktinį nepranešė tik todėl, kad bijojo ieškovo interpretacijų. Atsakovės sutuoktinis, apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino apeliantės nurodomas aplinkybes, kad santuoką jie sudarė, nes myli vienas kitą. Be to, I. R. yra Vokietijos pilietis, turi nuolatinį darbą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, teisėjų kolegija neturi pagrindo kategoriškai spręsti, kad apeliantė santuoką su I. R. sudarė tikslu atsakovei pratęsti leidimą gyventi Vokietijoje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovei 2017 m. spalio 16 d. yra išduotas leidimas gyventi Vokietijoje iki 2020 m., tačiau tikėtina, kad šis leidimas, apeliantei esant santuokoje su Vokietijos piliečiu I. R., bus pratęstas. Juo labiau, kad apeliantė Vokietijoje nuolatos gyvena nuo 2011 m., kuomet išvyko kartu su vaikais.

12. Nepilnamečiai vaikai, gyvendami Vokietijoje, mokėsi Berlyno Marzahno Lomonosovo pagrindinėje mokykloje (privati Berlyno mokykla rusakalbiams vaikams). Ieškovui su vaikais grįžus į Lietuvą, vaikai nuo 2017 m. sausio mėn. lankė Vilniaus Lazdynų mokyklą, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. vaikai perkelti mokytis į Vilniaus „Ateities“ mokyklą, ieškovas mokyklos keitimo priežasčių atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė ir nepaaiškino. Pasak pirmosios instancijos teismo, kad vaikų adaptacija Vokietijoje nebuvo sėkminga, rodo tai, jog apeliantė delsė užregistruoti sūnų į pagrindinę mokyklą bei, kad vaikams buvo pasiūlyta lankyti prailgintą grupę, siekiant pagerinti jų kalbos įgūdžius, taip pagreitinant jų socialinę integraciją. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad Vilniaus Lazdynų mokyklos charakteristikoje nurodyta, jog kai S. P. atėjo į 1 klasę, jis atitiko tą mokymosi pirmoje klasėje periodą, pažinojo beveik visas raides ir truputį skaitė, tačiau jam nelabai sekasi mokslai, jis išsiblaškęs, neatidus, neturi berniukiško užsidegimo, visuomet liūdnas. Charakteristikoje taip pat pažymėta, kad berniukas mažai laiko skiria mokslams, aiškindamas tai laiko trūkumu dėl sporto užsiėmimų lankymo, bet klasės auklėtojos manymu, taip yra dėl kontrolės stokos. M. P. charakteristikoje nurodyta, kad mergaitė yra uždaro būdo, dažnai būna užsisvajojusi, išsiblaškiusi, nenori dalyvauti užklasinėje veikloje, jai sunkiai sekasi lietuvių kalba. Klasės auklėtoja pažymėjo, kad nors tėvas dalyvavo tėvų susirinkime, tačiau jis prie elektroninio dienyno prisijungė tik spalio mėn., auklėtojos paragintas, kad stebėtų mergaitės rezultatus ir visą informaciją. Šios aplinkybės rodo, kad vaikai turi atitinkamų mokymosi sunkumų ir Lietuvoje bei, kad vaikų tėvui trūksta gebėjimų užtikrinti disciplinuotą vaikų mokymąsi.

13. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

14. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai buvo apklausti teismo psichologės. Apklausos metu nepilnametis vaikas S. P. nurodė, kad jis nori su mama matytis kiekvieną dieną, jos labai pasiilgsta, jam labiau patiko gyventi Vokietijoje, nes ten buvo lengviau mokytis. Nepilnametė M. P. nurodė, kad ji myli abu tėvus, todėl jai svarbu gyventi su kažkuriuo iš tėvų, jai patinka gyventi tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje. Šalių nepilnamečiai vaikai yra atitinkamai 10 ir beveik 12 metų amžiaus, gebantys išreikšti savo nuomonę. Iš EŽTT praktikos matyti, kad kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (žr. M. ir M., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Hokkanen prieš Suomiją, Serija A Nr. 299-A, par. 61 ir kt.). Nors nagrinėjamu atveju M. P. laikėsi pozicijos, kad ji galėtų gyventi tiek su tėvu, tiek ir su motina, tačiau šalių sūnus išreiškė aiškų norą gyventi su mama. Pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnamečiui sūnui yra labai svarbi sesuo, būtent į ją jis kreipiasi pagalbos; M. broliu rūpinasi, padeda jam (2017 m. lapkričio 3 d. Medicinos dokumentų išrašai). EŽTT yra priimtina nacionalinių teismų suformuluota taisyklė, kad, egzistuojant vienodoms tėvų galimybėms (tinkamumui) auginti vaiką, pastarojo pozicija dėl to, su kuriuo iš tėvų gyventi, turėtų būti gerbiama. Pažymėtina, kad vaikų aplinkos saugumas, stabilumas, glaudaus ryšio su broliu ar seserimi išsaugojimas, vaiko ryšių su kiekvienu iš tėvų stiprumas taip pat turi būti teismo įvertintas, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija kokių nors vaikų interesus iš esmės pažeidžiančių abiejų tėvų savybių nenustatė. Nors pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovės padėtis Vokietijoje nėra stabili ir ji nėra pajėgi užtikrinti saugios vaikų gyvenamosios vietos, todėl tai yra pagrindas nepaisyti vaikų norų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, abiejų šalių tiek finansinė padėtis, tiek asmeninės savybės, tiek ir gyvenimo sąlygos yra apylygės. Be to, akcentuotina, kad ieškovui trūksta gebėjimų užtikrinti disciplinuotą vaikų mokymąsi. Šalių nepilnamečiai vaikai 5 metus (nuo 2011 m. iki 2016 m. pabaigos) gyveno Vokietijoje su atsakove ir, tik apeliantę suėmus, 2016 m. gruodžio mėn. ieškovas grižo su vaikais gyventi į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į abiejų tėvų apylygę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino vaikų nuomonės, neturinčios esminių valios trūkumų.

15. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tėvas, su kuriuo begyventų vaikai, turi užtikrinti saugų, stabilų ir disciplinuotą vaikų gyvenimą, jų teisę bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu ar kitais artimais šeimos nariais (priešingos aplinkybės gali sudaryti pagrindą keisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą). Reikalui esant, kompetentingos valdžios institucijos turi pozityviąją pareigą teikti pagalbą, stebėti šeimos situaciją nurodytoje srityje.

16. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nepakankamą dėmesį skyrė teisės normose įtvirtintam reikalavimui – spręsti ginčą išklausant vaikus tiesiogiai bei atsižvelgiant į vaikų norą, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų jie nori gyventi, bei vaiko norų atitiktį jo interesams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmestus, ieškovui jo patirtos išlaidos nepriteistinos; iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 10,15 Eur pašto išlaidų.

17. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė neprašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų; tenkinus apeliacinį skundą, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. P. (P. P.) ieškinį atsakovei N. E., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,15 Eur (dešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.