- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-06
- Bylos Nr.
- e2YT-10366-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01319-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos duktė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama I. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pridedamas I. K. mirties liudijimas. Testamento mama nepaliko. Tai patvirtina Testamentų registro pažyma. Šioje pažymoje matosi, kad po I. K. mirties palikimas nėra priimtas. Mirties dieną I. K. turėjo nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pastatai mamai priklausė pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ASR-3778. Mama paveldėjo pastatus po sutuoktinio R. K. mirties. Po mamos mirties liko gyventi pastatuose (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo pastatus, jais rūpinosi kaip savais, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius. Yra išsaugojusi 2019-2020 m. mokesčių už elektrą knygelę, prie bylos prideda šios knygelės dalies kopijas. Po mamos mirties faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti kitą likusį turtą, t. y. asmeninius, atminčiai skirtus jos daiktus. Kadangi po tėvo mirties dokumentus tvarkėsi mama, ji tokios patirties neturėjo. Kai kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, jai notarų biure buvo paaiškinta, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti. Kaip nurodyta CK 5.11 str. 1 d. 1 p., būdama mirusios I. K. dukra, priklauso pirmajai eilei įpėdinių turinčių teisę į palikimą pagal įstatymą. I. K. turėjo ir sūnų A. K., kurį į procesą įtraukia suinteresuotu asmeniu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos, pareiškėjos reikalavimą palaiko. Pretenzijų į palikimą po I. K. mirties nereiškia. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
5. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
6. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėja I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. K. yra palikėjos dukra. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, I. K. sutuoktinis R. K. mirė (duomenys neskelbtini). I. K. sūnus – A. K., kuris byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu, pretenzijų dėl palikėjos turto nepateikė, su pareiškimo tenkinimu sutiko. 2024 m. liepos 3 d. Testamentų registro išraše nurodyta, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, teismui pateiktas palikėjos testamentas patvirtina, kad ji jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog I. K. vardu yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties perėmė ir valdo I. K. priklausantį turtą, po mamos mirties perėmė jos asmeninius, atminčiai skirtus daiktus, liko gyventi pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiūri pastatus, moka mokesčius (ką patvirtina teismui pateikti dokumentai), tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
8. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
9. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog A. K., mirusios I. K. dukra, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.