Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Tankovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, byloje teikia išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nutraukti dėl atsakovo kaltės jos ir atsakovo T. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: K. L. nuosavybėn priteisti automobilį AUDI A4, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) –1000,00 eurų vertės;

3. Nepilnamečio sūnaus J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti iš atsakovo T. L. po 300,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

4. Priteisti iš T. L. įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., iš viso 1200,00 Eur;

5. Nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu sumotina ieškove K. L. pagal jos gyvenamąją vietą;

6. Nustatyti tokią T. L. bendravimo ir dalyvavimo mažamečio sūnaus J. L. auklėjime tvarką:

- iki sūnui J. sukaks 3 metai, ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui telekomunikacinių ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Atsižvelgiant į sūnaus J. L. amžių ((duomenys neskelbtini) metukai), jo poreikius, bei siekiant nesutrikdyti jo įprasto dienos režimo, apie ketinimą susitikti su sūnumi J. L. ar bendrauti mobilaus ryšio priemonėmis, atsakovas privalo pranešti ieškovei trumpąja SMS žinute prieš tris dienas, kad būtų galima suderinti vietą ir laiką;

- sūnui J. L. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų, tėvas su sūnumi bendrauja „Skype" ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val. Apie negalėjimą bendrauti telekomunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas telekomunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis. Bendravimas nebus kompensuojamas kitomis dienomis, jeigu tėvas be pateisinamos priežasties nebendravo su vaiku šiame punkte nustatytu laiku;

- sūnui J. L. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų ieškovė K. L. įsipareigoja netrukdyti tėvui T. L. lankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su sūnumi;

- ieškovė K. L. įsipareigoja netrukdyti atsakovui T. L. dalyvauti sūnaus auklėjime, gauti informaciją apie vaiką iš auklėjimo, vėliau mokymo, gydymo ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ir ateityje turės ryšį su vaiku;

- kai įvyksta pasikeitimų ir atsakovas negali sutartu metu bendrauti su sūnumi, jis privalo apie tai nedelsiant informuoti ieškovę SMS žinute, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną;

7. Nutraukus santuoką jai palikti R. pavardę, atsakovui – L. pavardę.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoką su atsakovu T. L. sudarė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dar iki santuokos sudarymo jiems gimė sūnus J. L.. Santuoka ir buvo sudaryta dėl to, jog šalims gimė vaikas. Nuo pat santuokos pradžios ieškovė pastebėjo, jog atsakovas vartoja alkoholį, psichotropines medžiagas, tačiau tikėjosi, jog santuoką pavyks išsaugoti atsakovui dedant pastangas atsisakyti žalingų įpročių. Ji nuolat prašė atsakovo imtis priemonių bei kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau prašymai nieko negelbėjo. Ilgainiui atsakovas pradėjo darytis agresyvus, ėmė vartoti prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, tad nematydama kitos išeities ir jausdama pavojų sau ir vaikui, liepė atsakovui išeiti gyventi atskirai. Ne kartą į namus kvietė policijos pareigūnus, nes jis smurtavo. Atsakovas 2022 m. liepos 1 d. išėjo gyventi atskirai ir nuo to laiko šalys santuokinių ryšių nepalaiko, atsakovas nesidomi vaiko gyvenimu, jam neteikia jokio išlaikymo. Atsakovas gyvena Airijoje, ten turi darbą. Šeima jokio nekilnojamojo turto nėra įgijusi. Santuokos metu įgijo transporto priemonę AUDI A4, kuri buvo registruota jos vardu. Automobilis reikalingas sūnaus poreikiams tenkinti bei jos darbinei veiklai, o atsakovas neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Ieškovės K. L. atstovė advokatė Vilma Petrauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko pilnai, prašo jį tenkinti. Nutraukti ieškovės K. L. ir atsakovo T. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltė įrodyta. Santuokoje įgytą turtą –automobilį AUDI A4, priteisti ieškovei. Nepilnamečio J. L. išlaikymui priteisti iš atsakovo T. L. po 300,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš T. L. įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., iš viso 1200,00 Eur. Nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove K. L. pagal jos gyvenamąją vietą. Taip pat nustatyti ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Atsakovas T. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei privalomoje mediacijos procedūroje, nei teisme nedalyvavo, savo pozicijos santuokos nutraukimo dėl jo kaltės klausimu neišreiškė. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2022 m. gruodžio 10 d. Atsakovo laikymasis pasyvios pozicijos leidžia daryti išvadą, kad jis ieškiniui neprieštarauja, sutinka, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta pagal ieškovės reikalavimą pripažįstant jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. L. ir T. L. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) , santuokos sudarymo faktas patvirtinamas pateiktu į bylą Santuokos sudarymo įrašu. Santuokoje sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai dalintino bendrai įgyto nekilnojamojo turto neįgijo, įgijo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė K. L. ieškiniu reikalauja nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo T. L. kaltės. Privalomoji mediacija iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo pasibaigė be rezultatų, kadangi T. L. nesutiko pasinaudoti šia priemone.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaida Tankovskienė teismo posėdžio metų paaiškino, kad vykdant Alytaus apylinkės teismo įpareigojimą pateikti išvadą civilinėje byloje, skyriaus specialistai lankėsi ieškovės K. L. šeimoje, bendravo su ieškove. Su atsakovu T. L. bendrauta nebuvo. T. L. 2022 metų rudenį išvyko dirbti į Airiją. Apsilankymo ieškovės K. L., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje metu nustatyta, kad K. L. su nepilnamečiu sūnumi J. L. gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su visais patogumais. Namuose švaru ir tvarkinga, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, sanitarinės sąlygos tinkamos. J. namuose yra skirtas atskiras kambarys, jame yra vaikui skirtų daiktų ir žaislų. Miegamajame kambaryje yra J. skirta vaikiška lova – automobilis, žaidimų erdvė, kurioje yra padėti jo žaislai. Kadangi berniukas yra mažametis ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) miega kartu su mama. Šiuo metu nepilnamečiui J. L. jo gyvenamojoje vietoje sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė K. L. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovės teigimu, šeimos mėnesio pajamos šiuo metu yra tik universali išmoka nepilnamečiui vaikui - 80,50 Eur. Paaiškino, kad pragyvena iš santaupų (prieš naujus metus laikinai buvo išvykusi dirbti į užsienį). Nepilnametis J. L. lanko Alytaus lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis nepilnamečiui J. L. 2022 m. vasario 20 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko tėvas būdamas neblaivus smurtavo prieš vaiko motiną). K. L. ir T. L. šeimai laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre buvo taikoma atvejo vadyba, buvo teikiamos socialinės paslaugos. Tėvams K. L. ir T. L. administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės netaikytos. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos svarbu atsižvelgti į tai, kad J. L. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tokio amžiaus vaiko normaliam, sveikam vystymuisi ypatingai svarbus yra glaudus ryšys su motina, jos švelnumas, paguoda, artumas. Įvertinus ieškovės galimybes užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas nepilnamečiui sūnui, jo nuolatinius ir artimus santykius su motina, į tai, kad J. L. yra mažametis, mano, kad nepilnamečio J. L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Susipažinus su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, Skyriaus nuomone, prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, iš esmės nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų. Tačiau nepilnamečiui sulaukus 3-4 metų amžiaus bendravimo laikas turėtų būti ilginamas, taip pat turėtų būti numatyta galimybė, kad 6 amžiaus sulaukęs vaikas galėtų bendrauti ne tik savo gyvenamojoje vietoje. Skyriaus nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena kaip šeima, kadangi atsakovas nuolatos vartoja alkoholį, psichotropines medžiagas, smurtauja prieš ieškovę. Atsakovas gyvena užsienyje, šeimos neišlaiko ir prie bendrų šeimos reikalų materialiai neprisideda. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 straipsnis). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, nors ieškovė patvirtino, kad apie procesą atsakovas žinojo. Toks atsakovo elgesys vertintinas, kaip sutikimas su ieškinio reikalavimais. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Ieškovės nurodytas faktines aplinkybes pagrindžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis nepilnamečiui J. L. 2022 m. vasario 20 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko tėvas būdamas neblaivus smurtavo prieš vaiko motiną). K. L. ir T. L. šeimai laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre buvo taikoma atvejo vadyba, buvo teikiamos socialinės paslaugos. Tuo tarpu atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, todėl teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Todėl teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus) kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis psichologinis ir fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę. Įvertinus tai konstatuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji nutrauktina (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos sudarymo turėta R. pavardė, atsakovui – L. pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių pobūdžio

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, kad santuokos metu šalių buvo įgytas registruotinas turtas – automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur vertės, registruotas ieškovės K. L. vardu. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai asmenine nuosavybės teise priteisti automobilį, kadangi jis reikalingas šeimos poreikių tenkinimui, o atsakovas apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šio turto padalijimo ir prašomos priteisti kompensacijos, ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai ir nustatoma, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant atsakovui 500,00 Eur piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį.

Bylos duomenimis šalys kreditorių neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką J. L., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė nurodo, kad vaikas gyvena kartu su ja nuomojamame bute. Ieškovė viena rūpinasi vaiku. Teismo posėdyje Skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių vaiku, patvirtino, kad jos galimybės užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas nepilnamečiam vaikui yra pakankamos, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustato su motina ieškove K. L. (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu su vaiku nebendrauja, juo nesidomi. Ji leidžia ir ateityje leis atsakovui matytis, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kuri įpareigotų atsakovą bent minimaliai bendrauti su vaiku. Atsakovas prieštaravimo dėl bendravimo tvarkos nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės prašymą ir nustato atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 840,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014), atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas dėl išlaikymo dydžio neprieštaravimų neteikė. VTAS atstovė prašomam priteisti išlaikymo dydžiui pritarė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos sumos vaikui per mėnesį yra realios ir būtinos tokio amžiaus vaiko būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 300,00 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Iš ieškovės ieškinio ir jos paaiškinimo teisme matyti, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui daugiau nei pusę metų, ieškovė teismo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius. Atsakovui neginčijant, kad neteikė savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui už keturis mėnesius, skaičiuojant vaikui po 300,00 Eur už mėnesį, iš viso priteistina 1200,00 Eur (300,00 Eur x 4 mėnesiai) (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 1dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 251,67 Eur.

Mokėtinas žyminis mokestis sudaro: 105,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, 21,00 Eur už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą, 105,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką su tėvu, 27,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 81,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, iš viso 339,00 Eur. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,32 Eur, jos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys iš esmės patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo T. L. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „R.“, atsakovui pavardę „L.“.

Priteisti iš atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui J. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną K. L..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę AUDI A4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui T. L. iš ieškovės K. L. 500,00 Eur kompensaciją.

Nepilnamečio vaiko J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. L. pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatyti T. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. tvarką:

- iki sūnui J. sukaks (duomenys neskelbtini) metai, ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui telekomunikacinių ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Atsižvelgiant į sūnaus J. L. amžių ((duomenys neskelbtini) metukai), jo poreikius, bei siekiant nesutrikdyti jo įprasto dienos režimo, apie ketinimą susitikti su sūnumi J. L. ar bendrauti mobilaus ryšio priemonėmis, atsakovas privalo pranešti ieškovei trumpąja SMS žinute prieš tris dienas, kad būtų galima suderinti vietą ir laiką;

- sūnui J. L. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų, tėvas su sūnumi bendrauja „Skype" ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val. Apie negalėjimą bendrauti telekomunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas telekomunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis. Bendravimas nebus kompensuojamas kitomis dienomis, jeigu tėvas be pateisinamos priežasties nebendravo su vaiku šiame punkte nustatytu laiku;

- sūnui J. L. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų ieškovė K. L. įsipareigoja netrukdyti tėvui T. L. lankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su sūnumi;

- ieškovė K. L. įsipareigoja netrukdyti atsakovui T. L. dalyvauti sūnaus auklėjime, gauti informaciją apie vaiką iš auklėjimo, vėliau mokymo, gydymo ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ir ateityje turės ryšį su vaiku;

- kai įvyksta pasikeitimų ir atsakovas negali sutartu metu bendrauti su sūnumi, jis privalo apie tai nedelsiant informuoti ieškovę SMS žinute, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Priteisti iš atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 251,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – pašto išlaidos).

Priteisti iš atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 339,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.