Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistumas išnykęs

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. paaiškino, kad laiko tikslaus nurodyti negali, neprisimena, tačiau tai galėjo būti diena nurodyta pranešime apie įtarimą, tą vakarą jie šventė L. K. gimtadienį. Jis buvo išgėręs, gėrė tą vakarą degtinę, daug buvo išgėręs, ne viską gerai prisimena. Gali paaiškinti, kad jam, J. B., L. K., A. B., G. K., D. B. kartu lauke, adresu (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholį ir kieme kepant šašlykus, G. K. ir D. B. bendras sūnus E. B. nuolat sukosi prie jų suaugusiųjų, dėl to, jis, būdamas neblaivus, stengėsi jį išprašyti iš tos vietos, kur jie vartojo alkoholį. Jis nenorėjo, kad jis tai matytų. Nors E. B. mama G. K. ir nevartojo alkoholio, tik D. B., E. B. tėtis, su juo gėrė. Kadangi E. B. elgesys buvo įžūlus, jis neklausė nei savo motinos, nei savo tėvo pastabos, kad jau eitų į namus, jis keletą kartų bandė E. B. žodžiu sudrausminti, tačiau jis vis neklausė jo, kaip neklausė ir savo tėvų ir toliau įžūliai sukosi aplink suaugusiuosius atsikalbinėdamas. Dėl to, kad buvo nemažai tą vakarą išgėręs, gali būti, jog, ketindamas jį sudrausminti žodžiu, kaip minėjo, ir kai E. B. nepakluso, gali būti, kad jis suėmė jam už ausies. Suimdamas E. B. už ausies, gali būti, kad taip ir sukėlė jam fizinį skausmą. E. B. jis tik vieną kartą buvo suėmęs jam už ausies, po to, kai jis jam suėmė už ausies tuomet E. B. pabėgo į namus. Apie tai, ar J. B. kokiu nors būdu tą vakarą sukėlė E. B. fizinį skausmą, nieko pasakyti negali, kadangi kaip minėjo jis tą vakarą buvo gerokai išgėręs. Bent jau jis nematė tokio dalyko, arba neatsimena. Daugiau apie tą vakarą jokių aplinkybių paaiškinti negali, kadangi papasakojo viską, ką prisiminė. Nori paaiškinti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Suvokia, kad tą vakarą netinkamai pasielgė. Labai dėl to gailisi, savo kaltę pripažįsta. Jis atsiprašė tiek G. K., tiek ir E. B., kad tą vakarą sukėlė E. B. fizinį skausmą. Todėl nori susitaikyti esant galimybei (el. b. l. 248–251).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. B. paaiškino, kad laiko tikslaus nurodyti negali, neprisimena, tačiau tai galėjo būti diena nurodyta pranešime apie įtarimą, tą vakarą jos šventė motinos L. K. gimtadienį. Tą vakarą buvo šiek tiek išgėrusi, gėrė alų, išgėrė porą skardinių alaus, nesijautė apsvaigusi ir viską gerai prisimena. Jos motinos gimtadienį šventė daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), to namo kieme, kur ir gyvena. Būdami kieme, ten kepė šašlykus. Gimtadienį dalyvavo jos mama L. K., jos motinos draugas, kurio vardo ji nežino, neprisimena, A. B. ir jo kažkoks draugas, kurio ji nepažįsta ir vardo jo neprisimena, taip pat dalyvavo G. K., A. B. ir jos sesuo K.. Alkoholio nevartojo tik G. K., A. B. ir jos sesuo K.. Kol jie kepė šašlyką, prie jų nuolat sukosi G. K. vaikai, E. ir E.. Jie visą tą vakarą, besisukinėdami prie jų suaugusiųjų kompanijos, elgėsi nemandagiai, įžūliai. Dėl to jos motina L. K. pradėjo drausminti G. K. vaikus, pasakydama jiems, jog jie eitų namo. G. K. vaikai, t. y. E. ir E., ne tik, kad nepaklausė, bet dar ir įžūliai, necenzūriniais žodžiais išvadino jos motiną. Po to, kai ji išgirdo, jog mažamečiai taip necenzūriniais žodžiais iškeikė jos motina, ją suėmė pyktis, nes jie parodė visišką nepagarbą jos motinai, ji, norėdama juos sudrausminti, suėmė būtent E. už rankos ir dešinės rankos delnu nestipriai pliaukštelėjo jam per žandą. Tas pliaukštelėjimas tikrai buvo nestiprus. Po to jos pliaukštelėjimo, E. net nesusiverkė, o kaip tik dar labiau pradėjo keiktis ir įžeidinėti ją ir jos motiną. Ji nežino, ar G. K. matė, kaip ji pliaukštelėjo jos sūnui E. per žandą, po to, kai jis įžeidinėjo jos motiną, tačiau ji šioje situacijoje niekaip nesureagavo, ji pati yra pasakiusi, kad jai yra „dzin“. G. K. pati nesusitvarko su savo vaikais, kadangi jie yra nevaldomi, įžūliai elgiasi. Apie tai, ar A. B. buvo E. suėmęs už ausies, ji nežino ir nieko pasakyti negali. Bent jau ji nematė tokio dalyko. Ji žino, kad tą vakarą buvo atvažiavę policijos pareigūnai, nes po to, kai ji nestipriai pliaukštelėjo per žandą E., jis nubėgęs į namus paskambino policijai. Tačiau atvykę policijos pareigūnai su ja tą vakarą nebendravo. Ji supranta, kad pasielgė netinkamai, jog sudavė nestipriai vieną kartą delnu E. per žandą. Ji dabar labai gailisi dėl tokio savo poelgio, tiesiog tuo metu buvo išprovokuota tokio įžūlaus E. elgesio prieš jos mamą. Ji norėtų atsiprašyti jo ir jo motinos G. K. už savo tokį elgesį. Jeigu būtų tokia galimybė, norėtų su jais susitaikyti. Tiesiog dabar suprato, kad jai reikia išvengti kitą kartą tokios G. K. vaikų provokacijos dėl jų įžūlaus elgesio. Taigi, nori dar kartą pasakyti, jog ji savo kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies, nes ji du kartus delnu nesudavė E. B. per veidą ir į kaklą, taip sukeldama jam fizinį skausmą, savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, jog nestipriai delnu pliaukštelėjo jam per veidą vieną kartą, po to, kai jis necenzūriniais žodžiais keikė jos motiną, tikėdamasi jį sudrausminti. Tikrai netiki, kad tuo lengvu pliaukštelėjimu jam kažkaip sukėlė fizinį sklausmą, juk jis net nesusiverkė ir neparodė jokių kitų ženklų, jog jam skaudėtų po to nestipraus jos pliaukštelėjimo. Po šio atvejo teko iš kaimynų girdėti, jog tas pats E. B. kaimyną keikė ir įžeidinėjo sakydamas jam, kad jis nieko tam berniukui padaryti negali, kadangi jis kaip jai iškvies policiją. O pati G. K. tai girdėdama, net nebandė sudrausminti savo vaiko elgesio (el. b. l. 216–219).

Be kaltinamųjų A. B. ir J. B. paaiškinimų, jų kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29911-23 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, kad 2023 m. liepos 31 d. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas nepilnametis E. B. teigė, kad neblaivi kaimynė J. K. jį sumušė (el. b. l. 21–24).

Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų duomenų neužfiksuota (el. b. l. 49–51).

Iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC skaitmeninis garso įrašas, pavadinimu BPC skambu io ra as (ID 92209798391, skambučio pradžia_ 2023-07-28 21_46_51. Apžiūros metu užfiksuota, kad verkiantis vaikas praneša, jog jį sumušė kaimynės dukra J. K.. Įvykio vietoje yra išgėrusių žmonių (el. b. l. 61–64)

Iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera „BODY“ užfiksuoti vaizdo įrašai „PSS-20230728-221756UTC+0300“; „PSS-20230728-221807UTC+0300“. Atvykę pareigūnai į įvykio vietą, bendravo su vaiko E. B. mama, kuri nurodė, jog žino, kad jos sūnus iškvietė policijos pareigūnus, ji buvo nurodžiusi eiti savo sūnui į namus, tačiau berniukas jos neklausė ir toliau buvo tarp neblaivių asmenų. Mamos vertinimu, sūnus pats prisiprašė, kadangi J. K. vadino necencūriniais žodžiais, todėl ta neblaivi moteris J. K. sudavė jos sūnui E. B. į veidą. E. B. mama nurodė, kad tarp A. B., J. K. ir jos motinos vyko muštynės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neu(el. b.l. 81–84).

Iš 2023 m. rugsėjo 7 d. VĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo atsakymo į paklausimą matyti, kad 2023 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini), piliečiui E. B. nebuvo registruotas kvietimas (el. b. l. 101–102).

Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. VĮ Švenčionių rajono sveikatos centro atsakymo į paklausimą matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. E. B. į VŠĮ Švenčionių rajono veikatos centrą nesikreipė (el. b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs nepilnametis E. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime vakare, dienos neprisimena, šeimos kepė šašlykus. Viskas prasidėjo nuo to, kad nenorėjo eti namo, nes laukė tėčio, kol jis baigs kepti, ir mamos, kol ateis iš kaimynės. Su draugu čiuožinėjo, tada priėjo L. K. ir pasakė: „valink namo“, jis nėjo, nes laukė tėčio, toliau čiuožinėjo, tada priėjo jos dukra K. K., kuriai (duomenys neskelbtini) metų, ir pasakė: „valini arba aš pakviesiu savo sesę su jos draugeliu“, tada ji po kurio laiko atėjo prie jo, pasakė „valink namo“, tada jis nulipo nuo čiuožyklos, nenorėjo eiti namo, o nuėjo pas mamą ir pasakė, kad jie lenda prie jo, mama pasakė eiti namo, bet jai pasakė, kad palauks jos. Vėl grįžo, ėjo takeliu, laukė, kol draugas ateis, tada A. B. ir J. K. prišoko, pasakė „ko nevalini namo“, jis patempė už ausies (rodo kairė ausį), o ji sudavė per veidą (rodo plaštaka per dešinį skruostą). Jis, verkdamas nubėgo namo, papasakojo viską broliui ir jiedu iškvietė policiją. Po kiek laiko atvažiavo policija, jos paklausė, ar žino, kad vaikas iškvietė policiją, pasakė, kad taip. Kitą dieną ji pradėjo ant jo „varyti“: „ach tu malaletka, „niščij brodas“ papasakojai mamai, gausi velnių“, pasakė jai: „tuoj ateis mama, nesišaipysi“. Sudavė du kartus dešine ranka į skruostą. Vieną kartą prie čiuožyklos sudavė prie kaklo (rodo kairę pusę), kitą kartą trenkė prie tako, kur eina posūkis. Jautė skausmą, buvo paraudonavę, buvo mėlynė, bet kai nusiprausė šaltu vandeniu, kitą dieną nieko nebuvo. Kaklo skausmą vertina 8 balais, ausį 6 balais. Paraudimus parodė broliui E., kuriam yra (duomenys neskelbtini) m. Jis pasakė iškviesti pareigūnus ir jis pakvietė. Pas gydytoją nėjo, vaistų dėl skausmo nereikėjo. Kitą dieną truputį paskaudėjo, bet pabuvo Dienos centre ir praėjo viskas. Iš pradžių už ausies tempė A. B., o tada trenkė J. K.. Sudavė į kairę pusę su dešine ranka (el. b. l. 103–104).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2023 m. liepos 28 d. apie 21:00 val. nuėjo pas kaimynę atsigerti arbatos. Grįžusi į namus, jos sūnus E. B. (B.) pasakė, kad brolis E. B. iškvietė į namus policiją. Ji paklausė, dėl ko brolis iškvietė policiją. E. B. atsakė, kad iškvietė policiją, nes J. K. sudavė vieną kartą jam per veidą. Ji paklausė E. B. dėl ko sudavė. Jis paaiškino, kad J. K. jam su kitais vaikais liepė eiti namo, kadangi jau buvo labai vėlu. Tačiau jis nepaklausė ir pradėjo J. K. pravardžiuoti. Ji priėjusi prie E. B. sudavė jam vieną kartą į veidą. Ji paklausė sūnaus, ar jam skaudėjo. Sūnus E. B. atsakė, kad skaudėjo. Vaikas tikrai nėra linkęs meluoti ir ji tiki, kad sako tiesą. Po šio įvykio su J. K. nebendravo, kadangi ji jos bijo. Jie dažnai su draugais bendrame kieme vartoja alkoholį ir elgiasi konfliktiškai (el. b. l. 16–18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Andrius Radziulis paaiškino, kad Vilniaus aps VPK Švenčionių r. PK Reagavimo skyriuje eina vyresniojo tyrėjo pareigas. 2023 m. liepos 28 d. apie 21.50 val. iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynės neblaivi dukra J. K. sumušė pranešėją, kuriam (duomenys neskelbtini) metų. GMP medikų vaikas atsisakė. Tėvai namuose, skambino iš telefono, kuris priklauso broliui. Atvykus minėtu adresu, buvo bendrauta su berniuko pranešėjo motina G. K., kuri tą vakarą buvo blaivi. G. K. paaiškino, kad jos sūnus E. B., kuris ir iškvietė policijos pareigūnus pats, iki vėlumos buvo lauke ir neklausė jos, jog jam jau laikas eiti į namus. G. K. drausmino savo sūnų E. B., barė jį, tačiau jis jos vis tiek neklausė, dėl to ir kaimynė subarė jos sūnų E., jog šis elgiasi įžūliai ir neklauso savo motinos. G. K. jiems paaiškino, kad jos sūnus E. B. fiziškai nuo kaimynės J. K. nenukentėjo. G. K. J. K. pretenzijų neturi, ji apgailestavo, kad jos sūnus E. B. be jos žinios pats paskambino į policiją. Patikrinus namuose aplinką, viskas buvo tvarkinga. Trumpai pabendravus su berniuku, jis neatrodė išsigandęs. Paklausus, ar reikalinga GMP medikų apžiūra berniukui, motina patikino, kad nereikalingi GMP medikai, kadangi jos sūnus E. B. fiziškai nenukentėjo, jis tik buvo išbartas kaimynės, dėl to, kad E. neklausė savo motinos (el. b. l. 264–267).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. paaiškino, kad 2023 m. liepos 28 d., tą vakarą buvo švenčiamas jos gimtadienis. Prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, ji su savo dukra J. B., A. B., kaimynu A. B., G. K., prie savo laiptinės kepė šašlykus. Ten prie laiptinės netoli yra įsirengę jie su kaimynais suoliukus pasėdėti, ten tą vakarą ir šašlykus valgė. Tą vakarą, ji, G. K. ir A. B. alkoholio nevartojo, šiek tiek išgėrusi buvo jos dukra J. B.. A. B. buvo stipriai neblaivus tą vakarą. Kadangi kaimynė G. K. buvo kartu su jais, todėl visą laiką, prie jų suaugusiųjų nuolat sukosi ir jos vaikai E. ir E.. Ne kartą G. K. vaikams E. ir E. buvo pasakyta, kad eitų į namus, nes jiems nėra ką prie suaugusiųjų daryti ir klausytis jų pokalbių. Juk jau buvo ir vėlu, apie 22.00 val., jau buvo pradėję temti. Ne kartą G. K. pati savo vaikus drausmino, kad jiems jau laikas į namus, nes vėlu, tačiau jie atsikalbinėjo ir savo motinos visiškai neklausė. Tą vakarą, G. K. vaikai visą laiką būnant jiems prie jų elgėsi įžūliai, užgauliojo ją vadindami ją „žiurke“, „ragana“, „bedante“. G. K. dar bandė juos drausminti, kad jie taip įžūliai nesielgtų, tačiau jie į savo motinos žodžius net nereagavo. Ir tuo metu, kai E. jį užgauliojo negražiais žodžiais, jos dukra J. B. gynė ją, bandydama E. paaiškinti, kad jis elgiasi nemandagiai ir įžūliai, tačiau E. B. į J. žodžius net nereagavo, o priešingai dar labiau ir įžūliau elgėsi keikdamas jas. Todėl J. tikriausiai nesusivaldė ir norėdama E. sudrausminti, nestipriai pliaukštelėjo jam per žandą. Tikrai matė, kad tas pliaukštelėjimas buvo nestiprus. E. po J. tokio pliaukštelėjimo, neverkė, niekaip neparodė, kad jam skaudėtų ar panašiai, jis tiesiog tada apsisuko ir nuėjo į namus. Ar A. B. ką E. B. padarė, ji nieko apie tai negali pasakyti, nes to nematė. Visą tai matė E. motina G.. G. dėl to pliaukštėlėjimo, kai J. nestipriai pliaukštelėjo E. po to, kai jis ją visokiais žodžiais koliojo, J. nieko nepasakė, jokių pretenzijų neišreiškė. G. dar pati skundėsi jiems, kad ji negali su savo vaikais susitvarkyti, jie jos visiškai neklauso ir daro, ką nori. Netrukus visi išsiskirstė ir nuėjo į namus. Matė tą vakarą į jų kiemą buvo atvykę policijos pareigūnai, bet ji nežinojo pas ką jie atvyko. Net nepagalvojo, kad čia dėl to, kad J. ją gindama nestipriai pliaukštelėjo E. B. per žandą. Nori pasakyti, kad G. K. vaikai yra labai įžūlus, nepaisant to, kad jie dar visai mažamečiai. Jie ne kartą iki to vakaro ir po to vakaro ją įžeidinėjo ir toliau įžeidinėja, jų elgesys labai įžūlūs, keikiasi. G. K. nuolat skundžiasi, kad su jais negali susikalbėti. Daugiau po to vakaro su G. K. ji nebendravo. Papasakojo tik tiek, ką žino ir ką matė (el. b. l. 275–278).

Iš 2023 m. rugpjūčio 22 d. VRIS CDB asmens duomenų bazės išrašo matyti, kad J. B. ankstesnė pavardė – K. (b.l. 128–132).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamieji J. B. ir A. B. E. B., nesulaukusiam 14 metų, sukėlė fizinį skausmą, kadangi A. B. 2023 m. liepos 28 d. apie 21.45 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), patempė E. B. už kairės ausies, o po to J. B. sudavė vieną smūgį delnu į dešinį skruostą ir vieną smūgį delnu į kaklo sritį mažamečiui E. B., tokiu būdu sukeldami jam fizinį skausmą.

Kaltinamieji savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jų pačių parodymų, jų kaltę patvirtina mažamečio apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. B. ir A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdami, jog smurtauja bei taip norėdami mažametį sudrausminti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis E. B. yra gimęs (duomenys neskelbtini) m., taigi jis pagrįstai laikomas mažamečiu.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamųjų kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami A. B. ir J. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jų kaltei pagrįsti. Kaltinamųjų veiksmai padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jų kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmių inidividualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą skirti kaltinamajam A. B. 45 parų arešto bausmę bei už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. B. bausmę sumažinti trečdaliu, paliekant 30 parų areštą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. B. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamąją J. B. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti 51 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 34 MGL dydžio baudą. Paskirtas kardomąsias priemones, baudžiamiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl A. B. skirtinos bausmės

Kaltinamasis A. B. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 482–483).

A. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. teistas praeityje yra , teistumas išnykęs (el. b. l. 105–107), administracine tvarka baustas (el. b. l. 133–139), duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai (1. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3. atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4. paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5. užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju trečdalį sudaro 15 parų arešto) bei skirtina 30 parų arešto bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta – šalia namų, vakaro metu, į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo vienakrtinio pobūdžio, neintensyvūs, manytina, kad intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų perteklinė bei neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (LAT 2023-03-21 nutartis Nr.2K-97-697/2023. Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Taigi, teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Dėl J. B. skirtinos bausmės

Kaltinamojo J. B. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 478–479).

J. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. B. neteista (el. b. l. 70–71), administracine tvarka nebausta (el. b. l. 75–76), registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, skiria prokurorės siūlomą 51 MGL (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju trečdalį sudaro 17 MGL (850 Eur)). Tai reiškia, kad skirtina 34 MGL (1 700 Eur) bauda.

Skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamosios pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

V. Kiti klausimai

A. B. 2023 m. spalio 24 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, dienos, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

J. B. 2023 m. spalio 6 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, A. B. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, dienos, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

A. B. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 51 MGL (2 550 (du dūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1 700 (vieną tūkstantį spetynis šimtus) eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajai, kad ji sumokėjusi baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąją, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamajį įsakymą vykdyti – panaikinti.

1) nesutikdamas (-a) su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (-i) turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas (-a) surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo (-osios) gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-ąją) kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.