Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo eVigilo Ltd apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3883-567/2012 pagal ieškovo eVigilo Ltd ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su atviru konkursu ,,Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „ERP“, uždaroji akcinė bendrovė „Inta“, uždaroji akcinė bendrovė „NT Service“ bei uždaroji akcinė bendrovė „HNIT - Baltic“, institucija, teikianti išvadą – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą nutraukti 2010 m. sausio 22 d. paskelbto atviro konkurso ,,Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“ (pirkimo Nr. 83769) (toliau tekste - Konkursas) pirkimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. eVigilo Ltd pateikė kasacinį skundą.

Ieškovas 2011 m. sausio 31 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Konkursą. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą, nusprendęs, kad eVigilo Ltd neturėjo teisės paduoti ieškinio, o tuo pačiu ir atskirojo skundo. Dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties taip pat buvo pateiktas kasacinis skundas. Kasacinis teismas išnagrinėjęs eVigilo Ltd skundus grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Bylas pagal ieškovo ieškinius grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmos instancijos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi jas sujungė, palikdamas bylos Nr. 2-3883-567/2012.

Sujungus civilines bylas ieškovas pateikė patikslintus ieškinius, kuriais prašė:

1) įpareigoti atsakovą nutraukti atviro Konkurso pirkimo procedūras; 2) panaikinti atsakovo 2010 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 9.4-2931(5.2) nurodytą viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl nustatytos pasiūlymų eilės atvirame Konkurse; 3) panaikinti atsakovo 2010 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 9.4-3136 (5.2) nurodytą viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl UAB „NT Service“ bei UAB „HNIT - Baltic“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Konkurse; 4) pripažinti negaliojančiomis atsakovo įvykdytas Konkurso pirkimo procedūras; 5) pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 8 d. Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimo sutartį Nr. 35-6, sudarytą tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų UAB „NT-Service“ bei UAB „HNIT-Baltic“; 6) teismui nepripažinus 2011 m. kovo 8 d. sutarties Nr. 35-6 negaliojančia, priteisti ieškovo naudai 1 497 293,33 Lt baudą, kuri sudaro 10 proc. nuo šios sutarties vertės; 7) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. sausio 22 d. atsakovas paskelbė Konkursą. Ieškovas, UAB „ERP“ ir UAB „Inta“ pateikė šiam pirkimui bendrą pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

2010 m. rugsėjo 24 d. raštu „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“ Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau tekste - VPT) nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPĮ) pažeidimus bei tai, kad vykdytos Konkurso procedūros neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymosi, įpareigojo atsakovą panaikinti priimtus sprendimus dėl pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo ir pasiūlymų eilės nustatymo ir įpareigojo iš naujo nagrinėti ir vertinti Konkurso dalyvių pasiūlymų techninius duomenis ir atsižvelgiant į pasiūlymų kainas atlikti galutinį pasiūlymų vertinimą. 2010 m. spalio 6 d. raštu Nr. 9.4-2662 „Dėl pirkimo procedūrų vykdymo“ atsakovas Konkurso dalyviams pranešė, kad viešojo pirkimo komisija, gavusi VPT įpareigojimą, iš naujo atlieka pasiūlymų techninių duomenų nagrinėjimą ir vertinimą. Ieškovas 2010 m. spalio 12 d. raštu pareikalavo atsakovo nutraukti Konkurso procedūras. 2010 m. spalio 21 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad netenkino šio reikalavimo ir nenutraukė konkurso procedūrų. UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT- Baltic“, kaip konsorciumas, sudarytas Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, dalyvavo atsakovo paskelbtame konkurse ir 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu minėto konsorciumo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. 2011 m. kovo 8 d. tarp atsakovo ir konsorciumo yra pasirašyta Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimo sutartis Nr. 35-6.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas Konkurso metu vertino pasiūlymus remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijumi, įvertinant ir palyginant ne tik pasiūlymų kainas, bet ir techninius pasiūlymų duomenis. Techninių duomenų įvertinimui atsakovas taikė ekspertinio vertinimo būdą. Ieškovas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų, vykdomų vertinant pasiūlymus pagal ekonominį naudingumą, ypatumas tas, kad pasiūlymų techninės dalies įvertinimas atliekamas, kol nežinomos pasiūlymų kainos. Pasiūlymų vertinimas žinant tiekėjų kainas, pažeidžia šią tvarką ir neužtikrina VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo laikymosi. Nagrinėjamo Konkurso atveju perkančioji organizacija įvykdė susipažinimo su kainomis procedūrą, tiksliai žinojo kainas, todėl, ieškovo vertinimu, iš anksto galėjo nustatyti, kokius techninius balus turi gauti pirkimo dalyviai tam, kad užimtų tam tikras vietas pasiūlymų eilėje. Todėl, ieškovo manymu, tuo atveju, kai nustatoma, kad pasiūlymų techniniai duomenys įvertinti neteisėtai, o pasiūlymų kainos jau tapo žinomos, turėtų būti kartojama visa pirkimo procedūra, leidžianti tiekėjams pateikti naujus kainų pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti pasiūlymus bei nustatyti pirkimo laimėtoją VPĮ nustatyta tvarka.

Ieškovas taip pat pažymi, kad VPT 2010 m. rugsėjo 24 d. rašte nurodė, kad perkančiojoje organizacijoje neparengtas ekspertinio vertinimo metodikos aprašymas, o ekspertų vertinimų rezultatai tarpusavyje labai skiriasi. Skirtingų ekspertų įvertinimai, ieškovo manymu, patvirtina, kad jų pačių yra skirtingas įsivaizdavimas dėl pirkimo dokumentuose nustatytų vertinimo kriterijų ir kokio lygio turėtų būti pasiūlymai tam, kad gautų atitinkamą balų skaičių kiekviename kriterijaus parametre. Ieškovo manymu, ekonominio vertinimo kriterijai pirkimo dokumentuose apibrėžti netinkamai, neužtikrina objektyvaus pasiūlymų įvertinimo, pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą - įstatymo nustatyta tvarka sudaryti pirkimo sutartį, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas.

Be to, ieškovas mano, kad atsakovas samdydamas ekspertus pasiūlymų įvertinimui, neužtikrino jų nešališkumo. Atsakovas kaip nepriklausomus ir nešališkus ekspertus, samdė Kauno technologijos universiteto darbuotojus. Ieškovo vertinimu, visi šie ekspertai nėra nepriklausomi ir nešališki pirkimo dalyvio - UAB „NT Service“ - atžvilgiu. UAB „NT Service“ pasiūlyme nurodė savo atsakingų specialistų, dirbsiančių pirkimo sutarties vykdymo metu, sąrašą. Šiame sąraše paminėti du UAB „NT Service“ darbuotojai - pagrindinis ekspertas V. G. ir P. K., - kurie yra to pačio Kauno technologijos fakulteto darbuotojai, kaip ir UAB „NT Service“ pasiūlymui įvertinti samdyti ekspertai. Todėl ieškovo manymu, pasiūlymų vertinimas buvo atliktas šiurkščiai pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą, nes pasiūlymus balais vertinę ekspertai yra tiesiogiai susiję su UAB „NT Service“ specialistais.

Ieškovo vertinimu, UAB „NT Service“ bei UAB „HNIT - Baltic“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovo teigimu, minėti tiekėjai, siūlydami parduoti ir įdiegti įrangą (GPIS terminalo Nr. 2 aparatinė įranga ir GPIS terminalo Nr. 2 programinė įranga, skirta centralizuotam naujų sirenų valdymui), kurios nebuvo reikalaujama pagal pirkimo dokumentuose apibrėžtą techninę specifikaciją, pateikė techninės specifikacijos neatitinkantį pasiūlymą. Be to, UAB „NT Service" ir UAB „HNIT-Baltic“ pasiūlymo kaina (14 998 972,45 Lt) žymiai viršija ieškovo konsorciumo pasiūlymo kainą (13 588 300,00 Lt). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2011 m. sausio 3 d. VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau tekste – CPVA) rašte nurodoma, kad CPVA, vertindama perkančiosios organizacijos paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo viešajam pirkimui skyrimo, nustatė, kad tam, kad įgyvendinti projektą pagal nustatyto pirkimo laimėtojo UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ pasiūlymą, reikalingas papildomas 229 402,45 Lt finansavimas iš valstybės biudžeto, taip pat tinkamos finansuoti išlaidos 33 092,20 Lt dalimi sumažina finansavimą. Ieškovas pažymi, kad jo konsorciumo pasiūlymo kaina yra žymiai mažesnė už perkančiosios organizacijos numatyto laimėtojo ir ieškovo siūloma technologija gyventojų perspėjimo ir informavimo srityje yra unikali, išbandyta ir sėkmingai veikianti kitose šalyse. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos numatytas laimėtojas niekada nebuvo anksčiau kūręs analogiškų sistemų, jo pasiūlymas remiasi tik teoriniais galutinio produkto sprendimais, ir jis, kaip privatus subjektas, pateikdamas Lietuvoje paraišką pagal kitą projektą, prašo gauti papildomą Europos Sąjungos lėšų finansavimą tyrimams dėl analogiškų sistemų kūrimo, kai rinkoje jau yra sukurtas, išbandytas ir dėl to taip pat pigesnis ieškovo siūlomas kokybiškas produktas. Todėl papildomo finansavimo skyrimas iš valstybės biudžeto, kai rinkoje yra pilnai Lietuvos poreikius atitinkantis realiai sėkmingai veikiantis, pigesnis ir aukštos kokybės produktas, pilnai atitinkantis perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytą techninę specifikaciją, yra neracionalus ir neatsakingas, pažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą.

Ieškovo manymu, tiekėjo pasiūlymas neatitiko ir Konkurso sąlygų 40 punkto, kadangi jame pateiktas netinkamas draudimo laidavimas, pagal kurį laiduojama tik už vieną iš pasiūlymą pateikusių ūkio subjektų grupės narių, t.y. už UAB „NT Service“. Kitas pasiūlymą pateikusios ūkio subjektų grupės narys – UAB „HNIT Baltic“ laidavimo draudimo teisiniuose santykiuose nedalyvavo ir draudimo bendrovė pagal pateiktą draudimo laidavimo raštą neįsipareigojo už jo neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos draudiminė apsauga buvo dirbtinai susilpninta, todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas. UAB „NT Service“ pasiūlymas yra neteisėtas ir dėl to, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyti projekto vadovas ir telekomunikacijų tinklų informacinių sistemų diegimo ekspertas neturi reikiamos patirties vadovaujant telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityse bei atliekant projektus, kurių vertė viršija 500 000 Lt, todėl, ieškovo manymu, pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų 14.14 punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

Ieškovas tai pat pažymėjo, kad jis nepraleido termino pretenzijai pateikti, kadangi apie jo teises pažeidžiančius atsakovo priimtus sprendimus vykdant Konkursą sužinojo tik 2011 m. sausio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, o pretenziją pateikė 2011 m. sausio 13 d.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. Tarnyba vertinimo išvadoje nurodė atsakovui panaikinti viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl preliminariosios eilės ir laimėtojo nustatymo ir tiekėjų pasiūlymų vertinimus atlikti iš naujo. Kadangi atsakovo ekspertai vertino pasiūlymus pagal keturis vertinimo kriterijus, numatytus Konkurso sąlygų 67 punkte, o samdomi ekspertai tik pagal tris kriterijus, VPT konstatavo, kad vertinimo užduoties išskaidymas galėjo turėti įtakos pasiūlymų vertinimo rezultatams, todėl įpareigojo departamentą iš naujo nagrinėti ir vertinti pirkimo dalyvių pasiūlymų techninius duomenis bei atsižvelgiant į pasiūlymų kainas atlikti galutinį pasiūlymų vertinimą. Vykdant Tarnybos nurodymą, ekspertinis vertinimas atliktas iš naujo kiekvieno eksperto pagal keturis kriterijus, vadovaujantis aukščiau minėta ekspertinio vertinimo metodika ir pirkimo dokumentuose nurodytais kriterijais. 2010 m. spalio 29 d. posėdyje atsakovo vykdyto Konkurso komisija patvirtino dalyvių pasiūlymų techninių duomenų ekonominio naudingumo vidurkius ir atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atliko bendrą pasiūlymų įvertinimo. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad perkančioji organizacija atliko pakartotinį pasiūlymų vertinimą, kai jau buvo atplėšusi vokus su pasiūlymų kainomis, buvo esminis VPĮ ir viešųjų pirkimų principų pažeidimas, kadangi ekspertai iš naujo atlikę vertinimą nežinojo ir negalėjo žinoti apie pasiūlytas kainas, o pats pakartotinis vertinimas buvo atliktas tokioje dalyje, kuri niekaip negalėjo įtakoti galutinių rezultatų. Kadangi pasiūlymų kainos buvo žinomos, todėl pirkimo dalyviai 2010 m. lapkričio 4 d. raštu buvo informuoti apie sudarytą preliminarią pasiūlymų eilę, atskirai neinformuojant apie tarpinius rezultatus, t.y. apie pasiūlymų techninių duomenų įvertinimus. Tai, kad atliekant pasiūlymų vertinimą iš naujo dalyviams nebuvo pranešta apie pasiūlymų techninių duomenų patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, o dalyviai buvo informuoti apie bendrą pasiūlymų įvertinimą, niekaip nepaveikė tiekėjų padėties, tuo labiau negali būti laikoma atlikto ekspertinio vertinimo neobjektyvumo priežastimi.

Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad vertinimas buvo netinkamas, kadangi ekspertų įvertinimai yra skirtingi. Atsakovas, siekdamas užtikrinti ekspertinio vertinimo objektyvumą, pasiūlymų techninės dalies įvertinimui pasitelkė ne tik savo darbuotojus, tačiau ir nesuinteresuotus ekspertus, be to, kiekvienas pasiūlymus vertinęs ekspertas yra pasirašęs nešališkumo deklaraciją, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tiek ekspertų, tiek atsakovo sąžiningumu.

Atsakovas nurodė, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai bei jų lyginamieji svoriai buvo tiksliai nustatyti pirkimo dokumentų IX skyriuje, pagal kuriuos ir buvo vertinami visi gauti pasiūlymai. Todėl ieškovo teiginys, kad vertinimo kriterijai nėra tikslaus objektyvaus pobūdžio ir kad atsakovas neužtikrino, kad pirkimas būtų vykdomas skaidriai, yra visiškai nepagrįstas. VPĮ 24 straipsnis nustato reikalavimus pirkimo dokumento turiniui, tarp kurių nėra reikalavimo pateikti ekspertinio vertinimo aprašymo ar metodikos. Ekspertinis vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis ekspertinio vertinimo metodika, pateikta Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijose. Todėl ekspertinio vertinimo procedūra atlikta nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų bei griežtai laikantis teisės aktų ir pirkimų dokumentuose nustatytos tvarkos. Be to, ieškovas, pateikdamas pasiūlymą, pažymėjo, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis pirkimo dokumentuose, todėl po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturi teisės ginčyti pirkimo sąlygų, t.y. vertinimo kriterijų objektyvumo. Atsakovo vykdomo pirkimo procedūrų teisėtumą pripažino ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. gruodžio 12 d. patvirtinusi, kad atsakovas tinkamai ištaisė 2010 m. rugsėjo 24 d. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nustatytus neatitikimus ir gali tęsti pirkimo procedūras.

Atsakovo teigimu, ieškovas klaidingai teigia, kad geriausiai įvertintame pasiūlyme siūlomos perteklinės prekės ir paslaugos, nereikalaujamos pagal pirkimo dokumentų techninę specifikaciją. Atsakovas nurodė, kad vykdyto Konkurso sąlygų 1 priedo funkcinių reikalavimų GPIS 23 punkte nurodoma, kad sistemos vartotojo Nr. 2 terminalas turi būti aprūpintas programine įranga, užtikrinančia nutolusių įrenginių (elektros, elektroninių sirenų, radijo programų komutatorių) valdymą ir kontrolę, naudojant alternatyvius ryšių tinklus, sutrikus operatorių tinklų veikimui. Todėl, pasak atsakovo, akivaizdu, kad ieškovo perteklinėmis įvardintos prekės buvo būtinos siekiant atitikti Konkurso sąlygas.

Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytais teiginiais, kad atsakovas laimėtoju pasirinko įmonę, pasiūliusią per didelę kainą. Atsakovas nurodė, kad pagal 2009 m. kovo 5 d. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus įsakymą Nr. T-16 preliminari atsakovo projektui skiriamo finansavimo suma buvo 15 mln. litų. Laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina 14 998 972,45 Lt, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atmesti pasiūlymo dėl per didelės kainos. Atsakovas sutiko su CPVA iškeltomis sąlygomis ir įpareigojo sumas, viršijančias projekto biudžetą, Informacinės visuomenės plėtros komitetui neradus galimybės padidinti projektui numatytos finansavimo sumos, padengti savo lėšomis. 2011 m. sausio 27 d. atsakovas kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą, prašydamas skirti projekto įgyvendinimui iki 15 196 363,25 Lt finansavimą, tačiau tai buvo prašoma suma ne Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūros įsigijimui, o papildomų projekto veiklų finansavimui, t.y. kompiuterinės technikos draudimui, techninio projekto priežiūros vykdymui, projekto administravimui.

Atsakovas Konkurso sąlygų 40 punktu nustatė, kad tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu. Kadangi Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta papildomų pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sąlygų, UAB „NT Service” pateiktas laidavimo raštas visiškai atitiko Konkurso sąlygų 40 punktą, be to, pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT Baltic“,visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo, todėl ieškovo teiginys, kad draudiminė apsauga buvo dirbtinai susilpninta yra nepagrįstas.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jo manymu, UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT Baltic“ pasiūlyme nurodytas projektų vadovas P. K. ir telekomunikacijų tinklų informacinių sistemų diegimo ekspertas V. G. atitinka Konkurso sąlygų 14.14 punkte numatytus kvalifikacinius reikalavimus, todėl ieškovo teiginys dėl pasiūlymo neatitikimo Konkurso sąlygoms yra nepagrįstas.

Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu taikyti alternatyviąsias sankcijas, numatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte, kadangi ieškovo prašymas dėl alternatyvių sankcijų taikymo nėra pagrįstas, be to, atidėjimo terminas šiame konkurse negalėjo būti taikomas, nes konkurso paskelbimo dieną galiojančioje VPĮ redakcijoje reikalavimo dėl atidėjimo termino taikymo nebuvo.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nesilaikė VPĮ nustatytos privalomos ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūros, nes ieškovas 2010 m. spalio 12 d. pateikė atsakovui raštą „Dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą sistemos pirkimo procedūrų", kuriame išdėstė savo nuomonę dėl pakartotinio techninių duomenų vertinimo ir prašė nutraukti pirkimo procedūras, o ne pretenziją VPĮ prasme. Tikroji ieškovo pretenzija, pagal savo turinį iš esmės atitinkanti 2010 m. spalio 12 d. raštą, atsakovui buvo pateikta 2010 m. lapkričio 9 d., t.y. po ieškinio pateikimo teismui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovui laikantis pozicijos, kad 2010 m. spalio 12 d. raštas yra pretenzija VPĮ prasme, tokiu atveju ieškinys pateiktas teismui, nesilaikant VPĮ ieškinio pateikimo termino. Kadangi perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, t.y. nuo 2010 m. spalio 13 d., tai atsakovas ne vėliau kaip 2010 m. spalio 19 d. turėjo pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui sprendimą. Jei pretenzija per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta, t.y. ieškinys turėjo būti paduotas iki 2010 m. spalio 29 d., tačiau teisme šis ieškinys gautas 2010 m. lapkričio 2 d.

Tretieji asmenys UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ prašė ieškinio reikalavimų netenkinti, o tuo atveju, jei teismas spręstų tenkinti ieškinį – ex officio priimti sprendimą dėl 2011 m. kovo 8 d. sudarytos Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikėjų infrastruktūrą sistemos viešojo pirkimo sutarties padarinių išsaugojimo.

Trečiųjų asmenų vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo pasiūlymas buvo vertinamas subjektyviai ir netinkamai aiškinant Konkurso sąlygų nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ta aplinkybė, jog vokai su kainomis jau buvo atplėšti, galėjo daryti kokią nors įtaką ekspertams, papildomai įvertinusiems dalį pasiūlymų techninių duomenų. Tretieji asmenys nesutinka, kad ta aplinkybė, jog atsakovo samdyti ekspertai ir trečiųjų asmenų siūlomi ekspertai yra Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto darbuotojai, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo samdyti ekspertai buvo subjektyvūs vertindami pasiūlymus. Tretieji asmenys pažymi, kad visi atsakovo samdyti ekspertai, prieš atlikdami pasiūlymų vertinimą, turėjo pareigą pasirašyti konfidencialumo ir nešališkumo deklaracijas. Ieškovas nenuginčijo nei pasirašytų deklaracijų teisėtumo, nei neįrodė aplinkybės, jog atsakovo ekspertai būtų pažeidę savo įsipareigojimus pasiūlymus vertinti nešališkai ir objektyviai, todėl nepagrįstas ir atmestinas. Be to, tiekėjų pasiūlymus vertino ne trys, o septyni ekspertai, ir visų ekspertų nuomonės iš esmės sutapo tiek dėl ieškovo, tiek dėl trečiojo asmens pasiūlymų įvertinimo ir jiems skiriamų balų. Ieškovo argumentas, kad ekspertiniai įvertinimai buvo pernelyg skirtingi taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Siekdamas mažinti ekspertinio vertinimo subjektyvumą ir pasiekti, kad galutinis pasiūlymų įvertinimas būtų kuo objektyvesnis, atsakovas pasirinko didelį ekspertų skaičių. Ekspertai atliko ekspertinį vertinimą remdamiesi savo žiniomis ir patirtimi bei vadovaudamiesi ekspertinio vertinimo užduotimi. Taigi, nors konkreti ekspertinio vertinimo metodika nebuvo atskirai aprašyta Konkurso sąlygose, atsakovo parinkti ekspertai tinkamai atliko ekspertinį vertinimą pagal jiems pateiktas ekspertinio vertinimo užduotis, Konkurso sąlygų IX skyriuje „Pasiūlymų vertinimas" išdėstytus reikalavimus ir vadovaudamiesi Pasiūlymų vertinimo rekomendacijose išdėstyta metodika.

Ieškovo argumentai, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai Pirkimo dokumentuose apibrėžti netinkamai, neužtikrina objektyvaus pasiūlymų vertinimo yra nepagrįsti, kadangi Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų parametrai, Konkurso sąlygų IX skyriuje „Pasiūlymų vertinimas" buvo nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, apibrėžti trys pasiūlymų vertinimo kriterijai: kaina; su tiekėju projekte dalyvaujančių operatorių skaičius ir bendrieji ir funkciniai reikalavimai (67 punktas), buvo numatyta aiški pasiūlymo ekonominio naudingumo apskaičiavimo tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, tretieji asmenys mano, kad Konkurso sąlygose tiekėjams buvo pateikta pakankamai informacijos, pagal kokius kriterijus ir kokius tų kriterijų parametrus bus vertinami pasiūlymai, o procedūriniai pasiūlymų vertinimo aspektai ir tvarka nedaro įtakos tiekėjų pasiūlymų įvertinimo rezultatams.

Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog trečiojo asmens pasiūlyme, kuris įvertintas geriausiai, siūlomos tariamai „perteklinės prekės ir paslaugos”. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog šie ieškovo argumentai prieštarauja Konkurso sąlygoms, kadangi Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija", 3 lentelės 23 punktas reikalavo pasiūlyti ir įdiegti terminalo Nr. 2 aparatinę ir programinę įrangą. Be to, ieškovo „perteklinėmis" įvardintos prekės ir paslaugos buvo įtrauktos taip pat ir į ieškovo pasiūlymą (ieškovo pasiūlymo 3.19 lentelės atsakymas į 23 punktą). Ieškovas tariamą perteklinių pasiūlytų prekių buvimą trečiųjų asmenų pasiūlyme grindžia CPVA raštu, kuriame nurodoma, kad šios prekės ir paslaugos yra netinkamos finansuoti, kadangi „nėra tiesiogiai susijusios su numatyta sukurti elektronine paslauga". Tretieji asmenys atkreipia dėmesį, kad CPVA rašte nurodyta aplinkybė, kad lėšos finansuoti išlaidoms GPIS terminalo Nr. 2 aparatinei ir kompiuterinei įrangai „nėra tiesiogiai susijusios su numatyta sukurti elektronine paslauga“. Šiuo atveju CPVA išreiškė nuomonę ne dėl to, jog ši įranga nebūtų buvusi įtraukta į Konkurso sąlygų reikalavimus, o dėl to, kad tokia įranga nėra tiesiogiai susijusi su projektu ir todėl nėra finansuojama. Taigi CPVA vertino ne pasiūlymų atitikimą Konkurso sąlygoms, o pačios Perkančiosios organizacijos numatytų išlaidų tinkamumą.

Tretieji asmenys nesutinka, kad jų pasiūlymo kaina buvo per didelė. Trečiųjų asmenų teigimu, ieškovas savo teiginius dėl per didelės trečiųjų asmenų kainos iš esmės grindžia CPVA 2011 m. sausio 3 d. raštu, kuriuo neva teigiama, kad atsakovas pasirinkdamas trečiojo asmens pasiūlymą viršijo jau paskirtą finansavimą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas netinkamai interpretuoja minimo rašto turtinį bei atkreipia dėmesį, jog atsakovui pirmą kartą kreipusis į Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl projekto finansavimo, komiteto direktoriaus įsakymu preliminari projektui skirtina lėšų suma buvo numatyta 15 mln. litų. Tačiau Perkančiajai organizacijai buvo nurodyta, visų pirma, įvykdyti viešojo Pirkimo procedūras, išrinkti laimėtoją ir žinant laimėtojo pasiūlymo kainą pateikti paraišką. Taigi tiek iki pradedant Pirkimo procedūras, tiek jas užbaigiant išrenkant laimėtoją nei Perkančioji organizacija, nei tiekėjai negalėjo žinoti, kokio dydžio bus skiriamas finansavimas. Be to, net ir tuo atveju, jei projektui skirtiną preliminarią 15 mln. sumą laikytume riba, kurią viršijus tiekėjų pasiūlymų kainos galėtų būti įvardijamos kaip per didelės, Trečiojo asmens pasiūlymo kaina vis tiek neviršytų šios sumos, kadangi ji buvo 14 998 972, 45 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti trečiųjų asmenų pasiūlymo kainą per didele.

Trečiojo asmens pirkime pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas atitiko konkurso reikalavimų sąlygas. Trečiasis asmuo pateikė UABDK „PZU Lietuva“ pasiūlymo Laidavimo raštą Nr. 1164538 visai pasiūlymo sumai. Be to, pagal Jungtinės veiklos sutartį Nr. ST-1002, sudarytą tarp UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“, UAB „NT Service“ veikdamas abiejų jungtinės veiklos partnerių vardu, turėjo teisę gauti ir atsakovui pateikti pasiūlymo užtikrinimą abiejų jungtinės veiklos partnerių vardu.

Ieškovas, trečiojo asmens vertinimu, nepagrįstai teigia, jog trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, kadangi trečiojo asmens specialistas P. K. bei informacinių sistemų diegimo ekspertas V. G., neatitiko Konkurso sąlygų 14.14 punkte nurodytų specialistų kvalifikacijai keliamų reikalavimų. Trečiasis asmuo pažymi, kad jo Konkursui bei bylos nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad P. K. turi 11 metų vadovavimo įvairiems projektams patirties, vadovavo projektams, kurie kelis kartus viršijo atsakovo numatytą minimalią 500 tūkstančių Lt sumą. V. G. patirtį atliekant telekomunikacijų tinklų informacinių sistemų diegimo patvirtina trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikta medžiaga.

Ieškovo prašymas taikyti atsakovui alternatyvią sankciją ir skirti iki 10% nuo pirkimo vertės dydžio baudą yra nepagrįstas, kadangi neatitinka imperatyvių VPĮ nuostatų bei alternatyvių sankcijų taikymo sąlygų. VPĮ imperatyviai nurodo, kad alternatyvios sankcijos pagal VPĮ 95² straipsnio 4 dalį, taikomos tik nurodytais išimtiniais atvejais, kurie visi iš esmės yra susiję su atidėjimo termino pažeidimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui du ieškinius: 2010 m. lapkričio 2 d. (reikalaudamas nutraukti pirkimo procedūras) ir 2011 m. sausio 31 d. (reikalaudamas panaikinti atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo). Abi bylos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. vasario 23 d. motyvuotomis nutartimis bylos buvo nutrauktos, o viešojo pirkimo sutartį atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė tik 2011 m. kovo 8 d., t. y. kai nebebuvo nei vieno iš 95² straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.

Trečiasis asmuo UAB „Inta“ prašė visiškai tekinti paduotą eVigilo Ltd ieškinį. Nurodė, kad sutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais ir palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus.

Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad atsakovo vykdant konkursą pasitelktų ekspertų nešališkumas ir objektyvumas yra preziumuojami, kol neįrodyta priešingai. Tarnybos nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pasitelktų ekspertų nešališkumą. Be to, pažymėjo, kad nors Konkursą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir didesnė, nei ieškovo pasiūlyta, tai savaime nereiškia, kad nebuvo pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas. Tarnybos nuomone, aplinkybė, kad trečiajam asmeniui „UAB „NT Service" buvo išduotas pasiūlymo Laidavimo raštas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas atitiko ginčo Konkurso sąlygų 40 punkto reikalavimus. Nepaisant to fakto, kad trečiasis asmuo UAB „NT Service" ir trečiasis asmuo UAB „HNIT-Baltic“, teikdami pasiūlymą Konkursui, veikė jungtinės veiklos sutarties, numatančios solidarią abiejų dalyvių atsakomybę, pagrindu, atsakovas turėjo pareigą įsitikinti, ar trečiojo asmens UAB „NT Service" pateiktu pasiūlymo galiojimą užtikrinančiu Laidavimo raštu jis galės remtis siekdamas gauti draudimo išmoką dėl trečiojo asmens UAB „HNIT-Baltic“ sukelto draudžiamojo įvykio, t. y., ar trečiojo asmens „UAB „NT Service" pateiktas Laidavimo raštas suteikia atsakovui draudiminę apsaugą ir nuo trečiojo asmens UAB „HNIT-Baltic“ veiksmų.

Išvadą teikianti institucija taip pat pažymėjo, kad įvertinus bylos medžiagą ir faktines aplinkybes laikytina, kad ieškovas apie galimą trečiųjų asmenų UAB „NT Service" ir UAB „HNIT-Baltic“ pasiūlymo neatitikimą kvalifikaciniams reikalavimams žinojo dar iki 2011 m. kovo 8 d. sutarties su laimėtoju sudarymo. Sužinojęs apie tariamą teisėtų interesų pažeidimą, ieškovas per 5 dienas turėjo pateikti atsakovui pretenziją. Kadangi ieškovas šia teise nepasinaudojo, todėl laikytina, kad jis nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo, kylančio iš viešųjų pirkimų teisinių santykių stadijos, todėl ieškinyje negali savo reikalavimų dėl galimo trečiųjų asmenų UAB „NT Service" ir UAB „HNIT-Baltic“ pasiūlymo neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams grįsti pažeidimais, kurie nebuvo nurodyti pretenzijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją atsakovo skelbtame konkurse, nebuvo laikomasi pagrindinių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, nepagrįsti, nes byloje nėra pateikti šiuos argumentus patvirtinantys įrodymai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog ekspertai konkurse buvo šališki. Byloje nesant duomenų, kad tretiesiems asmenims UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ buvo suteiktas konkurencinis pranašumas, teismas laikė, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus ir sudarydama pasiūlymų eilę, nepažeidė imperatyviųjų VPĮ reikalavimų ir principų. Teismo nuomone, trečiųjų asmenų UAB „NT Service“ bei UAB „HNIT - Baltic“ pateiktas pasiūlymas atitiko konkurso sąlygų reikalavimus, o ta aplinkybė, kad ieškovas yra sukūręs ir įgyvendinęs panašaus pobūdžio projektą kitoje šalyje, teismo nuomone, nesuteikia jokių teisinių privilegijų nagrinėjamu atveju. Tai, kad atliekant pasiūlymų vertinimą iš naujo, pagal VPĮ 39 straipsnio 6 dalį dalyviams nebuvo pranešta apie pasiūlymų techninių duomenų patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, o buvo tiekėjai informuoti apie bendrą pasiūlymų įvertinimą, teismo nuomone, niekaip nepaveikė tiekėjų teisinės padėties ir jų teisių apimties, bei nesudarė teisinio pagrindo konstatuoti atlikto ekspertinio vertinimo neobjektyvumo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 40 punktas nenumatė pareigos visiems ūkio subjektų grupės nariams pateikti atskiras pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantijas, o UAB DK „PZU Lietuva“ pasiūlymo laidavimas, išduotas UAB „NT Service“, tinkamai realizavo Konkurso sąlygų 40 punkto reikalavimus, ir užtikrino tiekėjo, veikusio Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įsipareigojimus.

Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė aplinkybių, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 18 straipsnio 9 dalies, 94¹ straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat nenustatė VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl alternatyvių sankcijų taikymo yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas eVigilo Ltd apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinio reikalavimus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo išvados dėl neva tinkamai atlikto pasiūlymų įvertinimo yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas neištyrė visų civilinės bylos aplinkybių, nevertino apelianto argumentų: dėl skirtingų ekspertų skirtingų vertinimo rezultatų; dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus parametrų vertinimo metu vertintų savybių, susijusių su tiekėjų kvalifikacija, o ne pasiūlymo savybėmis; dėl Konkurso sąlygose labai abstrakčiai suformuluotų vertinimo kriterijų bei kitų apelianto argumentų, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apelianto teigimu, jo į bylą pateikti įrodymai bei argumentai pagrindė, kad atsakovas 2010 m. gruodžio 8 d. raštu pateiktuose paaiškinimuose ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus savo nuožiūra aiškino ir detalizavo taip, kaip nebuvo žinoma apeliantui rengiant savo pasiūlymą ir kaip nebuvo nustatyta Konkurso sąlygose. Be to, perkančioji organizacija savo paaiškinimuose pati patvirtino, kad ekonominio naudingumo vertinime atsižvelgdavo į duomenis, susijusius su tiekėjo kvalifikacija, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams, taigi vertinimas buvo atliekamas itin subjektyviai ir nepagrįstai vertinant ieškovo pasiūlymą.

2. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovas neįrodė ekspertų šališkumo yra nepagrįsti. Apeliantas ne kartą pažymėjo, kad atsakovas samdydamas, kaip turinčius specialias žinias Pirkimo srityje, ekspertus pasiūlymų įvertinimui, neužtikrino jų nešališkumo garantijos. Visų šių ekspertų nepriklausomumo ir nešališkumo garantiją, pirkimo dalyvio - UAB „NT Service“ - atžvilgiu, ieškovas paneigė įrodydamas, kad atsakovo samdytus ekspertus ir Konkursą laimėjusio UAB „NT Service“ pasiūlyme numatytus projekto vykdytojus sieja glaudūs ir ilgalaikiai tarpusavio bendradarbiavimo santykiai. Be to, perkančiosios organizacijos ekspertai ir Trečiojo asmens specialistai dirbo kartu tame pačiame fakultete, kuriame buvo atliekama studija dėl Europos Sąjungos finansavimo gavimo gyventojų perspėjimo sistemai įdiegti, todėl UAB „NT Service“ darbuotojai dar iki pirkimo pradžios turėjo galimybę gauti informaciją apie pirkimo objektą ir jam keliamus reikalavimus.

3. Vilniaus apygardos teismas paviršutiniškai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles analizavo ir nepatikrindamas UAB „NT Service“ pasiūlymo turinio, atmetė ieškovo argumentus dėl trečiojo asmens UAB „NT Service“ siūlomo projekto vadovo P. K. ir informacinių sistemų diegimo eksperto V. G. kandidatūrų neatitikimo konkurso sąlygų 14.14. punktui. Teismas skundžiamame sprendime pateikė nuorodas į pasiūlymo lapus, kuriuose nėra duomenų, pagrindžiančių atitiktį apelianto nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Teismas nepasisakė dėl visų aukščiau nurodytų ieškovo argumentų, o juos tiesiog įvardino, kaip „kritiškai vertinamus", neanalizuodamas jų turinio ir nepaneigdamas, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Konkursą laimėjusio tiekėjo pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, neįvertino, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį solidari atsakomybė sieja tik UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“, tačiau nesieja UAB „HNIT-Baltic“ ir draudimo bendrovės, todėl Jungtinės veiklos narių solidari atsakomybė nepagrindžia draudimo apsaugos pilnos apimties, kadangi draudimo bendrovė apdraudė tik UAB „NT Service“ veiksmus, tačiau nedraudė UAB „HNIT-Baltic“ ir nevertino UAB „HNIT-Baltic“ draudiminės rizikos, prieš išduodama draudimo laidavimo raštą bendrovei UAB „NT Service“.

Atsiliepimu į ieškovo eVigilo Ltd apeliacinį skundą atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Atsakovo vertinimu, apeliantas nesutikdamas su atsakovo nustatytomis pirkimo sąlygomis bei teigdamas, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimo dokumentuose buvo apibrėžti abstrakčiai, turėjo teisę jas ginčyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl, negali ginčyti pirkimo sąlygų, t.y. vertinimo kriterijų objektyvumo, po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Be to, atsakovas, atlikdamas pasiūlymų vertinimą tiek pirmą kartą, tiek ir antrą kartą vykdydamas VPT įpareigojimą laikėsi pirkimo dokumentuose nustatytų ir iš anksto viešai paskelbtų kriterijų ir tvarkos, t.y. jokie pirkimo dokumentų punktai, reglamentuojantys pasiūlymų vertinimą nebuvo pakeisti ir iš anksto buvo žinomi.

2. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ekspertų šališkumą vertinant tiekėjų pasiūlymus, bei pabrėžia, kad atsakovas, siekdamas užtikrinti ekspertinio vertinimo objektyvumą, pasiūlymų techninės dalies įvertinimui pasitelkė ne tik savo darbuotojus, tačiau ir nesuinteresuotus ekspertus. Atsakovas pažymėjo, kad ekspertų įvertinimai yra skirtingi dėl to, kad visi ekspertai turi savitą požiūrį į tai, kaip turi būti įvertinami kiekvieno pasiūlymo aspektai, visų ekspertų vertinimai sutaptų tik tokiu atveju, jei būtų iš anksto nustatytas konkretus modelis, kaip turi atrodyti tiekėjų pasiūlymai, ir tiekėjai privalėtų pateikti pasiūlymus maksimaliai atitinkančius nurodytą modelį, tačiau toks vertinimas prieštarautų viešųjų pirkimų principams ir tikslams.

3. Apelianto teiginius, dėl UAB „NT Service“ pasiūlyme nurodyto projekto vadovo ir informacinių sistemų diegimo eksperto kvalifikacijos atitikimo Konkurso sąlygų 14.14. punktui paneigtos tiekėjo pasiūlymo medžiaga iš kurios akivaizdžiai matyti, kad siūlomi projekto vykdytojai atitinka jiems keliamus reikalavimus.

4. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „NT Service“ pateiktas laidavimo raštas atitiko Konkurso sąlygų 40 punkto reikalavimus, kadangi tokia pozicija pagrįsta kasacinio teismo praktika, sprendžiant analogiškus klausimus.

Atsiliepimu į ieškovo eVigilo Ltd apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo trečiųjų asmenų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus ir sudarydamas pasiūlymų eilę, nepažeidė imperatyvių VPĮ reikalavimų ir principų, sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir VPT išvadas, kurios laikytinos didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, laikytini nepagrįstais. Apeliantas neįrodė, kad atsakovo nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai buvo neobjektyvūs ir netinkami. Pirmosios instancijos teismas ir VPT teisingai pažymėjo, kad šie kriterijai buvo tikslūs ekspertiniam vertinimui, be to, jie vienodi visiems Konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, todėl negali būti laikomi neobjektyviais. Vien aplinkybė, jog kelių tų pačių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų apelianto pasiūlyme įvertinimai tarp skirtingų ekspertų skyrėsi savo balais, niekaip negali būti per se vertinama kaip neobjektyvaus tiekėjų pasiūlymų vertinimo įrodymas.

2. Argumentai dėl pasiūlymus vertinusių ekspertų šališkumo atmestini kaip neįrodyti, kadangi vien ta aplinkybė, jog atsakovo samdyti ekspertai ir trečiojo asmens specialistai dirba toje pačioje įstaigoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad ekspertai vertinę pasiūlymus buvo šališki trečiojo asmens naudai. Tai, jog atsakovas pasitelkė ekspertus, kurie atliko mokslinę studiją, susijusią su pirkimo objektu, rodo, kad atsakovas atsakingai ir kruopščiai pasirinko pačius kompetentingiausius iš galimų ekspertų, o ne, kaip teigia apeliantas, šališkus ekspertus. Tretieji asmenys taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje srities, susijusios su pirkimo objektu, specialistus ruošia Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tiek apelianto, tiek trečiojo asmens pasiūlymuose nurodyti specialistai yra baigę atitinkamas studijas bent viename iš šių universitetų ir yra ar buvo moksline veikla susiję su bent vienu iš šių universitetų. Todėl nepriklausomai nuo to, kurio iš universitetų specialistai būtų buvę samdomi kaip ekspertai pirkime, vis tiek būtų objektyviai neįmanoma išvengti analogiškų sąsajų su bent vienu iš pirkime dalyvavusių tiekėjų.

3. Paneigdami apelianto teiginius dėl trečiojo asmens siūlomų specialistų neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, tretieji asmenys pažymi, kad trečiojo asmens specialistas P. K. turi vadovavimo patirtį UAB ,,NT Service" organizacijai nuo 1998 metų, per pastaruosius 12 metų vykdė su informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijomis susijusius projektus ir jiems vadovavo. Trečiųjų asmenų pasiūlyme yra nurodyti trys trečiųjų asmenų per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo įvykdyti telekomunikacijų ir informacinių technologijų projektai, kurių vertė kelis kartus viršija Konkurso sąlygose numatytą minimalią 500 tūkst. litų sumą ir kuriuose P. K. buvo projektų vadovas. Telekomunikacijų tinklų informacinių sistemų diegimo eksperto dr. V. G. bendra patirtis taip pat nurodyta trečiųjų asmenų pasiūlyme ir ji visiškai atitinka Konkurso sąlygų 14.14 punkto reikalavimus.

4. Trečiųjų asmenų pasiūlymo galiojimas buvo užtikrintas, kadangi pagal 2010 m. kovo 2 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. ST-10027, sudarytą tarp UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-BALTIC“, UAB „NT Service“ buvo paskirtas jungtinės veiklos lyderiu, ir veikdamas abiejų jungtinės veiklos partnerių vardu, turėjo teisę gauti ir atsakovui pateikti pasiūlymo užtikrinimą abiejų jungtinės veiklos partnerių vardu. Šią teisę patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad kai bendros jungtinės veiklos sutarties pagrindu teikiančio pasiūlymą konsorciumo pasiūlymo galiojimo užtikrinimas pateikiamas vienos iš bendros jungtinės veiklos šalių vardu, o pagal jungtinės veiklos sutartį visų partnerių atsakomybė yra solidari, toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra tinkamas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims įvertinti ekspertizės skyrimo poreikį ir pateikti teismui paaiškinimus, kodėl reikėtų arba kodėl nereikėtų skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinis skundas grindžiamas ne tik tuo, kad atsakovas nustatė netinkamus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, tačiau ir aplinkybėmis, kad atsakovas nustatytus kriterijus netinkamai pritaikė, o pirmosios instancijos teismas dėl minėtų argumentų nepasisakė. Apeliantas dėsto aplinkybes, kad jo pasiūlymas įvertintas nepagrįstai žemais balais ir kritikuoja atsakovo rašte „Konsorciumo UAB „ERP“, UAB „Inta“ ir eVigilo Ltd ir Konsorciumo UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT - Baltic“ pasiūlymų charakteristikos ir santykiniai pranašumai“, patvirtintame viešojo pirkimo komisijos 2010 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolu Nr. 48, nurodytus teiginius. Taigi apeliantas iš esmės nesutinka su atliktu vertinimu, siekia jį paneigti ne tik dėl galimų procedūrinių pažeidimų (nurodomo ekspertų šališkumo, pakartotinio vertinimo žinant pasiūlymų kainą), bet ir dėl vertinimo turinio.

Visi byloje dalyvaujantys asmenys Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kad ekspertizės poreikio byloje nėra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovas 2010 m. sausio 22 d. paskelbto atviro konkurso ,,Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“ sąlygas. Konkursui, atsižvelgiant į jo pradžios datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) nuostatos. Viešųjų pirkimų pretenzijų nagrinėjimas yra sudedamoji viešųjų pirkimų procedūros dalis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1566/2010), todėl minėtos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl atliktos pretenzijų nagrinėjimo procedūros tinkamumo.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su pasiūlymą vertinusių ekspertų šališkumu

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad perkančiosios organizacijos samdyti trys ekspertai buvo šališki, vertindami pateiktus pasiūlymus, nes UAB „NT Service“ atsakingi specialistai yra to paties Kauno technologijos universiteto darbuotojai, kaip ir pasiūlymams vertinti samdyti ekspertai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepateikti ekspertų šališkumą patvirtinantys įrodymai, o pasiūlymus vertinusių ekspertų sąsaja su tiekėjo specialistais savaime neįrodo šališkumo.

VPĮ 16 straipsnio 5 – 6 dalyse nustatyta, kad kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Minėtos teisės aktų nuostatos yra prevencinės priemonės, skirtos užtikrinti ekspertų nešališkumą, tačiau vien šių prevencinių priemonių laikymasis savaime nėra garantija, jog pasirašęs nešališkumo deklaraciją ekspertas visada išliks nešališkas.

Teisės aktai neapibrėžia eksperto (ne)šališkumo ir jo nustatymo kriterijų, tokie kriterijai nėra suformuoti ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš tiesų, tiesioginių ekspertų šališkumo įrodymų byloje nėra, o visi ekspertai yra pasirašę nešališkumo deklaracijas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ekspertai buvo šališki. Nepaisant to, apeliantas pateikė argumentus dėl pasiūlymus vertinusių ekspertų tam tikrų ryšių su UAB „NT Service“ specialistais. Kad minėti ryšiai objektyviai egzistuoja, nepaneigė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau, jų nuomone, tokie ryšiai nėra pakankamas šališkumo įrodymas. Teisėjų kolegijos nuomone, nors byloje nustatytos sąsajos savaime ir nėra šališkumo įrodymas, tačiau objektyviam stebėtojui galėtų sukelti abejonių, ar tokiomis sąlygomis ekspertas gali išlikti nešališkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos praktika, kai dėl pasiūlymą vertinusių ekspertų darbinių ar kitokių ryšių su tam tikru tiekėju gali kilti abejonių dėl ekspertų nešališkumo, nėra nepriekaištinga. Kartu atmestinas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad pasiūlymus pateikusių tiekėjų sąsaja su ekspertais neišvengiama, nes tokius specialistus ruošia tik trys aukštojo mokslo įstaigos – Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šis argumentas nepagrįstai remiasi prielaida, kad visi ekspertai būtinai turi užsiimti moksline veikla universitetuose. Be to, perkančioji organizacija turi imtis priemonių, kad dėl pasiūlymus vertinančių ekspertų nešališkumo nekiltų abejonių, todėl prireikus gali būti pasitelkti ekspertai iš kitų Europos Sąjungos ar trečiųjų valstybių.

Nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nenustato įtarimų dėl galimo ekspertų šališkumo teisinių pasekmių, juolab nėra nustatyta, kad dėl tokių įtarimų automatiškai turi būti panaikinti konkurso rezultatai. Skirtingai nei tais atvejais, kai kyla abejonė dėl bylą nagrinėjusio teismo nešališkumo, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), teisės aktai tokio viešojo pirkimo negaliojimo pagrindo nenustato. Kadangi įrodymų dėl ekspertų šališkumo nėra, o keliamos tik abejonės dėl jų galimo šališkumo, negalima įžvelgti ir viešųjų pirkimų principų - lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo (VPĮ 3 str. 1 d.), pažeidimo. Dėl šios priežasties apelianto nurodoma pasiūlymus vertinusių ekspertų ir vieno iš tiekėjų sąsaja savaime nedaro konkurso rezultatų negaliojančiais, o teismo turi būti vertinama visų bylos aplinkybių kontekste.

Dėl procedūrinių viešųjų pirkimų eigos pažeidimų

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pasiūlymų vertinimas buvo atliktas pažeidžiant VPĮ 39 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad „jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.“ Šiuo atveju perkančioji organizacija buvo įvykdžiusi susipažinimo su kainomis procedūrą, žinojo pasiūlymų kainas, ir tik tada atliko pakartotinį pasiūlymų vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog vokai su kainomis jau buvo atplėšti, negalėjo padaryti kokią nors įtaką ekspertams, kurie įvertino pasiūlymų techninius duomenis pagal visus parametrus.

Byloje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos 2010 m. spalio 4 d. protokolu Nr. 48 nutarta panaikinti ankstesnį komisijos sprendimą dėl pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo ir pasiūlymų eilės nustatymo, o konkurso dalyvių pasiūlymų techninių duomenų vertinimą atlikti iš naujo. Tuo metu pasiūlymų kaina jau buvo žinoma, todėl atliekant pakartotinį pasiūlymų techninių duomenų vertinimą, kai jau buvo žinoma pasiūlymų kaina, buvo pažeisti VPĮ 39 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nuostatų ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).

Vertindama šio pažeidimo įtaką apelianto galimybei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad pakartotinio vertinimo metu buvo įvertinta tik nedidelė dalis pasiūlymų techninių duomenų pagal parametrą P2, kurio lyginamasis svoris visų parametrų kontekste buvo itin mažas (0,1), o kitų parametrų vertinimai išliko tokie patys, kaip ir atliekant pirminį vertinimą. Net jei ekspertai, kurių nešališkumu apeliantas abejoja, apelianto pasiūlymui pagal parametrą P2 būtų skyrę maksimalų įvertinimą, o nugalėjusiam pasiūlymui būtų skyrę minimalų įvertinimą, tai nebūtų turėję įtakos pasiūlymų vietai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė argumentų ir neįrodė, jog dėl šio pažeidimo buvo suvaržyta jo galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl analizuojamas pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su ekspertų atlikto vertinimo kriterijų netinkamumu ir netinkamu vertinimo turiniu

Apeliantas kelia argumentus, kad atsakovas netinkamai įvertino jo pasiūlymą pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

Šiuos apelianto argumentus galima išskirti į dvi grupes.

Pirmiausia, apeliantas nurodo, kad pagal Konkurso sąlygose suformuluotus ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijus neįmanoma tinkamai ir tiksliai nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo siūlomų sprendimų kokybės – kainos santykio. Taigi apeliantas kelia kriterijų, pagal kuriuos buvo vertinamas jo pasiūlymas, tinkamumo klausimą.

Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kriterijų parametrų vertinimo charakteristikos ir kokybės kategorijų apibūdinimas buvo nustatyti Konkurso sąlygose, kurios paskelbtos 2010 m. sausio 22 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai teismas ex officio sprendžia dėl tokio būtinumo), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Apeliantas nesinaudojo VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise prašyti paaiškinti pirkimo dokumentus ir pretenzijų perkančiajai organizacijai dėl nustatytų sąlygų bei vertinimo kriterijų nereiškė, o tai leidžia teigti, kad dalyvaujant konkurse apeliantui visos sąlygos buvo aiškios, ir apeliantas su jomis sutiko. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nustatytų kriterijų neobjektyvumu, neleidžiančiu tinkamai įvertinti pateiktų pasiūlymų.

Antra, apeliantas nesutinka su perkančiosios organizacijos atliktu vertinimu ir suteiktu balų skaičiumi, o taip pat paaiškinimais, kuriais pagrindžiamas atitinkamas balų suteikimas. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, o apeliacinis skundas be kita ko grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino minėtų argumentų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 4 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 9.4-2931 (5.2) informavo konkurso dalyvius apie preliminarią pasiūlymų eilę, o tuo pačiu nurodė, jog pasiūlymų eilė bus patvirtina ir sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo bus priimtas tada, kai bus išnagrinėtas pasiūlymus pateikusių dalyvių pretenzijos ir skundai (1 t., b.l. 115). Apeliantas 2010 m. lapkričio 9 d. pateikė pretenziją dėl minėto sprendimo. Pretenzijoje be kita ko buvo prašoma nurodyti, dėl kokių nustatytų trūkumų, kokiuose parametruose ir kiek apelianto pasiūlymui buvo sumažinti techninio įvertinimo balai. Atsakovas 2010 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 9.4-3049 (1.20) paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad apeliantas neturi teisės teikti pretenzijų savo vardu.

2010 m. lapkričio 22 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešojo tarptautinio pirkimo komisijos posėdžio protokole Nr. 48-41 nutarta laimėjusiu pasiūlymu pirkimui pripažinti UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ pasiūlymą (4 t., b.l. 104). Apie šį sprendimą tą pačią dieną buvo informuotas apeliantas (1 t., b.l. 133).

2010 m. gruodžio 8 d. atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 9.4-3338 (1.20) dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tikslų infrastruktūrą, sistemos pirkimo pasiūlymų vertinimo informavo UAB „ERP“ ir apeliantą eVigilo Ltd (1 t., b.l. 180) apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat techninių duomenų įvertinimo argumentus. Minėta informacija apeliantui buvo pateikta vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą. Apeliantui buvo pateikti „Konsorciumo UAB „ERP“, UAB „Inta“ ir eVigilo Ltd ir Konsorciumo UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT - Baltic“ pasiūlymų charakteristikos ir santykiniai pranašumai“, patvirtinti viešojo pirkimo komisijos 2010 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolu Nr. 48. Taigi apeliantui 2010 m. gruodžio 8 d. tapo žinoma apie aplinkybes, sudarančias pagrindą jo ginčijamam įvertinimui. Argumentus dėl netinkamo apelianto pasiūlymo įvertinimo jis grindžia būtent teiginiais, nurodytais minėtame dokumente.

2010 m. gruodžio 20 d. apeliantas pateikė Vilniaus apygardos teismui procesinį dokumentą, pavadintą „patikslintu ieškiniu“, kuriame pirmą sykį nurodomi argumentai dėl neteisingai atlikto pasiūlymų techninių duomenų vertinimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi patikslintą ieškinio pareiškimą atsisakė priimti. Teismas be kita ko nurodė, kad „patikslintu ieškiniu ieškovas kelia klausimus dėl ekonominio vertinimo kriterijų neapibrėžtumo ir pasiūlymų techninių duomenų vertinimo rezultatų, t.y. ginčija ne tik patį atsakovo sprendimą atlikti pakartotinį pasiūlymų techninių duomenų vertinimą žinant pateiktų pasiūlymų kainas, bet kelia klausimus dėl pirkimo dokumentų parengimo tinkamumo, vertinimą atlikusių ekspertų kvalifikacijos, bei pasiūlymų techninės dalies vertinimo pagal visus nustatytus kriterijus atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams. Taigi patikslintu ieškiniu ieškovas ne keičia byloje pareikšto ieškinio pagrindą, o kelia naują teisinį ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas teisme pareiškiant savarankišką ieškinį laikantis VPĮ nustatytos tvarkos ir terminų.“ Teismo nutartyje taip pat pabrėžiama, jog „nors galutinis tiekėjo tikslas bet kuriame iš viešojo pirkimo procedūros etapų gali būti šių procedūrų nutraukimas, tai nereiškia, jog esant teisme nagrinėjamam ginčui tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo dėl vieno iš perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, kiti perkančiosios organizacijos priimti sprendimai gali būti ginčijami teisme apeinant VPĮ nustatytą procesinę tvarką.“

Apeliantas 2010 m. gruodžio 28 d. raštu, adresuotu Seimo Antikorupcijos komisijai, atsakovui, Viešųjų pirkimų tarnybai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai nurodė, kad jam 2010 m. gruodžio 8 d. buvo pateiktas paaiškinimas dėl atsakovo atlikto pasiūlymų vertinimo. Rašte apeliantas be kita ko nurodė aplinkybes, dėl kurių nesutinka su jo pasiūlymo vertinimo teiginiais. Rašte apeliantas formuluoja reikalavimus tiek perkančiajai organizacijai, tiek kitiems rašto adresatams. Iš perkančiosios organizacijos buvo prašoma suteikti informaciją apie vertintojus, atlikusius pasiūlymų techninių charakteristikų vertinimą, o taip pat „išnagrinėti šiame rašte nurodytas aplinkybes ir panaikinti neteisėtai atlikto pasiūlymų įvertinimo rezultatus“. Rašte nenurodoma, kuris konkrečiai perkančiosios organizacijos sprendimas skundžiamas ir kurį konkrečiai sprendimą prašoma panaikinti.

Atsakovas 2010 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 9.4-3557 (1.20) informavo, jog apelianto skundas paliekamas nenagrinėtu, remiantis dviem motyvais: visi konkurso dalyviai apie pasiūlymo įvertinimo rezultatus buvo informuoti 2010 m. lapkričio 22 d. raštu, o skundas dėl pasiūlymų įvertinimo pateiktas pažeidus 5 dienų terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kurią tiekėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Be to, apeliantas neturi teisės teikti pretenzijų savo vardu.

2011 m. sausio 13 d. apeliantas pateikė raštą, adresuotą Seimo Antikorupcijos komisijai, atsakovui, Viešųjų pirkimų tarnybai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai, kuriame nurodo, jog papildo 2010 m. gruodžio 28 d. pateiktą skundą. Šiame dokumente iš esmės papildomai nurodoma tai, kad Centrinė projektų valdymo agentūra nustatė, kad konkurso laimėtojas pasiūlė perteklinę įrangą, be to, laimėjusiam pasiūlymui įgyvendinti reikalingas papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto (t. 3, b.l. 74-76).

2011 m. sausio 19 d. raštu atsakovas nurodė, jog 2010 m. lapkričio 28 d. pretenzija jau yra išnagrinėta, ir nesutikdamas su atsakymu tiekėjas turėjo teisę kreiptis į teismą, be to, raštas pateiktas neįgalioto asmens (t. 3, b. l. 77-78).

VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (VPĮ 94 str. 1 d.). Kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Minėta teismų praktikos suformuota taisyklė šiuo metu yra įtvirtinta ir įstatymo tekste (CPK 423³ str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas įstatyme nustatytais terminais teikė pretenziją atsakovui dėl 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo nustatyti konkurso dalyvių apie preliminarią pasiūlymų eilę. Tuo metu apeliantui nebuvo žinomi atsakovo argumentai dėl pasiūlymo techninių duomenų įvertinimo, nes teikdamas pretenziją apeliantas be kita ko prašė pateikti techninio įvertinimo pagrindimą. Apie jo pasiūlymo vertinimo motyvus apeliantas sužinojo 2010 m. gruodžio 8 d., kai atsakovo buvo informuotas apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo to momento apeliantas turėjo suvokti savo teisių pažeidimą VPĮ 94 straipsnio 1 dalies prasme, nes jam tapo žinomos aplinkybės, lėmusios perkančiosios organizacijos sprendimus nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėjusį pasiūlymą. Be to, nuo to momento apeliantas įgijo galimybe pasinaudoti pilnaverte ir efektyvia savo teisių gynyba, kadangi galėjo teikti argumentus, dėl kurių jis nesutinka su jo pasiūlymo vertinimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl netinkamai atlikto pasiūlymų vertinimo teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo pateikti pretenzijoje, adresuotoje perkančiajai organizacijai. Net jei kaip pretenziją vertinti apelianto 2010 m. gruodžio 28 d. raštą, šis raštas pateiktas gerokai praleidus pretenzijos pateikimo terminą, kurį galima būtų skaičiuoti nuo 2010 m. gruodžio 8 d. Tikėtina, jog apeliantas tokį raštą pateikė todėl, kad sužinojo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. motyvus atsisakyti priimti tiesiogiai teismui pateiktą ieškinio papildymą. Bandydamas ištaisyti šią situaciją, apeliantas perkančiajai organizacijai pateikė 2010 m. gruodžio 28 d. raštą (pretenziją). Tai iš dalies patvirtina apelianto 2011 m. sausio 7 d. paaiškinimai, pateikti Vilniaus apygardos teismui (t. 2, b. l. 7), kuriuose apeliantas nurodo, kad „atsakovas 2010 m. gruodžio 8 d. pateikdamas atlikto pasiūlymų vertinimo paaiškinimus, informavo ieškovą, kad nelaiko ieškovą – eVigilo Ltd įgaliotu bendrauti šio viešojo pirkimo santykiuose su perkančiąja organizacija, t. y. atsakovas jau pranešdamas informaciją, kurios pagrindu ieškovas sužinojo apie papildomus jo teisėtų interesų pažeidimo faktus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo nutraukti pirkimo procedūras pagrįstumą, iš anksto informavo, kad užkerta kelią ieškovui veiksmingai ginti savo teisėtus interesus ir pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka taip, kad atsakovas priimtų ieškovo pretenziją ir ją išnagrinėtų. Šią atsakovo išankstinę poziciją patvirtina ir atsakovo 2010-12-30 raštu gautas atsakymas į ieškovo pateiktą pretenziją po teismo nutarties nepriimti patikslinto ieškinio. Dėl šių aplinkybių, šiuo metu ieškovas papuolė į situaciją, kad teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį dėl ikiteisminės ginčo stadijos nesilaikymo, tuo tarpu atsakovo veiksmai ir sprendimai pagrindžia, kad jis neketina ir neketino nagrinėti ieškovo pretenzijų, t. y. realizuoti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją“. Šie paaiškinimai iliustruoja, kad apeliantas suvokė, jog teikdamas argumentus dėl netinkamai atlikto jo pasiūlymo vertinimo jis nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tačiau bandė šios tvarkos nesilaikymą pateisinti tuo, jog atsakovas būtų pretenzijos neišnagrinėjęs, net jei apeliantas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos būtų laikęsis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi egzistuojančią teismų praktiką, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009) bei atsižvelgdama į tai, kad apeliantas argumentų dėl netinkamai atlikto jo pasiūlymų vertinimo pretenzijos perkančiajai organizacijai nustatytu terminu nepateikė, termino praleidimo nepagrindė, o perkančioji organizacija tokius argumentus atsisakė nagrinėti be kita ko dėl termino praleidimo, laiko, kad dėl šios argumentų grupės apeliantas nesilaikė VPĮ 94 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Aplinkybė, kad apeliantas galbūt galėjo prognozuoti tokios išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos neefektyvumą (pretenziją bus atsisakyta nagrinėti dėl teisinio subjektiškumo neturėjimo) neduoda pagrindo daryti išimtį ir įstatyme nurodytą privalomą tvarką padaryti nebeprivalomą. Be to pažymėtina, kad apeliantas į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčijami perkančiosios organizacijos atliktas pakartotinio vertinimo rezultatai, kreipėsi 2011 m. sausio 31 d. (t. 3, b.l. 1-9). Pagrįsdamas tokį kreipimosi į teismą terminą, apeliantas nurodė tai, jog 2011 m. sausio 10 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-1162-823/2011 atsakovo atstovė įteikė 2011 m. sausio 3 d. CPVA raštą, iš kurio apeliantas sužinojo, kad geriausiai įvertintame pasiūlyme siūlomos perteklinės prekės ir paslaugos, be to, pirkimo laimėtojo kaina viršija pirkimui numatytas lėšas. Apelianto ieškinio pagrindas rėmėsi išimtinai tik minėtomis dviejomis argumentų grupėmis (siūlytos perteklinės prekės ir paslaugos, per didelė laimėjusio pasiūlymo kaina), argumentai dėl netinkamai atlikto apelianto pasiūlymo vertinimo ieškinyje nebuvo nurodyti. Taigi apeliantas suvokė arba turėjo suvokti, kad nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl prarado galimybę kelti argumentus dėl jo pasiūlymo netinkamo įvertinimo.

Argumentus, kad perkančioji organizacija netinkamai pritaikė nustatytus vertinimo kriterijus, apeliantas teismui pateikė tik 2012 m. kovo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose (t. 4, b.l. 27). Tuose paaiškinimuose nurodoma, kad jais apeliantas siekia papildyti 2010 m. lapkričio 2 d. pateikto ieškinio argumentų grupę, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimo dokumentuose apibrėžti netinkamai. Paaiškinimuose apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovas 2010 m. gruodžio 8 d. raštu pateikė paaiškinimus dėl atlikto įvertinimo balais, su kuriuo apeliantas nesutinka. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad argumentai dėl ekonominio vertinimo kriterijų netinkamo apibrėžimo pirkimo sąlygose ir argumentai dėl vertinimo kriterijų neteisėto interpretavimo ir netinkamo pritaikymo yra visiškai skirtingi, ir nors gali būti dėstomi tame pačiame procesiniame dokumente, remiasi skirtingomis aplinkybėmis. Taigi greta argumentų grupės, jog buvo nustatyti netinkami vertinimo kriterijai, pateikdamas argumentus, kad kriterijai buvo netinkamai pritaikyti, apeliantas ne pateikė paaiškinimus dėl tos pačios argumentų grupės, o realiai nurodė naują ieškinio pagrindą, taip siekdamas išplėsti bylos nagrinėjimo dalyką.

Nepaisant to, kad pateikdamas argumentus dėl netinkamo ekonominio naudingumo kriterijų pritaikymo apeliantas nesilaikė viešųjų pirkimų byloms nustatytos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į išskirtines šios bylos aplinkybes. Pirmiausia, teisėjų kolegija iš dalies pritaria apelianto argumentams, kad atsižvelgus į jo pateiktų pretenzijų nagrinėjimo eigą, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka perkančiojoje organizacijoje, prognozuotina, nebūtų efektyvi, nes perkančioji organizacija pretenzijas atmesdavo dėl nurodomo įgaliojimų veikti tiekėjų grupės vardui neturėjimo, o pretenzijose nurodytų argumentų nenagrinėdavo iš esmės. Antra, 2010 m. gruodžio 20 d. apeliantas pateikdamas Vilniaus apygardos teismui procesinį dokumentą, pavadintą „patikslintu ieškiniu“ ir nurodydamas argumentus dėl ekonominio naudingumo kriterijų netinkamo pritaikymo pademonstravo savo nesutikimą su atliktu pasiūlymo vertinimu ir savo ketinimą imtis teisinių gynybos priemonių, o prieš tai nesikreipdamas į perkančiąją organizaciją galėjo sąžiningai klysti dėl būtinumo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kai teisme jau nagrinėjamas su kai kuriais to paties pirkimo aspektais susijęs ginčas. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti tokį „patikslintą ieškinį“, apeliantas galėjo atsidurti „procesiniuose spąstuose“, nes teismas jo ieškinį priimti atsisakė, o pretenzijos pateikimo terminą apeliantas jau buvo praleidęs. Taigi nors apeliantas nebuvo atidus laikydamasis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ir formaliai būtų pagrindas jo argumentų dėl netinkamo ekonominio naudingumo kriterijų pritaikymo nenagrinėti, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir siekdama užtikrinti teisę į efektyvią teisminę gynybą, nurodytus argumentus pagal savo kompetenciją išnagrinėja ir dėl jų pasisako.

Apeliantas argumentuoja, kad vertinimą atlikusių ekspertų pasiūlymams suteikti balai pagal skirtingus parametrus reikšmingai skiriasi, todėl ekspertų atliktas vertinimas yra subjektyvus. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. Nr. 1S-53 įsakymu patvirtintose Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos), nei kituose teisės aktuose skirtumai tarp vertinimą atlikusių ekspertų suteiktų balų nenurodomi kaip aplinkybė, leidžianti abejoti vertinimo tinkamumu. Rekomendacijų 2.2. punkte ekspertas apibrėžiamas kaip turintis specialių žinių ir patirties vertinamo objekto srityje fizinis asmuo, kurį perkančioji organizacija kviečia atlikti ekspertinį vertinimą, o ekspertinis vertinimas – procesas, kurio metu ekspertai, remdamiesi savo žiniomis ir patirtimi, taip pat vadovaudamiesi ekspertinio vertinimo užduotimi, įvertina tiekėjų pasiūlymuose nurodytų pirkimo objektų parametrus arba nustato ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, jų parametrus, kriterijų ir jų parametrų lyginamuosius svoriu (Rekomendacijų 2.4. p.). Perkančioji organizacija suformulavo ekspertams ekspertinio vertinimo užduotis (t. 1, b. l. 112-114), kuriose nustatyti vertinimo kriterijai, jų parametrai, reikalavimai su vertinimo kriterijumi ar jo parametru susijusioms savybėms arba pageidaujamų savybių ypatybėms, o taip pat kokybės kategorijų apibūdinimas. Užduotyje pateikiama ekspertinio vertinimo instrukcija nederinti vertinimo su kitais ekspertais. Rekomendacijų 46 punkte nustatyta, kad kviečiamų ekspertų skaičius nustatomas atsižvelgiant į tai, kad daugiau ekspertų mažina vertinimo subjektyvumą, tačiau didina vertinimo išlaidas. Rekomenduojama, kad ekspertinį vertinimą atliktų bent trys ekspertai. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingas ekspertų požiūris į tų pačių kriterijų taikymą nereiškia, kad vertinimas yra ydingas, o priešingai, gali būti panaudojamas kaip argumentas, reiškiantis, kad ekspertai vertinimo nederino tarpusavyje. Kadangi skiriasi ekspertų žinios ir patirtis, skirtumai tarp ekspertų suteikiamų balų nėra neįprastas reiškinys. Be to, apeliantas skirtumus ekspertų vertinime nurodo abstrakčiai, neargumentuodamas, koks skirtingas vertinimas pagal kokį parametrą yra neteisingas ir galėjo pažeisti apelianto teises, t. y. kur ekspertai per mažai įvertino apelianto pasiūlymą arba per aukštai įvertino konkurentų pasiūlymą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pasinaudojant pirkimo dokumentuose nustatytų kriterijų nekonkretumu, atsakovas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus savo nuožiūra aiškino ir detalizavo taip, kaip nebuvo nustatyta Konkurso sąlygose. Teisėjų kolegija pakartoja, kad minėta, apeliantas negali remtis pirkimo dokumentuose nustatytų kriterijų nekonkretumu, kadangi šių kriterijų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, paaiškinti jų neprašė, o dėl kriterijų taikymo pagal nustatytas sąlygas bus pasisakyta šioje nutartyje

Apeliantas nurodo, kad atsakovo raštas „Konsorciumo UAB „ERP“, UAB „Inta“ ir eVigilo Ltd ir Konsorciumo UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT - Baltic“ pasiūlymų charakteristikos ir santykiniai pranašumai“, patvirtintas viešojo pirkimo komisijos 2010 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolu Nr. 48 yra vienintelė per visą pirkimo procesą apeliantui pateikta informacija apie įvertinimą, tačiau ji nepagrindžia apelianto pateikto pasiūlymo įvertinimo ir ekspertų suteiktų balų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktas dokumentas atitinka VPĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. Nr. 1S-53 įsakymu patvirtintose Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijose, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga motyvuoti kiekvieno eksperto balų suteikimą pagal kiekvieną kriterijų, o perkančiosios organizacijos pateiktame rašte nurodytos laimėjusio pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami, kad apeliantas suprastų apibendrintus motyvus, kodėl jo pasiūlymas nebuvo pripažintas laimėjusiu. Su šiais perkančiosios organizacijos motyvais apeliantas gali nesutikti ir juos skųsti, o tą apeliantas ir daro šiame teismo procese. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija netgi suteikė galimybę apeliantui eksperto išvada įrodinėti netinkamai atliktą vertinimą pagal nustatytus kriterijus, tačiau apeliantas šia galimybe nepasinaudojo. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pagal savo kompetenciją vertina apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ekonominio naudingumo kriterijų netinkamu pritaikymu.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas vertindamas ekonominį naudingumą suabejojo apelianto kompetencija ir patirtimi, nors jo kvalifikacija atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus. Tokią savo išvadą apeliantas grindžia rašto „Konsorciumo UAB „ERP“, UAB „Inta“ ir eVigilo Ltd ir Konsorciumo UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT - Baltic“ pasiūlymų charakteristikos ir santykiniai pranašumai“, patvirtinto viešojo pirkimo komisijos 2010 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolu Nr. 48 (toliau – raštas) teiginiu, kad „nepateikiami nei patirtį pagrindžiantys dokumentai“. Kadangi šis argumentas nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija jo plačiai neanalizuoja (CPK 306 str. 2 d.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien teiginys „nepateikiami nei patirtį pagrindžiantys dokumentai“ neleidžia teigti, kad vertinant apelianto pasiūlymą buvo atsižvelgiama į jo kvalifikaciją. Šis apelianto cituojamas teiginys yra išimtas iš konteksto, kadangi juo perkančioji organizacija nesutiko su apeliantu, kuris rėmėsi sėkmingu korinio transliavimo centro įdiegimu 36 pasaulio operatorių tinkluose bei eVigilo sistemos kaip vienintelės suderinamumu su kai kurių gamintojų bazinių stočių įranga, nes apeliantas tokią patirtį patvirtinančių dokumentų nepateikė

Apeliantas nesutinka su jo pasiūlymo įvertinimu pagal parametrą P1 ir su perkančiosios organizacijos pagrindimu, kad „projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai neišskirti ir suprantami tik iš bendro konteksto“. Pasak apelianto, jo pasiūlymo visas 2 skyrius yra skirtas projekto tikslo ir uždavinių aprašymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal parametrą P1 be kita ko turėjo būti vertinama projekto tikslai ir uždaviniai. Susipažinusi su apelianto pasiūlymo 2 skyriumi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jame abstrakčiai kalbama apie eVigilo ADS sistemos pažangumą, tačiau nei projekto tikslai, nei uždaviniai konkrečiai ten nėra įvardinti. Todėl perkančiosios organizacijos išvada, kad projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai neišskirti ir gali būti suprantami tik iš bendro konteksto, yra pagrįsta.

Apeliantas nesutinka su perkančiosios organizacijos pagrindimu, kad „projekto aprėptis ir laukiami rezultatai aiškiai nedetalizuojami, t. y. neaišku, kas siūloma, o kas – galimybė išplėsti papildomu funkcionalumu ir moduliais“. Pasak apelianto, eVigilo pasiūlyme yra nurodyti visų reikalavimų išpildymo patvirtinimai, o pasiūlymo 2.1. pav. pateikiamos sistemos galimybės, kurias galima panaudoti tos pačios siūlomos platformos apimtyje. Pagal parametrą P1 be kita ko turėjo būti vertinama projekto aprėptis ir laukiami rezultatai. Susipažinusi su apelianto pasiūlymu, tame tarpe ir su pasiūlymo 2.1. pavyzdžiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teiginiu, kad neaišku, kas siūloma, o kas – kaip išplėtimo galimybė.

Apeliantas nesutinka su perkančiosios organizacijos pagrindimu, kad „techninis ir architektūrinis sprendimas pagrįstas tik iš dalies“ ir „tiekėjas nėra susipažinęs su realia rinkos situacija“. Pasak apelianto, jo specialistai dalyvauja pasaulinėse organizacijose kuriant standartus pasauliniu mastu, todėl pasiūlymą vertinę vietos specialistai galėjo nežinoti pasaulinės situacijos. Be to, jo pasiūlyme pateiktas aiškus architektūrinis sprendimas, atvaizduotas 3.1. pav.

Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija nurodė, jog „techninis ir architektūrinis sprendimas pagrįstas tik iš dalies, t. y. remiasi eVigilo deklaruojama patirtimi panašaus pobūdžio projekte, tačiau yra neišsamus“. „Sistemos architektūrai apibūdinti pateikta tik keletas bendro pobūdžio architektūrinių schemų, kurios net nebuvo koreguotos pagal pasiūlymo kontekstą, paliekant žymėjimus originalo (anglų) kalba“. Susipažinusi su apelianto pasiūlymu, tame tarpe ir su pasiūlymo 3.1. schema, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo teiginiu, kad sistemos architektūra aprašyta nekonkrečiai, naudojant bendrines frazes, o 3.1. schema, kuria remiasi apeliantas, nėra konkrečiai pritaikyta perkančiajai organizacijai. Be to, atsakovas neteigė, kad tiekėjas nėra susipažinęs su rinkos situacija, nes tokio teiginio neįmanoma patikrinti, o nurodė, kad tokią nuomonę gali sukurti apelianto naudojamos bendrinės frazės, kaip „vienintelė avarinių atvejų valdymo sistema“, „pirmoji pasaulyje“.

Apeliantas nesutinka su perkančiosios organizacijos pagrindimu, kad „nepakankamai išsamus sprendimo atitikimo perkančiosios organizacijos poreikiams aprašymas, pateikiamas specialiųjų abonentų grupių aprašymas nėra detalus“. Apeliantas nurodo, kad jo pasiūlyme yra pažymėta, jog „ADS palaiko SW mobilių telefonų SGA (specialiųjų grupių įspėjamieji pranešimai). CBS palaiko binarinius duomenis, būdingus mobiliųjų telefonų taikomosioms programoms“, o toks aprašas yra suprantamas specialistui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal parametrą P1 be kita ko turėjo būti vertinama sprendimo atitikimas perkančiosios organizacijos poreikiams. Atsakovas nepakankamai išsamų sprendimo atitikimo perkančiosios organizacijos poreikiams aprašymą grindė tuo, kad neaišku, kokiu būdu bus realizuota specialiųjų grupių programinė įranga ir kaip bus atliekamas specialiųjų grupių abonentų informavimas. Susipažinusi su apelianto pasiūlymu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas ir jo nurodoma pasiūlymo citata nepaneigia perkančiosios organizacijos teiginio apie nepakankamai išsamų pasiūlymo atitikties perkančiosios organizacijos poreikiams aprašymą. Apelianto argumentą, kad konkurso sąlygose nedetalizuota, kas yra „detalu“, o kas „nedetalu“, teisėjų kolegija atmeta tuo pagrindu, kad Konkurso sąlygų apeliantas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Apeliantas nesutinka su perkančiosios organizacijos pagrindimu, kad „sprendimo architektūros koncepcija nukopijuota nuo EWTS 3GPP specifikacijos, trūksta koncepcijos vieningumo“. Nesutikimą su šiuo teiginiu apeliantas grindžia tuo, kad eVigilo ne tik diegia gyventojų perspėjimo sistemas, bet ir dalyvauja kuriant jų techninius standartus pasauliniu mastu. Koncepcijos vieningumas ir konkretumas pagrįstas tuo, kad siūlomas sprendimas jau yra sukurtas ir išbandytas. Susipažinusi su apelianto pasiūlymu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su perkančiosios organizacijos pagrindimu, jog „viena techninio sprendimo dalis - eVigilo ADS - kaip teigiama pasiūlyme, yra eVigilo autorinėmis teisėmis turima standartinė programinė įranga, ir jos koncepcija yra pakankamai išsami, tačiau trūksta koncepcijos vieningumo įvardinant kitas techninio sprendimo sudedamąsias dalis. Neįvardinta kokio gamintojo korinio transliavimo centras (CBC) bus panaudotas projekte ir kas turės kompetenciją jį diegti, aptarnauti ir suteikti kitas su CBC susijusias paslaugas. Pasiūlyme taip pat nepateikta informacija, kaip sprendimo koncepcijos vieningumas bus užtikrintas panaudojant išorinius ekspertus“. Apeliacinio skundo argumentai apie eVigilo dalyvavimą kuriant pasaulinius standartus ir apie jo sukurtos sistemos veikimą nepaneigia perkančiosios organizacijos abejonių bei neaiškumų, kokio gamintojo korinio transliavimo centras bus panaudotas, kaip bus panaudoti išorės ekspertai.

Apeliantas nesutinka su perkančiosios organizacijos pagrindimu, kad „tiekėjas nepateikia nuoseklaus techninio sprendimo aprašymo, kuriame būtų atspindimi visi techninės specifikacijos reikalavimai – pasiūlymo techninėje dalyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija“. Pasak apelianto, jei pasiūlyme nebūtų pateiktas atsakymas bent į vieną klausimą, pasiūlymas būtų atmestas. Apeliantas nurodo, kad vienintelis vertinime kritikuojamas 99,999999 % patikimumo aprašo rodiklis yra tik korektūros klaida, turėjo būti 99,999 %, tačiau tai negalėjo lemti tokio žemo pasiūlymo įvertinimo. Iš Konkurso sąlygų matyti, kad pagal parametrą P1 be kita ko turėjo būti vertinama sprendimo atitikimas techninėms specifikacijoms. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pasiūlymo vertinime kritikuojamas vienintelis patikimumo aprašo rodiklis, nes perkančiosios organizacijos vertinime taip pat pabrėžiama, kad kai kurie atsakymai į techninės specifikacijos reikalavimus yra teigiami, tačiau pateikiama informacija neatitinka reikalavimo prasmės, pakeistas techninės specifikacijos 2.1. poskyris iš „Reikalavimai CBC įrangai“ į „Reikalavimai techninei įrangai“, techninių specifikacijų lentelėje dažnai pateikiami vertimai iš gamintojo dokumentacijos, kurie yra netikslūs ir sunkiai suprantami ir kt. Taigi balų sumažinimą galėjo lemti ne vien patikimumo aprašo rodiklio netikslumas, bet ir kiti perkančiosios organizacijos nurodomi trūkumai, dėl kurių apeliantas nepasisako.

Apeliantas nesutinka su jo pasiūlymo įvertinimu pagal parametrą P2 ir su perkančiosios organizacijos pagrindimu, kad „tiekėjas nepateikia pagrįstos ir išsamios informacijos apie kuriamos GPIS integralumą ir suderinamumą su perkančiosios organizacijos eksploatuojama technine ir programine įranga“. Pasak apelianto, jo pasiūlyme visiškai konkrečiai aprašytas suderinamumas su programine įranga, turimos atsakovo techninės įrangos aprašai nebuvo pateikti tiekėjams nei Konkurso sąlygose, nei jų paaiškinimuose, Konkurso sąlygose nėra detalizuota, kas yra pakankamas ar nepakankamas integralumo su perkančiosios organizacijos vidinėmis informacinėmis sistemomis aprašymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal parametrą P2 turėjo būti vertinama sistemos suderinamumas ir integralumas su perkančiosios organizacijos eksploatuojama technine ir programine įranga, sistemos suderinamumas ir integralumas su perkančiosios organizacijos eksploatuojama ryšių infrastruktūra ir sistemos suderinamumas ir integralumas su perkančiosios organizacijos eksploatuojamomis vidinėmis informacinėmis sistemomis. Perkančioji organizacija sprendė, kad „tiekėjas nepateikia pagrįstos ir išsamios informacijos apie kuriamos GPIS integralumą ir suderinamumą su perkančiosios organizacijos eksploatuojama technine ir programine įranga, tik patvirtina, kad ADS atvira bet kokioms integracijoms ir kad diegimo eigoje bus konkretizuojama. Tiekėjas nepateikia pagrįstos ir išsamios užsakovo turimos ryšių infrastruktūros analizės ir vertinimo kuriamos GPIS ryšių realizavimui. Ryšių su operatoriais rezervavimui siūlomas viešasis IP tinklas (internetas). Argumentas, jog taip užtikrinamas aukštas patikimumas – nepagrįstas. Kokybinės charakteristikos negali būti užtikrinamos internetu, ypač ypatingos padėties atveju. Pasiūlyme pateiktas nepakankamas integralumo su perkančiosios organizacijos eksploatuojamomis vidinėmis informacinėmis sistemomis aprašymas. Techninės atitikties lentelėje teigiama, kad bus vykdomas integravimas su perkančiosios organizacijos turima geoinformacine sistema ir pavojingų objektų registru, tačiau nedetalizuojama, kaip tai bus atliekama.“ Susipažinusi su apelianto pasiūlymu, teisėjų kolegija neturi pagrindo perkančiosios organizacijos išvadų laikyti nepagrįstomis. Pažymėtina, kad apeliantas negali remtis Konkurso sąlygose apibrėžtų vertinimo kriterijų ir parametrų nekonkretumu, nes teisės aktų nustatyta tvarka jų neskundė, Konkurso sąlygų paaiškinti neprašė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija, atlikdama pasiūlymo vertinimą pagal parametrą P2 atsižvelgė ne tik į apelianto nurodomą nepakankamą integralumo su perkančiosios organizacijos vidinėmis informacinėmis sistemomis aprašymą, bet ir kitas aplinkybes, tokias kaip negalimumą užtikrinti kokybines charakteristikas viešuoju internetu, tačiau dėl šių išvadų apeliantas argumentų nepateikė.

Apeliantas nesutinka su jo pasiūlymo įvertinimu pagal parametrą P3 ir su perkančiosios organizacijos pagrindimu, kad „nėra aišku, kas bus pateikta šiuo pasiūlymu, o kas bus plečiama“. Pasak apelianto, jo pasiūlyme yra nedviprasmiškai ir konkrečiai nurodoma, kad siūloma jau egzistuojanti sistema su visais funkcionalumais. Pagal parametrą P3 turėjo būti vertinama funkcionalumo išplėtimo įdiegtos platformos pagrindu galimybių aprašymas ir galimybė diegti papildomus modulius, nekeičiant pagrindinės įdiegtos informacinės sistemos platformos. Perkančiosios organizacijos pagrindime be kita ko nurodoma, kad „informacija nėra išsami, tik deklaratyviai atkartojanti įvairių sprendimų koncepcijas bei grafines iliustracijas“, „pasiūlymo 3.2 skyriuje yra pateikiama informacija apie struktūrines eVigilo ADS sistemos funkcionalumo išplėtimo galimybes, panaudojant CAP sąsają, tačiau pasiūlyme nepaaiškinama, kokios yra CAP sąsajos galimybės ir ko reikia norint atlikti plėtimus įdiegtos platformos pagrindu. Dalis funkcionalumo išplėtimo galimybių (CDMA, IDAN, pranešimų gavikliai) yra tik teorinės ir pateiktos neatsižvelgiant į realią Lietuvos telekomunikacijų operatorių ir žinybinių tinklų infrastruktūrą“, o taip pat „nėra pateikta pakankamo ir išsamaus sistemos posistemių ir modulių aprašymo, tiekėjo atsakymas yra neišsamus ir tik atkartoja techninėje specifikacijoje pateikiamą medžiagą.“ Susipažinusi su apelianto pasiūlymu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su perkančiosios organizacijos išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas siūlė įsigyti, jo teigimu, veikiančią sistemą, neatleido jo nuo pareigos savo pasiūlyme aiškiai išdėstyti sistemos funkcionalumo išplėtimo galimybes, nes toks parametras buvo vertinamas konkurso eigoje. Be to, apeliantas nepateikia argumentų dėl perkančiosios organizacijos išvadų, susijusių su nepakankamai aprašytomis CAP sąsajos galimybėmis, su dalies išplėtimo galimybių netinkamumu Lietuvos sąlygomis ir kt.

Apeliantas nesutinka su jo pasiūlymo įvertinimu pagal parametrą P4 ir su vertinimo balų sumažinimu dėl to, kad apeliantas nurodė galimą riziką dėl perkančiosios organizacijos per mažo įsitraukimo į projektą, per mažo bendradarbiavimo, per mažo žmogiškųjų išteklių skyrimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal parametrą P4 turėjo būti vertinama projekto įgyvendinimo strategija, projekto valdymo planas, darbų grafikas, projekto veiklos, projekto veiklų rezultatai, ataskaitų planas, kokybės užtikrinimo priemonės, apibūdinta visa projekto įgyvendinimo komanda, komandos rolės ir atsakomybė. Perkančioji organizacija išsamiai pagrindė apelianto pasiūlymo tiek privalumus, tiek trūkumus, susijusius su pasiūlymo vertinimu pagal parametrą P4, kaip antai, kad kai kurios rizikos nieko bendro su projektu neturi, tiekėjas nepateikia aiškaus ir nuoseklaus ataskaitų plano, veiklų sąraše minimos ataskaitos nėra nuosekliai susietos su projekto planu, tiekėjas savo įsipareigojimus įdiegti GPIS nepagrįstai sieja su užsakovo įsipareigojimais, kurių jis neįsipareigojo laikytis (3 PAGD darbuotojų poreikis visą darbo dieną viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir kt.), tiekėjo ekspertų vaidmuo ir rolės projekte neaprašytos, neaišku, kas ir už ką bus atsakingas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto pasiūlymu, neturi pagrindo nesutikti su šiomis perkančiosios organizacijos išvadomis. Apeliantas taip pat argumentų, kodėl šie perkančiosios organizacijos teiginiai galėtų būti klaidingi, nepateikia.

Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino apelianto pasiūlymą pagal ekonominio naudingumo kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas netinkamo vertinimo neįrodė, todėl ši argumentų grupė atmetama.

Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su laimėjusio tiekėjo tinkamo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo nebuvimu

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad laimėjęs pasiūlymas yra neteisėtai įrašytas į pasiūlymų eilę ir pripažintas laimėjusiu, nes draudimo bendrovė laidavo tik už vieną iš pasiūlymą pateikusių ūkio subjektų grupės narių. Draudimo bendrovė neįsipareigojo atsakyti už kito ūkio subjekto UAB „HNIT-Baltic“ neteisėtus veiksmus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Konkurso sąlygų 40 punkte nustatyta, jog tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu. 2010 m. kovo 2 d. Jungtinės veiklos sutartimi Nr. ST 10027 UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ sudarė konsorciumą bendrai dalyvauti konkurse, o sutarties 10.1. punktu šalys susitarė, kad laimėjus konkursą ir sudarius pirkimo sutartį su klientu bei kitus su tuo susijusius susitarimus, partneriai solidariai atsakys klientui už pirkimo sutarties vykdymą pagal pirkimo sutarties sąlygas (t. 1, 129 b. l.). Be to, Jungtinės veiklos sutartimi šalys paskyrė UAB „NT Service“ jungtinės veiklos lyderiu (sutarties 4.3. punktas), UAB „NT Service“ paskirta atstovauti šalis santykiuose su klientu (sutarties 5 punktas). Jungtinės veiklos sutartimi UAB „NT Service“ įnašas į sutarties vykdymą nustatytas 91,93 procento, o UAB „HNIT-Baltic“ – 8,07 procento (sutarties 2.4. punktas). PZU Lietuva išduotu laidavimo raštu draudikas įsipareigojo laiduoti, jei siūlytojas UAB „NT Service“ pasiūlymo galiojimo laikotarpiu atsiima savo pasiūlymą, nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo arba neatvyksta sudaryti sutarties (t. 5, b. l. 138).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Konkurso sąlygų 40 punktas nenumatė pareigos visiems ūkio subjektų grupės nariams pateikti atskiras pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Konkurso sąlygų 40 punktu, jame iš tiesų nenustatyta, kad visi ūkio subjektų grupės nariai privalo pateikti atskiras pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantijas. Tačiau atsižvelgiant į Konkurso sąlygų 40 punkto formuluotę ir į jos tikslą – apsaugoti perkančiosios organizacijos interesus, akivaizdu, jog pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi apimti visą pasiūlymą, o ne atskiras jo dalis ar atskiro ūkio subjektų grupės nario įsipareigojimus. Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakomybės solidarumas sieja tik UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“, tačiau nesieja draudimo bendrovės. Iš tiesų, draudimo bendrovė laidavimo raštu neprisiėmė pareigų sumokėti už kito jungtinės veiklos partnerio UAB „HNIT-Baltic“ padarytus pažeidimus. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ Jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikė vieną bendrą pasiūlymą, todėl bet koks vieno iš partnerių veiksmas perkančiosios organizacijos atžvilgiu (pasiūlymo atsiėmimas, neatvykimas sudaryti sutarties, nepateikimas sutarties įvykdymo užtikrinimo) būtų kvalifikuojamas kaip konsorciumo, taigi ir kito Jungtinės veiklos sutarties partnerio, neteisėtas veiksmas. Vadinasi, neįmanoma, kad konsorciumo įsipareigojimus perkančiajai organizacijai pažeistų tik vienas Jungtinės veiklos sutarties dalyvis, ir tai tuo pačiu nereikštų kito dalyvio pažeidimo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „NT Service“ pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra pakankamas ne todėl, kad jungtinės veiklos partnerių atsakomybė vienas kito atžvilgiu yra solidari (minėta – šis solidarumas saisto tik jungtinės veiklos sutarties šalis, ir nesaisto draudimo bendrovės), tačiau todėl, kad vieno jungtinės veiklos dalyvio atliktas pažeidimas (pasiūlymo galiojimo atsiėmimas, sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimas, neatvykimas sudaryti sutarties) reikštų, kad pažeidimą atliko ir kitas jungtinės veiklos dalyvis, o tai lemtų draudimo bendrovės pareigų perkančiajai organizacijai įgyvendinimą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje esančias faktines aplinkybes realiai atlikti veiksmus arba neveikimą, kuriais būtų pažeidžiami konsorciumo įsipareigojimai perkančiajai organizacijai (atsiimti pasiūlymą, neatvykti sudaryti sutarties) gali tik jungtinės veiklos lyderis UAB „NT Service“, nes ši bendrovė yra įgaliota atstovauti konsorciumą santykyje su perkančiąja organizacija.

Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su laimėjusio tiekėjo pasiūlymą įgyvendinančių ekspertų patirtimi

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „NT Service“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes projekto vadovo P. K. patirties aprašyme nėra virš 5 metų patirties projektų vadybos srityje ir virš 5 metų patirties vadovaujant telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityje, nenurodyta jo patirtis dviejuose 500 000 Lt vertės projektuose, telekomunikacijų tinklų informacinių sistemų diegimo eksperto patirties aprašyme nenurodyta patirtis integruojant bevielio ryšio planavimo ir modeliavimo priemones su geoinformacinėmis sistemomis.

Konkurso sąlygų 14.14. punkte nustatytas reikalavimas projekto vadovui turėti ne trumpesnę nei 5 metų patirtį projektų vadybos srityje, ne trumpesnę kaip 5 metų patirtį vadovaujant projektams telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityje ir praktinę patirtį vadovaujant ne mažiau kaip 2 projektams, kurių kiekvieno vertė ne mažesnė kaip 500 000 Lt, telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityje.

Vertindama apelianto argumentus dėl P. K. 5 metų patirties projektų vadybos srityje ir vadovaujant projektams telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityje nebuvimo, teisėjų kolegija išanalizavo P. K. patirtį patvirtinančius įrodymus ir mano, kad minėto eksperto patirtis nuo 1998 metų vadovaujant UAB „NT Service“ atitinka šį reikalavimą. Kadangi byloje yra pateiktas UAB „NT Service“ vykdytų projektų sąrašas, tame tarpe nurodytos ir organizacijos, kurių užsakymu buvo vykdomi projektai, P. K. patirtis ir jos atitiktis Konkurso sąlygoms yra įrodyta.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad projekto vadovo P. K. vykdyti projektai, kurių sąrašą pateikė UAB „NT Service“, yra nesusiję su informacinėmis technologijomis. Pirmiausia, apeliantas nepateikė jokių tokios sąsajos nebuvimo įrodymų ir argumentų, o tik nurodo, kad projekto žodiniame aprašyme nenurodyti tam tikri sąsają patvirtinantys žodžiai. Apeliantas taip pat nepaaiškina, kaip jis supranta reikalavimą, kad projektai būtų susiję su informacinėmis technologijomis. Pažymėtina, kad pagal konkurso sąlygas nebuvo reikalaujama, jog projektai būtų susiję su informacinių technologijų kūrimu, jie tiesiog turi būti susiję su informacinėmis technologijomis. Todėl argumentas, kad nenurodyta, jog UAB „NT Service“ kūrė informacines sistemas, nėra teisiškai reikšmingas, nes nebuvo nustatytas reikalavimas tokias sistemas kurti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą projektų aprašymą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, kad visi trys nurodyti projektai yra susiję tiek su telekomunikacijų, tiek su informacinėmis technologijomis.

Konkurso sąlygų 14.14. punkte nustatytas vienas iš reikalavimų telekomunikacijų tinklų informacinių sistemų diegimo ekspertui turėti praktinę patirtį integruojant bevielio ryšio planavimo ir modeliavimo priemones su geoinformacinėmis sistemomis. Apeliantas mano, kad trečiojo asmens ekspertas V. G. šio reikalavimo neatitinka. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi V. G. patirtį patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, kad šis asmuo nuo 1999 m. dirba UAB „NT Service“. Byloje pateikta informacija apie UAB „NT Service“ komandos patirtį, kurioje nurodyti ir aprašyti šios bendrovės vykdyti projektai, tame tarpe išskirti ir projektai, kuriuose dalyvavo V. G.. Šie projektai (pvz., bevielių plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemos planavimas, diegimas, aptarnavimas) atitinka ekspertui keliamus reikalavimus, todėl V. G. turi Konkurso sąlygose reikalaujamą patirtį.

Apibendrindama Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ne visus ieškinyje nurodytus argumentus išnagrinėjo išsamiai, tačiau pagrįstai atmetė ieškinį, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.