- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-2540-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03837-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- P. B., I. S.
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-228-647/2015 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovėms I. S., P. B. dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo, trečiasis asmuo – antstolis R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą prašydamas, pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 6 d. Hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), pasirašytą atsakovių I. S. ir P. B..
Ieškovas nurodė, kad atsakovė I. S. be jo sutikimo įkeitė atsakovei P. B. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nors ieškovo nuosavybės teisė į dalį turto buvo pripažinta teismo sprendimu, priimtu po įkeitimo sandorio sudarymo, tačiau atsakovė I. S. – apsimestinė turto savininkė, neturėjo teisės disponuoti jai nepriklausančiu turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad ieškovui priklausanti buto dalis buvo įkeista be jo valios. Dėl to teismas pripažino Hipotekos sandorį prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80, 4.185 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovė P. B. – kreditorės, ir jos atstovo veiksmai neatitiko apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio, kadangi jie nepasidomėjo, kokiu pagrindu atsakovė I. S. užregistravo nuosavybės teises į ieškovui priklausančią buto dalį. Dėl to teismas pažymėjo, kad atsakovė P. B. turi prisiimti kylančias pasekmes: reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės praradimą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde teigiama, kad teismas negalėjo išnagrinėti bylos, nes teismo posėdyje nedalyvavo atsakovė I. S. ir trečiasis asmuo. Teismas neįvykdė pareigos išaiškinti apeliantei apie jos teisę reikšti priešieškinį. Kadangi įkeistas turtas buvo registruotas atsakovės I. S. vardu, apeliantei negalėjo kilti abejonių dėl skolininkės nuosavybės teisių apimties.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Nustatyta, kad atsakovė I. S. 2008 m. kovo 6 d. – užtikrindama savo įsipareigojimų pagal paskolos sandorį įvykdymą, įkeitė apeliantei nekilnojamąjį turtą: butą / patalpą, esantį Sodų g. 7–313, Skaidiškių k., Vilniaus r. (toliau – Butas). Hipotekos sandorio sudarymo metu Butas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip asmeninė atsakovės I. S. nuosavybė. Nuosavybės teisės faktas viešame registre buvo išviešintas remiantis 2007 m. sausio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-150-647/2012, buvo nustatyta, kad tikrasis Buto savininkas yra ieškovas šioje byloje. Teismas taip pat nustatė, kad 2007 m. sausio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, kurio tikrąja šalimi – pirkėju, buvo ieškovas. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovas teigė, kad apsimestinis sandoris buvo sudarytas jam siekiant išvengti Buto įtraukimo į dalintino turto balansą jo santuokos nutraukimo byloje. Iš šių faktinių duomenų aišku, kad atsakovė I. S. įkeitė jai nepriklausiusį turtą, į kurį jos nuosavybės teisės buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre remiantis apsimestiniu sandoriu.
Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Pastaroji norma taikytina pripažįstant negaliojančiais ir hipotekos lakštus, išduotus iki 2012 m. liepos 1 d. (žr., kasacinę bylą Nr. 3K-3-16-706/2015). Šioje byloje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė objektyviai negalėjo žinoti apie ieškovo ir atsakovės I. S. susitarimą dėl apsimestinio sandorio sudarymo. Kadangi apeliantė veikė sąžiningai, pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti prioritetą būtent jos interesų apsaugai. Ieškovas pasirinkamas apsimestinio pobūdžio sandorio, kaip Buto įgijimo pagrindo, sudarymo būdą kartu prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką. Pastaroji nagrinėjamu atveju pasireiškia hipotekos teisės apeliantei išsaugojimu.
Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl netinkamo materialiosios teisės normų (CK 4.197 straipsnio 6 dalis) taikymo ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo valstybei priteisiamas 135 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas apeliantei buvo atidėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 96 straipsnis).
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. J. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)135 (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų.