Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Institucija, Departamentas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria panaikintas 2014 m. rugpjūčio 7 d. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimas Nr. (7.12.-V) 2V-873 ir byla grąžinta Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 7 d. R. K. ir I. K. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos prašydami konstatuoti kultūros paveldo objekte esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės V. I. P. tyčinius neteisėtus veiksmus ir spręsti jos administracinės atsakomybės klausimą Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK ) 246² straipsnyje nustatyta tvarka, dėl to, kad ji iki šiol nevykdo 2009 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti perdengimą tarp palėpės ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį, t. y. išardyti betoninį perdengimą ir vietoj jo įrengti medines sijas ir medinį perdengimą.

2014 m. rugpjūčio 7 d. Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu Nr. (7.12.-V) 2V-873 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą bei nurodė, jog teismas jau yra konstatavęs, kad statytoja V. I. P. atliko kapitalinio remonto darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, todėl statybos darbai pripažintini savavališkais, kartu išaiškino, jog, įvertinus tai, kad darbai atlikti 2006 metais, administracinėn atsakomybėn V. I. P. patraukti pagal ATPK 91 straipsnį, pažeidus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas nėra galimybės, kadangi suėję administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai.

R. K. ir I. K. atstovas advokatas Deividas Gagys 2014 m. rugpjūčio 7 d. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimą Nr. (7.12.-V) 2V-873 apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2014-08-07 rašte Nr. (7.12.-V)2V-873 „Dėl atsakymo pateikimo“ nurodė, kad V. I. P. neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-176-643/2009 bei pažymi, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdangos nėra pastato vertingasis elementas.

Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismas vertinimu, kad pareiškėjai kreipėsi į Departamentą su prašymu pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl visiškai savarankiško teisės pažeidimo, nes patys pareiškėjai esminį kreipimosi pagrindą įvardija Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-176-643/2009 nevykdymą.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažįsta, kad Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2014-08-07 rašte Nr. (7.12.-V)2V-873 „Dėl atsakymo pateikimo“ pareiškime išdėstytų aplinkybių vertinimas yra nepakankamas ir neatitinka teisėtumo principo reikalavimų. Priešingai, pateiktame atsakyme į pareiškimą buvo motyvuotai atsakyta į keliamus klausimus. Vertintina, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinio 2014-08-07 raštas Nr. (7.12.-V)2V-873 „Dėl atsakymo pateikimo“ nėra sprendimas administracinio teisės pažeidimo teisenoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta; minėtas raštas vertintinas kaip institucijos atsakymas (priimtas sprendimas) atsakant į pareiškėjų siųstą prašymą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nuostatos.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismų sprendimų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kuriomis vadovaujantis išduotas minėtas vykdomasis raštas. Departamento kompetencija su teismo sprendimo vykdymu nagrinėtoje byloje nesusijusi. Taip pat pažymi, kad žala nekilnojamojo kultūros paveldo objektams atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, administracinio teisės pažeidimo teisenos tikslai šiuo atveju nėra žalos atlyginimas, jei tokia ir būtų.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, savavališkos statybos atveju teisės pažeidimas nelaikomas trunkamuoju, todėl atmestinas pareiškėjų bei pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neva trunkamojo teisės pažeidimo nagrinėjamu atveju.

Nei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-176-643/2009, nei Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-953-428/07 nesprendė ir nekėlė administracinės atsakomybės klausimo dėl žalos padarymo kultūros paveldo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Apeliantas akivaizdžiai painioja ir nepagrįstai sutapatina administracinės teisės pažeidimo teiseną su civiliniu ir administraciniu ginču. Teismui panaikinus V.I. P. išduotą statybos leidimą ir konstatavus atliktų statybos darbų neteisėtumą, šio asmens administracinės atsakomybės klausimas dėl žalos kultūros paveldo objektui iš viso nebuvo sprendžiamas.

Be to, apeliaciniame skunde nurodomas visiškai naujas ir pirmosios instancijos procese neminėtas argumentas, kad pastato (duomenys neskelbtini), perdangos nėra pastato vertingasis elementas.

Apeliaciniame skunde nurodant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartį c.b. Nr.3K-7-230/2010 aiškinama, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjų motyvai dėl trunkamojo pažeidimo, tačiau šioje nutartyje vertinamas savavališkos statybos pažeidimo pobūdis ir ieškinio senaties taikymas šiam pažeidimui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje privalo būti tiriamas ne savavališkos statybos pažeidimo faktas, o žalos padarymo kultūros paveldo objektui faktas.

Taip pat apeliantas nepagrįstai siekia taikyti senaties terminus, kadangi pažeidimas yra trunkamas. Pažymi, kad dėl neteisėtai atliktų V.I. P. veiksmų, kuriuos atsakovas pripažįsta, yra daroma didelė tęstinė žala visam kultūros paveldo objektui - pastatui (duomenys neskelbtini), jis griūna.

Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai panaikino 2014 m. rugpjūčio 7 d. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimą Nr. (7.12.-V) 2V-873 ir bylą grąžino Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, savo sprendimą motyvuodamas išsamiais argumentais.

ATPK 246² straipsnyje numato, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nagrinėja šio kodekso 91, 165³ straipsniuose, 214¹ straipsnio trečiojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.

Nors R. K. ir I. K. pareiškime ir nurodoma, jog dėl neteisėto V. I. P. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-06 sprendimo nevykdymo (dėl ko Departamentas konstatavo, jog teismo sprendimo vykdymas yra antstolio pareiga) yra daroma didelė tęstinė žala visam kultūros paveldo objektui – pastatui (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškime buvo išdėstytos galimo pažeidimo aplinkybės, t.y. dėl itin didelės betoninio perdengimo, kurį privalo išardyti V. I. P., apkrovos trūkinėja, sėda ir griūna laiptinės ir žemiau esančių butų sienos, lubos, jų gipsatūra, kyla pavoju laiptinės grindų plytelėms, dėl neteisėtai įrengto betoninio perdengimo tarp buto Nr. 5 ir palėpės didelės apkrovos egzistuoja reali pastato ketvirtojo aukšto laiptinės medinio perdengimo griuvimo tikimybė, bei prašoma spręsti galimai pažeidimą padariusio asmens (V. I. P.) administracinės atsakomybės klausimą ATPK 246² str. nustatyta tvarka.

Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, gavęs R. K. ir I. K. pareiškimą, turėjo pareigą pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimą, patikrinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes, apklausti pačius pareiškėjus, galimai pažeidimą padariusį asmenį, aiškintis kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, ar V. I. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymiai, t. y. imtis visų priemonių galimai padarytam administraciniam teisės pažeidimui atskleisti, ir tik atlikus tyrimą priimti vieną iš ATPK 287 straipsnyje numatytų nutarimų.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog savavališkos statybos atveju teisės pažeidimas nelaikomas trunkamuoju, tačiau, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju tik ištyrus ir patikrinus faktines aplinkybes, galima spręsti, ar galimai padarytas pažeidimas yra trunkamasis, bei daryti išvadą dėl nuobaudos skyrimo termino senaties.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teisėjas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.