Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vinco Versecko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ribenos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai civilinėje byloje Nr. 2-260-125/2007 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ribenos prekyba“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje V. Remeikos komanditinė ūkinė bendrija ,,Stafonas“, atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė ,,Maxit“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB ,,Ribenos prekyba“ priteisti 129 658,73 Lt nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 30 d. iš atsakovo pirko 9 000 kg mūro mišinio M 100/600 M16, kurį panaudojo mūrijant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Namą apžiūrėjus 2005 m. vasarą pastebėta, kad plytų mūro siūlės lengvai praleidžia vandenį, kuris ypač po lietaus, vidine lauko puse nubėga žemyn ir semia vidaus pastato sieną. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie LR ūkio ministerijos, kuri 2005 m. spalio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 7KS-05-600-104 nustatė, jog ieškovo pretenzija atsakovui pagrįsta. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas 2005 m. gruodžio 8 d. tyrimo aktu Nr. 05-72 konstatavo, kad ieškovo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trisluoksnės sienos praleidžia lietaus vandenį per išorines sienų siūles dėl netinkamo skiedinio. Dėl atsakovo parduoto netinkamo skiedinio, namo negalima eksploatuoti, o nuostoliai (defektų pašalinimas, išardant mūrą ir mūrijant naujai, o senas plytas grąžinant pardavėjui) skaičiuojant 2006 m. sausio 1 d. kainomis, yra 129 658,73 Lt.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Ribenos prekyba“ pardavė ieškovui A. K. nekokybišką mūro mišinį M 100/600 M16, nepateikė atitikties sertifikato, nepakankamai informavo ieškovą apie perkamą prekę, jos savybes. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė CK 6.353 straipsnio, 6.363 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir dėl to pagal CK 6.249 straipsnį turi atlyginti ieškovui 129 658,73 Lt nuostolius. Teismas nurodė, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2005 m. spalio 13 akte Nr. 7 KS-05-600-103, kurį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 17 d. sprendimu, konstatuota, kad atsakovas ginčą tyrusiam inspektoriui J. Gaideliui nepateikė skiedinio atitikties sertifikato bei atitikties deklaracijos, bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo teikė skirtingus atitikties sertifikatus, todėl pripažino, kad atsakovas nepateikė ieškovui perkamos prekės atitikties sertifikato ir, pažeisdamas LR CK 6.353 straipsnio reikalavimus, pirkėjo tinkamai neinformavo apie perkamą prekę. Išvadą dėl nekokybiškos prekės pardavimo teismas padarė remdamasis teismo paskirtos Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2007 m. liepos 27 d. atliktos ekspertizės aktu Nr. 07-27 ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto ekspertų 2005 m. lapkričio 6 d. aktu Nr. 05-72. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktų UAB „Skena“ akto ir sąmatos, įrodančios 129 658,73 Lt nuostolių dydį, atsakovas neginčijo.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Ribenos prekyba“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismas paskirdamas ekspertizę, kurią atliko KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centras (ekspertizės aktas Nr. 07-27), pažeidė procesines normas reglamentuojančias ekspertizės skyrimą, neišaiškino šalims procesinės teisės nušalinti ekspertą, nepagrįstai atmetė atsakovo bei trečiojo asmens UAB ,,Maxit“ teiktus klausimus ekspertui. Atsakovo teigimu, minėta ekspertizė atlikta pažeidžiant LR teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnį bei CPK 216 straipsnio 1 dalį. KTU Architektūros ir statybos instituto 2005 m. lapkričio 6 d. atliktos ekspertizės pagrindu ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui. KTU Architektūros ir statybos institutas ir KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcinių tyrimų centras, kuriam teismas pavedė atlikti ekspertizę, yra KTU struktūriniai padaliniai (KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcinių tyrimų centro paskirti ekspertai R. Bliūdžius ir V. Paukštys yra KTU Architektūros ir statybos instituto darbuotojai), todėl, atlikdamas ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. 07-27), KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcinių tyrimų centras buvo neobjektyvus ir šališkas. Be to, KTU Architektūros ir statybos instituto 2005 m. gruodžio 8 d. akte, kuriuo rėmėsi ieškovas, išvada pateikta ne dėl to mūro mišinio ,,Vetonit“ M100/600M16, kurį ieškovas 2004 m. rugsėjo 21 d. įsigijo iš atsakovo ir už jį sumokėjo pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą-faktūrą.

2. Teismas nevertino aplinkybės, kad mūro mišinys, dėl kurio kokybės pareikštas ieškinys, nėra naudojamas pats savaime kaip produktas, o turi būti atitinkamai paruošiamas ir jo paruošimo metu bei atliekant mūro darbus privaloma laikytis taikomos technologijos. Ieškovas nesilaikė statybų techniniame reglamente Nr. 1.08.02:2002 nustatyto reikalavimo vesti statybos žurnalo, o jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti ar ieškovas iš atsakovo pirktą mūro mišinį panaudojo statydamas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ar panaudojo jį laikydamasis technologinių reikalavimų, byloje nėra. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą apklausti liudytoju mūro darbus vykdžiusį R. P. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal ieškovo su V. Remeikos KŪB ,,Stafonas“ 2004 m. birželio 29 d. sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį, KŪB ,,Stafonas“ buvo atsakingas už tai, kad atliekant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus būtų laikomasi projektinės dokumentacijos, naudojamos tinkamos kokybės medžiagos bei laikomasi statybos techninių reglamentų.

3. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2005 m. spalio 13 aktas Nr. 7 KS-05-600-103 (priimtas vadovaujantis negaliojančiu LR Aplinkos apsaugos ministro įsakymu ,,Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“), negali būti pripažintas įrodymu, kad pirkėjas nebuvo pakankamai informuotas apie prekę, o prekė realizuota be atitikties sertifikato. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prekės parduotos atsakovui turint visus privalomus dokumentus. Teismas neatsižvelgė į CK 6.353 straipsnio 10 dalį, kurioje nurodyta pirkėjo pareiga įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado dėl to, jog pirkėjas neturėjo atitinkamos informacijos apie perkamą daiktą. Byloje pateikta pakankamai duomenų, kad ieškovui buvo suteikta pilna ir išsami informacija apie įsigytą produktą.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens UAB ,,Maxit“ prašymą apžiūrėti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio statybai, ieškovo teigimu, buvo panaudotas netinkamos kokybės mūro mišinys, todėl abejotinas žalos buvimo ir ieškovo nuostolių atsiradimo faktas. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie realią žalos atsiradimo tikimybę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB ,,Maxit“ sutinka su skunde išdėstytais argumentais ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei nurodo iš esmės tuos pačius kaip ir apeliantas argumentus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovas, šalims buvo išaiškinta teisė nušalinti ekspertus, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų teismo paskirtų ekspertų nušalinimo būtinumą. Ekspertai R. Bliūdžius ir V. Paukštys nėra priklausomi nuo šalių ar trečiųjų asmenų, nedalyvavo rengiant KTU Architektūros ir statybos instituto 2005 m. lapkričio 6 d. aktą Nr. 05-72. Teismas, formuluodamas galutinius klausimus ekspertams, atsižvelgė į abiejų šalių siūlymus, o dalis atsakovo pateiktų klausimų buvo atmesti, kaip nesusiję su akspertizės atlikimo tikslu. Negalima sutikti su niekuo nepagrįstomis apelianto prielaidomis apie mūrijimo darbų netinkamą kokybę. Atliktos ekspertizės akte buvo pateiktas teigiamas mūro darbų atlikimo įvertinimas. Byloje yra pateiktas statybos rangovo vestas statybos žurnalas, o jo neatitikimas formaliems reikalavimams neužkerta kelio įrodinėti panaudotos statybinės medžiagos nekokybiškumą, bei gyvenamojo namo defektų priežastis. Apeliantas nepagrindė mūro mišinio paruošimo reikšmės ekspertų nustatytos žalos atsiradimui, todėl nebuvo pagrindo apklausinėti mūro darbus atlikusį asmenį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad žala buvo padaryta dėl statybos techninę priežiūrą vykdžiusio V. Remeikos KŪB ,,Stafonas“ veikimo ar neveikimo. Trečiasis asmuo UAB ,,Maxit“ nemotyvavo prašymo apžiūrėti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl teismas pagrįstai jo netenkino. Aplinkybė, kad KTU Architektūros ir statybos instituto 2005 m. gruodžio 8 d. akte nurodyta mūro mišinio markė M100/600 nesutampa su ieškovui išduotoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta M100/600M16 mūro mišinio marke, nepaneigia akto išvadų, nes jame nurodyta, jog buvo tirtas A. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų pratekėjimo klausimas. UAB ,,Azida“ bandymų protokolas Nr.1273 surašytas ištyrus paties atsakovo pateiktą mūro mišinio pavyzdį, todėl negali paneigti fakto, kad atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės mūro mišinį. Teismas pagrįstai rėmėsi UAB ,,Skena“ aktu ir sąmata, įrodančiais nuostolių dydį.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 30 d. pagal sąskaitą-faktūrą RPK Nr.0002806 kartu su kitomis prekėmis ieškovas nupirko iš prekybos įmonės UAB „Ribenos prekyba“ 9 tonas mūro mišinio M 100/600 M 16, kurį 2005 m. balandžio-gegužės mėnesiais panaudojo (duomenys neskelbtini) statomo ieškovo gyvenamojo namo sienų mūrijimui iš klinkerinių apdailos plytų, taip pat pirktų iš atsakovės. 2005 m. vasarą apžiūrėjus išmūrytas trisluoksnes gyvenamojo namo sienas, nustatyta, kad plytų mūro siūlės lengvai praleidžia drėgmę, nes lietaus metu vidine lauko mūro puse bėgantis vanduo semia pastato vidaus sieną. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2005 m. spalio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 7KS-05-600-104, Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2005 m. gruodžio 8 d. tyrimo aktu Nr.05-72 ieškovas įrodinėjo, kad nekokybišką statinio apmūrijimą sąlygojo iš atsakovės pirktas netinkamos kokybės mūro mišinys. Teigė, kad optimaliausiai namo fasado apdailos trūkumus ištaisyti galima tik išardžius apdailinį mūrą ir jį naujai išmūrijus, o vykdant šiuos darbus tektų pakeisti ne tik namo apdailos klinkerines plytas, bet ir medines fasado apdailos dailylentes ir perdaryti jomis atliktą namo fasado apdailą. Pagal ieškovo pateiktą UAB „Skena“ sudarytą lokalinę sąmatą ieškovo namo fasado apdailos perdarymas 2006 m. sausio 1 d. kainomis kainuotų 129 658,73 Lt. Šia suma ieškovas įvertina nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, ir prašo juos priteisti iš atsakovės CK 6.363 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pagrindu.

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad šalis siejo vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, reglamentuoti CK šeštos knygos IV dalies XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio normomis. Kilusio ginčo esmę sudaro vartotojo iš pardavėjo nupirktos prekės kokybės klausimas. Pagal CK 6.350 straipsnio 1 dalį vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Preziumuojama, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (CK 6.363 str. 1 d.). Pagal CK 6.363 straipsnio 2 dalį parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, tai yra daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sąlygas, jeigu daiktas: 1) atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 str. 3 d.). Iš šių normų analizės seka, kad nupirkto daikto netinkamos kokybės pripažinimui būtina nustatyti aplinkybę, kad daikto savybės yra blogesnės už numatytas jam taikomame techniniame reglamente ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Tam, kad pripažinti, jog daikto savybės neatitinka pirkimo-pardavimo sąlygų, būtina nustatyti bent vienos iš CK 6.363 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių nebuvimą.

Atsakovo UAB „Ribenos prekyba“ apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, ekspertizės paskyrimą, eksperto išvados vertinimą, pažeidimu (CPK 185, 213, 216, 218 straipsniai).

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr.5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ pabrėžiama, kad sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai taikius materialiosios ir proceso teisės normas. Ne kiekvienas proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą. Dėl proceso teisės normų pažeidimo sprendimas gali būti panaikintas tik kai dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Teismo sprendimas yra pagrįstas, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismo sprendimas turi būti grindžiamas išvadomis, logiškai išplaukiančiomis iš visų nagrinėjant bylą teisme nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatęs, kad bylos medžiaga nepatvirtina aplinkybių, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tai turi argumentuoti sprendime. Įrodinėjimo procesą reglamentuoja civilinio proceso kodekso II dalies XIII skyriaus normos. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Svarbiausią teismo pareigą - apginti asmens pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus galima įvykdyti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Dėl proceso operatyvumo teismas negali pažeisti šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo, teisės į nešališką teismą principų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 1 p.). Minėta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti (CPK 12, 178 str.). Įrodymų rinkimas, jų pateikimas paprastai pasibaigia teismui priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teisme, tačiau paaiškėjus, kad atsirado būtinybė taikyti kitą teisės normą, patikslinti įrodinėjimo dalyką, šalių įrodinėjimo pareigas, taip pat būtinybė surinkti, pateikti naujus įrodymus, - teismas, siekdamas įvykdyti teisingumą, turi teisę pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus, priimti šalių pateiktus naujus įrodymus arba šalių prašymu juos išreikalauti. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.). Teismo sprendimas turi būti priimtas dėl visų ieškovo, atsakovo ar trečiųjų asmenų reikalavimų, įvertinus įrodymus, konstatavus, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, pritaikius įstatymą (CPK 265 str.).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovui parduoto sauso mūro skiedinio nekokybiškumą konstatavo, remdamasis teismo paskirtos KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro ekspertų 2007 m. liepos 27 d. atliktos ekspertizės akto Nr.07-27 išvadomis (t.2, b.l.147-152) ir ieškovo pateikto KTU Architektūros ir statybos instituto specialistų 2005 m. gruodžio 8 d. tyrimo akto Nr. 05-72 išvadomis (t.1, b.l.18-20). Teismo paskirtos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad ieškovo name pro mūro siūles vanduo prateka pro plyšius, susidariusius tarp plytos paviršiaus ir mūro skiedinio dėl blogo mūro skiedinio ir plytos horizontalaus paviršiaus sukibimo (t.2, b.l.147-152). Ieškovo pateiktame akte konstatuota, kad gyvenamojo namo trisluoksnės sienos praleidžia lietaus vandenį per išorines sienos siūles dėl siūlėms panaudoto netinkamo skiedinio (t.1, b.l.18-20). Abiejų aktų išvadose pripažinta, kad ieškovo gyvenamojo namo išorės sienų mūrijimui panaudotas skiedinys yra mažo tankio, hidrofiliškas (intensyviai sugeria vandenį) ir laidus vandeniui. Teismas, įvertinęs minėtus bylos duomenis ir jais remdamasis konstatavęs mūro mišinio nekokybiškumą, nenustatė, dėl kurios iš CK 6.363 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų tinkamą daikto kokybę apibūdinančių sąlygų nebuvimo parduota prekė buvo netinkamos kokybės. Netyrė, ar parduotam daiktui taikomas techninis reglamentas ir ar jame bei gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų numatytus reikalavimus atitinka prekės savybės, ar jos atitinka ir sąlygas, kuriomis ieškovas pirko iš atsakovės mūro mišinį. Ieškovo pateiktame ir teismo įvertintame tyrimo akte Nr.05-72 nustatyta, kad ieškovo gyvenamojo namo išorės apdailos klinkerinių plytų mūro siūlėms panaudotas skiedinys dėl turimų laidumo vandeniui savybių yra netinkamas ir negali būti naudojamas mūrijimui, nes visiškai nepasižymi hidrofobinėmis savybėmis ir lengvai praleidžia išorinį lietaus vandenį. Apie tinkamai parinkto mūro mišinio panaudojimo pasekmes išvadose pasisakė ir teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas.

Gindamasis nuo ieškinio atsakovas ir jo pusėje byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo UAB „Maxit“, tiekęs atsakovui mūro mišinį „Vetonit“ M100/600 M16 iš gamintojo Estijos įmonės „Optyroc AS“, teigė, kad ši prekė yra sertifikuota ir atitinka techninius reikalavimus, o mūro siūlės pralaidumą vandeniui galėjo įtakoti netinkamai, nesilaikant techninių reikalavimų paruoštas skiedinys iš pirkto sauso mūro mišinio. Šiai aplinkybei įrodyti, atsakovas ir trečiasis asmuo prašė teismo apklausti liudytoju mūro darbus atlikusį darbininką R. P., užduoti ekspertams jų suformuluotus tai aplinkybei išsiaiškinti klausimus, o šio prašymo nepatenkinus, skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Šių prašymų pirmosios instancijos teismas netenkino. Minėtoms aplinkybėms išaiškinti skiriant ekspertizę atsakovas ir trečiasis asmuo teikė klausimus ekspertams, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė (CPK 213 str.) (t.1, b.l.155, 159, 161-164, 189-190; t.2, b.l. 30, 31-33, 77-78).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo pavedimu atliktos ekspertizės išvada neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies, Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes ekspertizės akte nenurodyta jo tiriamoji dalis. Ekspertizės akte nėra jokių duomenų apie bandymą, kurio metu būtų tiriamas ir nustatinėjamas plytos sukibimas su skiediniu, akte nenurodytos plytos ir skiedinio blogo sukibimo galimos priežastys. Skiedinio ir plytos paviršiaus blogo sukibimo priežasčių ištyrimo nebuvimą patvirtino ir ekspertizę teisme duodamas ekspertas R. Bliūdžius (t.2, b.l.199-202). Todėl pagrįstas apelianto argumentas, kad byloje liko neišaiškintos skiedinio ir plytos paviršiaus blogo sukibimo priežastys, ar jas sąlygojo skiedinio savybės, ar atliktų mūrijimo darbų kokybė. Iš esmės remdamasis tik eksperto išvada ir atmetęs atsakovo ir trečiojo asmens prašymą dėl jų nurodytų įrodymų ištyrimo ir nepaskyręs byloje papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 str.), teismas pažeidė eksperto išvados vertinimo taisyklę, suformuluotą CPK 218 straipsnyje, ir nepaneigė atsakovo argumentų, kad žala ieškovui kilo ne dėl nekokybiško sauso mūro mišinio (tinkamą prekės kokybę atsakovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo pateiktais atitikties dokumentais, UAB ,,Azida“ bandymų protokolu Nr.1273, kurio teismas neįvertino), o dėl netinkamai pasirinkto mišinio ar dėl netinkamo jo paruošimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei ekspertizės akte, nei eksperto apklausos teisme metu ekspertas nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą ir nebuvo tinkamai prisaikdintas, kaip to reikalauja CPK 215 straipsnio 2 dalies bei 217 straipsnio 1 dalies, 244 straipsnio nuostatos (t.2, b.l.147-152, 195,199).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims nebuvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui R. Bliūdžiui (CPK 242 str.). Bylos duomenys liudija, kad šio eksperto nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas ekspertų paskyrimo metu (t.2, b.l.92-95, 111-122,126-127), atsakovė byloje yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl teismo posėdžio metu turėjo galimybę pasinaudoti eksperto nušalinimo teise pagal įstatymą. Dėl nurodytų aplinkybių minėtas proceso teisės normos pažeidimas laikytinas formaliu, bylos išsprendimui neturėjusių įtakos.

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo CK 6.353 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, pažeidimą ir tuo pagrindu pripažino atsakovės pareigą atlyginti ieškovui dėl šio pažeidimo patirtus nuostolius. Byloje esantys ieškovo procesiniai dokumentai liudija, kad ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, susijusių su pirktos prekės trūkumais dėl pakankamos informacijos apie perkamą prekę iš pardavėjo negavimo, šių aplinkybių neįrodinėjo ir jomis nuostolių atlyginimo reikalavimo negrindė. CK 6.353 straipsnio 10 dalis numato, kad pardavėjas, nesudaręs galimybės pirkėjui gauti atitinkamą informaciją apie daiktus, atsako už daiktų trūkumus, atsiradusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo atitinkamos informacijos. Taigi, pareiga įrodyti pardavėją pažeidus CK 6.353 straipsnio 1 dalies reikalavimus tenka ieškovui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovo nenurodytas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavęs pagal CK 6.353 straipsnio 1 dalį ir šios normos pagrindu pritaikęs atsakovei civilinę atsakomybę, tokiu būdu patenkinęs ieškinį ir kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu, peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą, nesiėmė priemonių tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 str.), netaikė įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančių teisės normų (CPK 178 str., 225 str. 1 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo prekė buvo naudojama ieškovo gyvenamojo namo statybai, kurios techninę priežiūrą pagal sutartį vykdė byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti V.Remeikos komanditinė ūkinė bendrija „Stafonas“, techniniu priežiūros inžinieriumi paskyrusi V.Brazdžiūną (t.1, b.l.8). Statinio techninis prižiūrėtojas įsipareigojo atlikti statybos techninę priežiūrą pagal STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ ir vykdyti šio reglamento IV skyriaus 18 punkte numatytas pareigas, viena kurių yra pareiga kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai. Klinkerinių plytų mūrijimo darbus atliko R. Pikalavičius (t.1, b.l.147-148). Pagal formuojamą teismų praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visų asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ar prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.L., V.L. v. Z.S. ir kt., byla Nr.3K-3-764/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.M.Š. v. VĮ Registrų centras ir kt., byla Nr.3K-7-59/2008). Nustatyti, ar statinio techninė priežiūra buvo vykdoma tinkamai, ar statybos techninis prižiūrėtojas tinkamai atliko pareigą kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę ir neleisti naudoti normatyvinių dokumentų reikalavimų neatitinkančių bei kokybės patvirtinimo dokumentų neturinčių produktų, reikalavo atsakovė, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, jų netyrė ir nevertino.

Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo taikymo (CPK 329 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl panaikinus skundžiamą sprendimą byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarytas teisės taikymo bei faktų vertinimo klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatoma, kad neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, jo paskirtis nėra vien tik pakartotinis bylos išnagrinėjimas. Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl išdėstytų aplinkybių pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, nepažeidžiant šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų (CPK 12, 17 str.) ir tinkamai įgyvendinant kooperacijos principą (CPK 8 str.) svarstytinas CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytos ieškovo procesinės teisės realizavimo klausimas, parduoto mūro mišinio pagal jo savybes tinkamumui išoriniam klinkerinių plytų mūrijimui ir asmeniui, atsakingam už tinkamo skiedinio parinkimą ir panaudojimą, nustatyti svarstytinas papildomos ekspertizės byloje skyrimas, atsižvelgiant į konstatuotus teismo paskirtos ekspertizės akto trūkumus bei eksperto atsakymus į užduotus klausimus teisme ir atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Maxit“ prašomus pateikti ekspertui klausimus, taip pat spręstina dėl mūrijimo darbus ieškovo name atlikusio asmens, ginčo prekę pardavusio pardavėjo, ieškovo namo statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens apklausų teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.