Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), 5 kartus bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. turėdamas tesės vairuoti transporto priemones 2013 m. liepos 7 d., apie 04.51 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) -ame kilometre, vairuodamas R. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau-automobilis), kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto būklę, meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kliudė kelio elementą KET II 2.4 p (signalinį stulpelį) priklausantį VĮ „Vilniaus regiono keliai“ , nuvažiavo nuo kelio ir apvirto; iš eismo įvykio vietos pasišalino; eismo įvykio metu apgadintas minėtas automobilis ir signalinis stulpelis, dėl eismo įvykio padarytai tik turtinei žalai kai nukentėjusiojo eismo įvykio metu nebuvo nedelsiamai nepranešė apie eismo įvykį policijai, tuo G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9., 133. 234. punktų reikalavimus,

t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (b.l. 1, 21),

G. J. kaltu neprisipažino, teismo posėdžio metu paaiškino, kad liepos 6 d. po diskotekos su V. Ž. pastebėję aikštelėje pažįstamus žmones, kurie gėrė alų, nusprendė su jais praleisti laiką. Paprašė cigaretės, tačiau jų neturėjo; kadangi R. pasakė, kad jis vairuoti negali, nes yra girtas, G. J. sutikęs pavairuoti iki parduotuvės, nes turi teises ir nevartojo alkoholio. Žmonės prieštaravo, kad jie važiuotų, tačiau G. J. pasakius, tuoj grįš, antrą kartą įsėdo į automobilį, pajudėjo link tos aikštelės. V. R. pradėjo nerišliai kalbėti, kad jį nuvežtų gal į (duomenys neskelbtini). Nesutikęs, jis privažiavo prie sankryžos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, pastatė mašiną ant šaligatvio ir užgesinęs variklį išėjo; kas vyko toliau, jis nežino. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sėdėjo keleivio pusėje, nemiegojo, kažką veikė kompiuteriu. Negalėdamas su R. susikalbėti ir nenorėdamas gaišti laiko, jį paliko ir nuėjo namo. Pats tyrėjui pasakė, kad buvo su šita kompanija, kad ten turi būti jo kraujas, kad šeštadienį pas draugą K. V. susižalojo ranką. Kai vairavo pastebėjo, kad kraujavo. Į diskoteką ėjo be binto, užsiklijavo

pleistriuką su vata, kuris atsilupo. Teigė, jog ranka nebuvo stipriai supjaustyta. Ant tos sėdynės sėdėjo, todėl ten ir buvo kraujo; saulės skydelį galėjo užlenkti ar nuleisti; ant išorinės pusės dėmė galėjo atsirasti, važiuojant iškišus ranką. Prašė atsižvelgti į tai, kad kraujo dėmės buvo rastos tiktai ten, kur jis pats nurodė ir tiktai vairuotojo sėdimoje pozicijoje. Neneigė, jog atsisėdus pirmą kartą, R. pasakė, kad jeigu sugadins automobilį, turės atlyginti. Kodėl kiti norėjo atkalbėti nuo važiavimo, nežino. R. užvedė mašiną, o užgesino jis pats, - pamatė, kaip jis ją užvedė ir suprato, kaip išjungti. Iki tol buvo vairavęs brolio mašiną, savo mašinos neturi. Teigia, jog komisariate jį bandė įkalbėti sutikti su R. reikalavimais, tyrėjas siūlė pasikalbėti. Jis klausęs, kokių pinigų jis nori, tačiau jam atsakė, kad nieko nenori, kalbėsis teismuose. Nesiūlė mokėti po 500 litų į mėnesį; pareigūnui neprisipažino. Pinigų nesiūlė, nes nėra už ką siūlyti. Nesutinka su prašymu atlyginti žalą. Buvo įkalbinėjamas prisipažinti (b.l. 17, ).

Advokatė Julija Žukienė teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad R. Š. tik teismo posėdžio metu paminėjo, jog iki policijos pareigūnų atvykimo draugai pastatė automobilį ant ratų; policijos pareigūnai nesidomėjo ir nenustatinėjo tų draugų asmenybių, R. Š. girtumo laipsnio. Pažymėjo, jog tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Atkreipė dėmesį tai, kad iš įvykio vietos apžiūros metu darytų nuotraukų matyti, kad automobilis stovėjo ant ratų, vairuotojo durelės buvo atidarytos, o jų stiklas sudaužytas. Daugiausia stiklo šukių buvo automobilio salone, ant vairuotojo sėdynės; neužfiksuota, kad stiklo šukių būtų rasta aplink automobilį, todėl daro išvadą, kad vairuotojo durelių stiklas buvo išdaužtas iš išorės, ir stiklo šukės subyrėjo į vidų, o durelės buvo atidarytos tam, kad išliptų vairuotojas. Pažymėjo, kad kraujo dėmių apžiūros metu užfiksuota nebuvo, nepažymėta, ar buvo apžiūrėtas Š.. R. Š. G. J. pavardę nurodė tik 2013-07-11 paaiškinime, o pastarasis į policiją iškviestas tik 2013-07-19. Pareigūnams jis pats pasakė apie kairės rakos sužalojimus, ir kad ant vairo galėjo likti jo kraujo pėdsakų. Tik 2013-08-06 pareigūnai apžiūrėjo automobilį, siekdami surasti kraujo pėdsakus. O kraujas ant durelių išorinės pusės, sėdynės atlošo, pagalvėlės J. nepriklauso. Teigia, kad rasti kraujo pėdsakai patvirtina G. J. parodymus, tačiau neįrodo, kad jis padarė eismo įvykį. Kadangi nesurinkta įrodymų, patvirtinančių J. kaltę, prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, o nusprendus patraukti G. J. atsakomybės, prašymą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą, kadangi suma yra ginčytina, paskaičiuota su klaidom (b.l. ).

Rašytiniame 2013-07-19 paaiškinime G. J. nurodė, kad 2013-07-07, apie 05 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – sėdo pavėžėti iš matymo pažįstamą R. iki naktinės parduotuvės. V. R. ėmė siūlyti važiuoti nebe į parduotuvę, kaip buvo tartasi, o į (duomenys neskelbtini) pusę; dalies jo kalbų apskritai nesuprato, nes R. buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai. Todėl privažiavęs sankryžą, kurioje (duomenys neskelbtini) kertasi su (duomenys neskelbtini), nusprendė nebevairuoti, užgesino variklį ir pasišalino, neklausydamas jo kalbų. R. dar bandė įkalbėti dar pavairuoti, tačiau jis nesutiko (b.l. 17).

įvykio, nepamena, mano, jog buvo susitikęs po savaitės. Nepastebėjo, kad ranka būtų užbintuota (b.l. 18, 121, 125-126).

Liudytojas V. Ž. (V. Ž.) teismo posėdyje nurodė, kad liepos 7 d. 5 valandą (duomenys neskelbtini), po diskotekos visi nuėjo prie aikštelėje stovėjusios Š. mašinos; buvo G. J., A. Ž., R., kiti. Norėjosi parūkyti, tačiau R. Š. pasakė girtas niekur nevažiuosiąs, tuomet G. pasakė, kad jis gali vairuoti. Jis sakė, kad R. Š. girtas, tačiau pastarasis tai paneigė. R. sakė, nors vienas įbrėžimas, tada G. pasakė, geriau tada nereikia. Priėjęs patildyti muziką, pamatė, kad R. miegojo keleivio pusėje. Vėliau pamatė, kad G. sėdo už vairo ir važiavo; skambino R., tačiau jis neatsiliepė. Iš ryto sužinojo, kas atsitiko. Iki įvykio vietos mašina pravažiavo apie 2 km. Nurodė, kad R. Š. nesiruošė važiuoti namo - jis (duomenys neskelbtini) turi namus, sakė, kad nakvos namuose pas mamą. Su G. J. po diskotekos pabaigos bendravo apie 15 minučių, jokio binto, kūno sužalojimų ant veido ir ant rankų pas jį nebuvo. R. Š. miegojo mašinoje gal 20-30 min iki išvažiavimo. Sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve nuo tos vietos nesimato, ji yra apie kilometrą nuo tos vietos. Paaiškino, jog su G. mažiau bendrauja, nei su R.. Mano, kad su R. juos galima laikyti artimais draugais. Policijos pareigūnui nerašė paašikinimo, nes buvo komandiruotėje; apie avariją sužinojo kitą dieną, iš draugo (b.l. 121, 126-127).

Įvykio aplinkybes taipogi patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Valdybos kelių patrulių rinktinės 1-kuopos 3 būrio patrulio D. M. 2013-07-07 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013-07-07, apie 05.00 val., jam dirbant su specialistu V. S., gavo pranešimą, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo nuo kelio. Atvykus apie 05.25 val. aptiko nuo kelio nuvažiavusį ir apvirtusį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); prie automobilio buvo R. Š., kuris paaiškino, kad jam priklausantį automobilį vairavo iš matymo pažįstamas vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris be leidimo paėmė automobilį, jį sudaužė, iš eismo įvykio vietos išėjo; pareigūnams jo surasti nepavyko (b.l. 12).

2013-07-07 eismo įvykio vietos schema, kurioje pažymėta automobilio vieta po eismo įvykio, nurodyta, kad apgadinta visa transporto priemonė, stogas, priekinis langas, durelės iš dešinės pusės; sulaužytas signalinis stulpelis (b.l. 13).

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ elektroninis laiškas kuriame nurodyta, jog ši įmonė dėl sužaloto turto 2013-07-07 eismo įvykio metu valstybinės reikšmės kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturi (b.l. 39-40).

2013-08-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog specialistė – ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnė G. A. atliko automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, kurios metu ant automobilio vairuotojo durelių išorinės pusės buvo aptiktos tamsiai rudo skysčio dėmės, panašios į kraują (paimta skysčio nuoplova, pažymėta Nr. 1); nuo automobilio vairo rato kairėje pusėje paimta kita skysčio, panašaus į kraują, nuoplova (Nr. 2); ant automobilio vairuotojo sėdynės, jo atlošo ir pagalvėlės aptiktos rudo skysčio dėmės, panašios į kraują (nuoplova Nr. 3). Ant salono lubų gobeleno, vairuotojo pusėje prie saulės skydelio aptikta rudo skysčio dėmė, panaši į kraują (paimta gobeleno iškarpa). Ant automobilio saulės skydelio, esančio vairuotojo pusėje, aptikta tamsiai rudo skysčio dėmių, panašių į kraują (skydelis paimtas), (b.l. 25).

Tikslinant eismo įvykio aplinkybes 2013-08-06 surašytas Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei prie jo esančios fotolentelės, kurioje užfiksuotas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei atskirų jo dalių vaizdas, aptiktos tamsiai rudos dėmės, panašios į kraują, esančios ant durelių, vairo, sėdynės, saulės skydelio (b.l. 26-33).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-02-24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant tampono su nuoplova Nr. 1 ir automobilio saulės skydelio (mėginio Nr. 5) rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, o ant tamponų su nuoplovomis Nr. 2, Nr. 3, audinio iškarpos ir automobilio saulės skydelio rasta vieno vyro kraujo, tinkamo tapatybei nustatyti tiriant DNR (b.l. 36-37).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-02-27 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34), kuriame yra informacija, kad vyro kraujo, rasto ant dviejų tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, audinio iškarpos ir automobilio saulės skydelio, paimtų 2013-08-06 apžiūrint automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre – G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34).

2014-03-24 specialisto V. S. tarnybinis pranešimas kuriame yra nurodyta, kad eismo įvykio metu forminant įvykį automobilio salone ant stogo, taip pat ant vairo buvo pastebėta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo dėmę; eismo įvykio vietoje buvusio R. Š. paklausus, ar jis nenusižeidė, pastarasis atsakė, kad ne, bei pastebėta nebuvo, kad ant R. Š. drabužių būtų raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Iškvietus G. J. ir paklausus, ar įvykio dieną jis buvo susižeidęs ranką, jis paaiškino, kad taip – šeštadienio dieną jis padėjo draugui statybose, kur peiliu susižeidė ranką; nurodė, kad vairuojant R. Š. automobilį sužeista ranka nebuvo užbintuota; vairavimo metu galimai ranka kraujavo, kadangi sukdamas vairo ratą, žaizda galėjo prasitrinti; raudonos spalvos dėmė ant vairo galimai atsirado dėl jo žaizdos, tačiau iš kur atsirado kitos dėmės – nežino. Bendraujant su R. Š. ir G. J. vienu metu, G. J. neprisipažino, kad tarėsi su R. Š. dėl piniginės išmokos už automobilio sugadinimus (b.l. 10-11).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjas 2013-10-10 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Š. pranešimą, neįžvelgiant G. J. veiksmuose jokių nusikalstamo veikos požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė A.Pupeikienė 2013-11-22 nutarimu atmetė advokato padėjėjo J.Zavadskio skundą dėl minėto 2013-10-10 nutarimo (b.l. 111-114).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS KPP specialisto V. S. 2014-01-06 nutarimu pratęstas terminas skirti administracinę nuobaudą iki vienerių metų, terminą skaičiuoti nuo 2013-07-07 eismo įvykio padarymo dienos (b.l. 46).

Taigi, iš surinktų įrodymų nustatyta kad 2013-07-07 apie 04.51 val., kelio (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, R. Š. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudydamas kelio signalinį stulpelį, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto; eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir signalinis stulpelis. Šios aplinkybės neginčijamos. Tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo G. J. neigia vairavęs minėtą transporto priemonę eismo įvykio metu, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje sustojo ir palikęs automobilyje kartu važiavusį R. Š., nuėjo namo. Tokią G. J. versiją teismas laiko gynybine pozicija, nes šių aplinkybių nepatvirtino surinktų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad R. Š. nuo pat eismo įvykio dienos davė nuoseklius parodymus, kad automobilį vairavo ne jis; 2013-07-07, t.y. eismo įvykio dieną rašytame paaiškinime, jis nurodė, kad mašiną vairavo ir sudaužė „(duomenys neskelbtini)“. Tai atsispindi ir 2013-07-07, t.y. tos pačios dienos, pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime. Akivaizdu, jog eismo įvykio dieną nežinodamas asmens pavardės, R. Š. jos nurodyti negalėjo. 2014-03-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo nustatyta, kad asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, yra G. J.; ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama.

Be to, byloje nustatyta, kad ant automobilio vairo, vairuotojo sėdynės, jos atlošo ir pagalvėlės, ant automobilio salono lubų gobeleno, saulės skydelio (mėginio Nr. 6) aptiktos būtent G. J. kraujo dėmės. Nors advokatė J.Žukienė teigė, kad G. J. kraujo rasta būtent tose vietose, kur jis pats nurodė, tačiau iš 2014-03-24 tarnybiniame pranešime esančios informacijos matyti, kad G. J. teigė, kad jo kraujo dėl sužalotos rankos galėjo atsirasti tik ant vairo, o iš kur atsirado kitos dėmės, jis nežino. Pažymėtina ir tai, kad ant vairuotojo durelių išorinėje pusėje, bei saulės skydelio (vieno mėginio) taip pat rastos žmogaus kraujo dėmės, tačiau, kraujas nebuvo tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Specialistai nenustatė, kad tas kraujas G. J. nepriklauso (kaip teigia jo atstovė). Be to, 2014-03-24 tarnybiniame pranešime yra duomenys, kad R. Š. buvo klausta, ar jis nesusižeidė, ant R. Š. rūbų nebuvo pastebėta dėmių, panašių į kraują. Šį tarnybinį pranešimą rašė pareigūnas V. S., kuris buvo įvykio vietoje, pildė eismo įvykio schemą, todėl nėra pagrindo netikėti tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis.

G. J. teigia, jog ranką susižalojo įvykio dieną dirbdamas kartu su K. V.. Tačiau minėto liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie yra prieštaringi, nesutampa su paties 2013-11-22 rašytu paaiškinimu, taip pat G. J. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais. O būtent, K. V. 2013-11-22 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad sužeistą ranką jis užvyniojo bintu; G. J. toliau dirbti nebegalėjo, ir kad pirmadienį ranka dar buvo užbintuota; teismo posėdžio metu jis nurodė, kad kraujas bėgo „normaliai“; G. J. susitiko po savaitės, ir ranka nebuvo užbintuota. Tuo tarpu pats G. J. nurodė, kad ranka nebuvo stipriai supjaustyta, į diskoteką ėjo užsiklijavęs pleistriuką su vata. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų G. J. rankos sužalojimų nematė. Įvertintina ir tai, kad liudytojas V. Ž. paaiškino, jog iki įvykio vietos tebuvo 2 kilometrai kelio, o iki sankryžos apie kilometrą, todėl atsižvelgiant į nustatytas kraujo dėmių vietas, kurias nebūdinga liesti įprastai vairuojant automobilį (sėdynė, jos atlošas, pagalvėlė, automobilio lubos), darytina pagrįsta išvada, kad rankos sužalojimus G. J. patyrė eismo įvykio metu, automobiliui verčiantis bei iš jo išlipant. R. Š. nurodytas aplinkybes, kad eismo įvykio metu automobilis vertėsi, patvirtina 2013-07-07 tarnybiniame pranešime esantys duomenys bei Eismo įvykio schemoje, Fotolentelėje užfiksuoti automobilio apgadinimai.

G. J. bei R. Š., liudytojų V. Ž. parodymai apie aplinkybes iki išvažiavimo, t.y. apie pokalbį, kad reikia nuvažiuoti iki naktinės parduotuvės cigarečių, kad G. J., pasakęs, jog yra blaivus ir turi teises, sutiko važiuoti, kad kiti prieštaravo dėl važiavimo, kad G. J. buvo išlipęs, vėliau vėl įsėdo į automobilį bei išvažiavo, sutampa. Aplinkybes, ar R. Š. miegojo, šalys nurodo skirtingai. R. Š. važiavimo metu teigia miegojęs, o G. J. nurodo, kad jis žaidė kompiuteriu. Pažymėtina, kad R. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog G. J. pirmą kartą išlipus, jis žaidė kompiuteriu, o vėliau pabudo nuo smūgių. Kad R. Š. užmigo ir iki išvažiavimo miegojo apie 20-30 minučių, patvirtino liudytojas V. Ž.. Netikėti jo parodymais nėra pagrindo – jis nurodė bendraujantis tiek su G., tiek su R.. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. Ž. suinteresuotas apkalbėti G. J. ar padėti R. Š. išvengti atsakomybės. Juolab jo parodymus teismas vertina visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Motyvuojamoji dalis

G. J. kaltė dėl inkriminuotų pažeidimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 16, ).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad G. J. vairavo R. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas KET reikalavimus, jo nesuvaldė, kliudė signalinį stulpelį, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto; iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

G. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad jis protokolo surašymo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t.y. kaip padariusiam pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 16 p. numato, jog motorinės transporto priemonės (...) vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos (...) pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Taigi reikalavimas pateikti minėtus dokumentus numatytas vairuotojui, t.y. asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, protokole nurodytas eismo įvykis įvyko 2013-07-07, o protokolas surašytas 2014-03-24. Duomenų, kad 2014-03-24 G. J. vairavo automobilį, neužfiksuota. Taigi, G. J. veikoje nėra ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu pagal ATPK 124¹ str. 7 d., nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.), (b.l. 1).

R. Š. 2014-05-30 pateikė prašymą įpareigoti G. J. atlyginti patirtą turtinę žalą 26100 Lt sumoje dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, priteisti jo turėtas 2000 Lt išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą bei 550 Lt už transporto priemonės vertinimą (b.l. 63). Pagrįsdamas minėtas išlaidas pateikė VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2013-07-07 transporto priemonės vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus nusidėvėjimą – 53709,20 Lt (su PVM); transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo – 30100 Lt (su PVM); transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimo – 5000 Lt (su PVM); transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš įvykį, ekonominiu požiūriu netikslingas (b.l. 63-109). Taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius 550 Lt apmokėjimą už minėtą vertinimą bei 2000 Lt apmokėjimą už teisinę pagalbą (b.l. 108-110).

ATPK 37 str. numato, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės (Adm. byla Nr. N12 - 429 – 2004, Biuletenis Nr. 5. psl. 38-39). Nagrinėjamu atveju, G. J. nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą, jo įgaliota atstovė advokatė teigia, jog ji paskaičiuota su aritmetinėm klaidom; reikalavimo suma yra didelė, teismui duomenų nepateikta, kad automobiliui yra remontas atliktas arba jis yra nepataisomas, ATPK nenumato proceso išlaidų kurias sumokėjo nuketėjusysis advokato padėjėjui už suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjant apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo bylą, išsprendimą R. Š. pripažino, kad apie žalos vertinimo atlikimą G. J. nebuvo informuotas, prašymas įpareigoti atlyginti žalą pateiktas 2014-05-30, t.y. G. J. iš esmės nesuteikus galimybės pateikti atsikirtimus, procesinius dokumentus, numatytus civilinio proceso kodekse. Akivaizdu, kad papildomų aplinkybių įvertinimas užvilkintų administracinės atsakomybės klausimo sprendimą, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu šioje byloje. Toks sprendimas neužkerta kelio R. Š. kreiptis į teismą dėl padarytų nuostolių (žalos išlaidų susijusių su apmokėjimu advokatui už suteiktą teisinę pagalbą) atlyginimo civilinio proceso tvarka.

G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkina tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (2013-04-22 baustas pagal ATPK 131 str. 1 d. 80 Lt bauda (bauda sumokėta); 2012-10-19 pagal ATPK 131 str. 7 d. – 500 Lt bauda (b.l. 47-49).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris baustas administracine tvarka, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę

lengvinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtinos sankcijose už padarytus teisės pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos ir ATPK 33 str. numatyta tvarka skirtinos galutinės nuobaudos (b.l. 19-23, 47-49).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teismas

nutarė:

G. J. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir skirti:

- pagal ATPK 127 str. 2 d. – 160 litų baudą;

- pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. G. J. galutinę nuobaudą paskirti - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinę teiseną G. J. atžvilgiu pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nutraukti.

Vadovaudamasis ATPK 37 str. nukentėjusiojo R. Š. reikalavimą dėl įpareigojimo atlyginti turtinį nuostolį palikti nenagrinėtą ir išaiškinti jam teisę šį klausimą spręsti apylinkės teisme civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank“, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.