Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 5 kartus bausto administracine tvarka, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl 2014 m. birželio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir skirta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 160 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. J. galutinė nuobauda paskirta - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2013 m. liepos 7 d., apie 04.51 val., Vilniaus r., kelio (duomenys neskelbtini) 11-ame kilometre, vairuodamas R. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis), kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto būklę, meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kliudė kelio elementą KET II 2.4 p (signalinį stulpelį) priklausantį VĮ „Vilniaus regiono keliai“, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto; iš eismo įvykio vietos pasišalino; eismo įvykio metu apgadintas minėtas automobilis ir signalinis stulpelis, dėl eismo įvykio padarytai tik turtinei žalai kai nukentėjusiojo eismo įvykio metu nebuvo nedelsiamai nepranešė apie eismo įvykį policijai, tuo G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9., 133. 234. punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

2014 m. birželio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir skirta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 160 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. J. galutinė nuobauda paskirta - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Apelianto įsitikinimu, R. Š. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes, anot apelianto, jis nenori prisipažinti, kad girtas vairavo, nenori prarasti vairuotojo teisių, mokėti baudą ir pats mokėti už automobilio remontą ir akivaizdžiai klaidina teismą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. nutarimu pagrįstai pripažino G. J. kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

G. J. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga: 2014 m. kovo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 7 d. patrulio D. M. tarnybinis pranešimas, 2014 m. kovo 24 d. V. S. tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo R. Š., liudytojų V. Ž., A. Ž. parodymai, 2013 . liepos 7 d. eismo įvykio vietos schema, 2013 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. vasario 27 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2014 m. kovo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame yra užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, kuriuos padarė G. J., nurodyta šių pažeidimų esmė bei nustatytos pažeidimų aplinkybės. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – 2013 m. liepos 7 d. patrulio D. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. liepos 7 d., apie 05.00 val., jam dirbant su specialistu V. S., gavo pranešimą, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilis „BMW“ nuvažiavo nuo kelio, apie 05.25 val. aptiko nuo kelio nuvažiavusį ir apvirtusį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad prie automobilio buvo R. Š., kuris paaiškino, kad jam priklausantį automobilį vairavo iš matymo pažįstamas vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes 2014 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė V. S.. Jis nurodė, kad eismo įvykio metu forminant įvykį automobilio salone ant stogo, taip pat ant vairo buvo pastebėta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo dėmę; eismo įvykio vietoje buvusio R. Š. paklausus, ar jis nenusižeidė, pastarasis atsakė, kad ne, bei pastebėta nebuvo, kad ant R. Š. drabužių būtų raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Taipogi nurodė, kad iškvietus G. J. ir paklausus, ar įvykio dieną jis buvo susižeidęs ranką, jis paaiškino, kad taip – šeštadienio dieną jis padėjo draugui statybose, kur peiliu susižeidė ranką. Nukentėjusiojo R. Š., liudytojų V. Ž., A. Ž. parodymai taipogi patvirtina pirmiau minėtas įvykio aplinkybes. Visų minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, taigi abejoti jais teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad ant „BMW“ automobilio, v. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta kraujas priklauso G. J. patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. vasario 27 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini).

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad kraujo dėmių įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota nebuvo, yra paneigti pirmiau nurodyta bylos medžiaga. G. J. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų pagrįsti jo teiginiai.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis 2013 m. liepos 6 d. jis, padedamas savo draugui K. V., įsipjovė kairę ranką, ir K. V. patvirtino šias aplinkybes, vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija bei siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi nei jo, nei liudytojo K. V. parodymai nėra patvirtinti jokiai objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad K. V. yra apelianto draugas, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto sužeistos rankos, negali besąlygiškai vadovautis jo parodymais. Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų padaryti išvadą, jog apeliantas iš tikrųjų buvo sužalojęs ranką dar iki nagrinėjamo įvykio, byloje nėra. Tuo tarpu, aplinkybė, kad „BMW“ automobilyje, v. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas būtent G. J. kraujas patvirtina byloje surinkti duomenis.

Priešingai negu teigia apeliantas, teismas neturi pagrindo R. Š. parodymus vertinti kritiškai, nes jie yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su R. Š. duotais parodymais, nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių G. J. nurodytą aplinkybę, negali būti laikoma pagrindu R. Š. parodymus vertinti kritiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo G. J. padarytus administracinius teisės pažeidimus, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimą nepakeistą ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.