Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje, kurioje

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2020 m. lapkričio 21 d. apie 00.30 val. Kauno r., Vilkijoje, Čekiškės g., ties pastatu Nr. 86 vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Transit Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu nustatytas 1,33 promilių neblaivumas, važiuodamas keliu neatsižvelgė į meteorologines eismo sąlygas, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Ford Transit Connect“ keleiviui R. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. apie 01.00 val. Kauno r., Vilkijoje, Čekiškės g. vairavo nuosavą automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo būdamas neblaivus. Prieš tai buvo išgėręs alkoholio, gėrė brendžio, tai buvo 0,5 talpos butelis. Pilnai suprato, kad automobilį vairuos neblaivus. Kartu važiavo jo draugas R. B.. Jis paprašė nuvežti į degalinę, todėl ir važiavo automobiliu. Nors buvo neblaivus, manė, kad gali vairuoti automobilį, buvo orientuotas. Bevažiuojant į degalinę apie 50-60 km/h greičiu, esant tamsiam paros metui, slidžiai kelio dangai, posūkyje automobilio galas pradėjo slysti. Pajutęs, kad slysta automobilis, bandė jį suvaldyti, koregavo slydimą vairu ir stabdė, tačiau visiškai prarado automobilio kontrolę, dėl ko automobilis nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje buvusį medį. Smūgis buvo stiprus. Eismo įvykio metu R. B. patyrė sužalojimus, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai R. B. nuvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu jam lūžo šonkauliai. Atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. Buvo tikrinamas jo blaivumas. Alkoholio matuokliu jam buvo nustatyta virš vienos promilės neblaivumas (b. l. 56-57).

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. apie 00.30 val. Kauno r., Vilkijoje, buvo kartu su savo geru pažįstamu D. L.. Iš jo nusipirko garso stiprintuvą. Kadangi buvo susitikę, abu vartojo alkoholį. Ką ir kokį kiekį išgėrė jis neatsimena. Pamena, kad abu buvo neblaivūs. Turėjo nuvažiuoti į degalinę. Automobilį vairavo D. L.. Jam vairuojant automobilį įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu buvo sužalotas, stipriai sutrenkta galva. Dėl to apie eismo įvykio aplinkybes nieko neatsimena. Nežino, nei kokia tiksliai gatve važiavo, nei kaip įvyko eismo įvykis. Prisimena tik tai, kad jį jau traukė iš automobilio greitosios pagalbos medikai ir nuvežė į gydymosi įstaigą. Gydymosi įstaigoje buvo konstatuoti šonkaulių lūžiai ir galvos smegenų sukrėtimas. Dėl šio eismo įvykio metu patirtos žalos ir sveikatos sutrikdymo pretenzijų D. L. neturi ir ateityje jų nereikš, jis yra geras pažįstamas (b. l. 15).

Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad M. A. 2020 m. lapkričio 21 d. dirbant r. š. „1738“, kartu su vyriausiuoju patruliu R. G., apie 00.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Bažnyčios g., Vilkijoje yra sužalotas vyras, jam sunku kvėpuoti. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. L., kuris paaiškino, kad važiuodamas automobiliu, pagrindiniu keliu į Kauno pusę pajuto, kad jo automobilis pradėjo slysti dėl susidariusio plikledžio, slydimo metu negalėjo suvaldyti automobilio, automobilis tapo nevaldomas ir D. L. nuvažiavo nuo kelio. Kartu su D. L. automobilyje buvęs draugas R. B. medikų jau buvo išvežtas iš įvykio vietos. Nuo D. L. sklido alkoholio kvapas, paklausus ar pastarasis yra vartojęs alkoholio, jis patvirtino, kad prieš važiuojant išgėrė dvi taures alkoholinio gėrimo. Patikrinus D. L. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0372, sertifikato Nr. 1302257, buvo nustatytas 1,33 promilių neblaivumas (b. l. 19).

Eismo įvykio duomenyse užfiksuota eismo įvykio vieta (b. l. 6-9). Pridėtas eismo įvykio vietos planas (b. l. 10), fotonuotraukos (b. l. 11-12).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0372, sertifikato Nr. 1302257 D. L. nustatytas 1,33 promilės neblaivumas (b. l. 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G255/2021(02) nurodyta, kad R. B. nustatyta: kraujosruva dešinės akies srityje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešiniųjų II-X šonkaulių lūžiai, kurie yra laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34-36).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 2 dalis nustato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinimas D. L. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumas ir kai dėl to įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta R. B. sveikata, pasitvirtino. D. L. savo kaltę pripažino, nurodė, kad prieš važiuodamas išgėrė 0,5 litro talpos brendžio butelį ir nusprendė nuvežti savo draugą R. B. iki degalinės. Suprato, kad vairuos neblaivus, tačiau manė, kad gali vairuoti. Važiuojant automobilis pradėjo slysti ir jis jo nesuvaldė, atsitrenkė į medį ir nesunkiai sutrikdė R. B. sveikatą. D. L. kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. parodymai, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio, alkotesterio rodmenų duomenys, specialisto išvada, kita ištirta bylos medžiaga. D. L. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,33 promilių neblaivumas, jis nesuvaldė automobilio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. B. sveikata, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės dydžiu bei rūšimi (b. l. 62-65). Nukentėjusysis informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis laikomas neteistu (b. l. 40-41), tačiau ankščiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 43-49), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (b. l. 39). Respublikiniame priklausomybės ligų centre per penkių metų laikotarpį nesigydė, nesilankė (b. l. 38). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi D. L. laikomas neteistu, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 5 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į šiuo metu kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, jog D. L. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nors prokuroras teismui siūlo taikyti 5 metų terminą, tačiau kaltinamajam išaiškino, jog bus siūloma teismui taikyti 2 metų terminą ir su tuo kaltinamasis sutiko. Todėl siekiant nepažeisti kaltinamojo teisių į gynybą, nustatytinas 2 metų terminas. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo, t. y. nuo 2021 m. kovo 26 d.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 58-59), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, D. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 26 d., apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“.

D. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.