Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-74/12

Teisėjas R. R. Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00183-2010-7

2012 m. vasario 17 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2012 m. gegužės 8 d. sumokėti 1971,84 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam A. S. ir iki 2012 m. lapkričio 8 d., sumokėti likusią 1971,84 Lt turtinę žalą A. S.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausta S. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Iš S. V. priteista 7842 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą, surašant procesinius dokumentus G. S. bei 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3943,68 Lt turtinei žalai atlyginti A. S..

Iš UAB DK PZU Lietuva priteista 17680,35 Lt turtinės žalos atlyginimo A. S.. Kitoje dalyje A. S. ir G. S. ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei vienas žmogus žuvo, o būtent 2010 m. balandžio 17 d. apie 13.35 val. kelio (duomenys neskelbtini) 2 kilometre (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., vairuodamas A. V. priklausantį automobilį „Fiat Bravo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9, 14, 125 punktų reikalavimus, tai yra nesiėmė visų būtinu priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su automobiliu „ Alfa Romeo 146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Fiat Bravo“ keleiviui A. S. ir automobilio „Alfa Romeo 146“ vairuotojui A. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Alfa Romeo 146“ keleivė T. S. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje, t.y. S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį.

Apeliaciniam skunde teigiama ir tai, kad teismas tik iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį ir patirtą neturtinę žalą įvertindamas tik 30 000 litų, neteisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusysis mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad patirta neturtinė žala yra keleriopo pobūdžio – viena, t.y. dvasinis skausmas, vidiniai išgyvenimai, liūdesys ir nuolatinė depresija dėl motinos žūties, su kuria buvo labai artimas; antra – tai patirta kančia, skausmas, nepatogumai dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, ištverta gausybė operacijų, žeminančios ir skausmingos gydymo procedūros, nuolatinės kelionės ir nepatogumai, leidžiant laiką ligoninėje, pažemintas orumas dėl dabartinės sveikatos būklės, ramentų naudojimo būtinumo, reikalingumo naudotis kitų asmenų pagalba; trečia – tai nepasitikėjimas savimi dėl pablogėjusios finansinės padėties, netektų pajamų, prarasto darbingumo, nuolatinis nerimas dėl ateities, pragyvenimo galimybių ir t.t. Todėl patirta neturtinė žala atrodo tiesiog neįkainojama, reikalaujama 300 000 litų suma, apelianto įsitikinimu, neatrodo per didelė. Nukentėjusysis tvirtina, jog nesiekia praturtėti, o tik įvertino pinigais tai, ką patyrė ir patiria iki šiol tiek dėl motinos žūties, tiek dėl savo prarastos sveikatos. Pažymi, kad teismų praktikoje yra priteisiamos didesnės neturtinės žalos sumos bylose, kurių aplinkybės yra panašios į šios bylos.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis, pastarojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti BK 75 straipsnio taikymą nuteistajam ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padidinti, dydį paliko nustatyti teismui, kitoje dalyje apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei skundo argumentus, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kuo pasėkoje paskyrė nuteistajam neteisingą bausmę, taip pat netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.).

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam S. V. bausmę, nepakankamai įvertino Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsniuose nustatytus bausmės paskirties ir jos skyrimo pagrindų kriterijus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo tik deklaratyviai atsižvelgta į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo pobūdį (nepaaiškinant koks tas pavojingumas ar pobūdis), teismas nurodė, kad nuteistasis nedirba, bet turi pastovią gyvenamąją vietą, turi šeimą, nepriklauso stebimų ligonių grupei, teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, nebaustas administracine tvarka, pergyvena dėl padaryto nusikaltimo pasėkoje atsiradusių pasekmių, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, taip pat pažymėjo, jog padaryto nusikaltimo pasėkoje vienas žmogus žuvo, vienam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata (nors pagal byloje nustatytas aplinkybes dviem asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgęs į visas išvardytas aplinkybes, teismas S. V. paskyrė tik vieneriais metais didesnę bausmę už minimalią, kuri numatyta BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, nurodė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir S. V. taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 str.).

Tokios teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis S. V. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas asfaltuotu keliu, esant sausai asfalto dangai, šviesios paros metu (t. 1, b. l. 4-15), nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir susidūrė su kita transporto priemone, jo padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkius padarinius. Teismas, vertindamas padarytos veikos pavojingumą, išsamiai neanalizavo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio ir kaltės turinio, nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, t. y. į padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, taip pat į susiformavusią teismų praktiką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokių šių taisyklių pažeidimų buvo padaryta, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie taisyklių pažeidimų padariniai. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis S. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,68 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį suvokdamas, kad taip šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, tai ir įvyko.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Neatsitiktinai Kelių eismo taisyklėse keliamas imperatyvus reikalavimas – draudžiama vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būklės vairuodamas automobilį asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Dėl to veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškus padarinius pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams; nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiojo A. S. vairuojamu automobiliu, taip sukėlė sunkias pasekmes – vienas žmogus žuvo, dviem asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė vienos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t.y. kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (dviem asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata). Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai seka iš BK 60 straipsnio 2 dalies, kur nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 6 dalis kaip nusikaltimą kvalifikuojantį požymį įvardija vieno žmogaus žūtį. Tuo tarpu dėl eismo įvykio kilę papildomi padariniai, nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau išryškina padarytos veikos padarinius, didina veikos pavojingumą ir atsižvelgiant į padarinių kilimo priežastis, veikos pobūdį, teismo gali būti pripažįstami atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltininkui inkriminuoto baudžiamojo įstatymo formuluotę ir padaryto nusikaltimo padarinius, mano, kad dviejų žmonių sunkūs sveikatos sutrikdymai šioje byloje pripažintini S. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte – veika sukėlė sunkius padarinius.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismai nesilaikė BK 62 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. netinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Sankcijos vidurkis yra šešeri metai ir šeši mėnesiai. Minėta, kad S. V. ypač šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles (vairavo neblaivus, buvo neatidus kitiems eismo dalyviams, jo padaryta nusikalstama veika sukėlė labai sunkius, neatitaisomus padarinius), neatlygino nė dalies nukentėjusiajam padarytos žalos, todėl nors ir turint omenyje tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą (skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėsi dėl atsiradusių padarinių, turi šeimą, teistumas išnykęs, tačiau atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, jam negali būti skiriama bausmė, visiškai artima nustatytos bausmės minimumui, nes taip neužtikrinami bausmės paskirčiai keliami reikalavimai, prieštaraujama suformuotai teismų praktikai, kai neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykius, mirtinai sužaloja asmenį, o kitiems sunkiai sutrikdo sveikatą, laikomi pavojingesniais, sukėlusiais sunkius padarinius ir jiems skiriamos griežtesnės bausmės.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam paskirta bausmė, artima minimaliai numatytai įstatymo sankcijoje, neatitinka ne tik jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bet ir bausmės paskirties, todėl apylinkės teismo sprendimas keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 62 straipsnio 2 dalies) ir nuteistajam S. V., atsižvelgiant į visų pirmiau nurodytų bylos aplinkybių visumą, skirtina bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali taikyti, jei nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas tokią išvadą, teismas privalo įvertinti nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį, atsižvelgti į visas aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko požiūrį į nusikalstamą veiką, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po to, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymą S. V. pirmosios instancijos, kaip jau buvo minėta, grindė tuo, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, turi šeimą, nepriklauso stebimų ligonių grupei, teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, nebaustas administracine tvarka, pergyvena dėl padaryto nusikaltimo pasėkoje atsiradusių pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės buvo pernelyg sureikšmintos, jos nėra pakankamos ir neatsveria kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atidėdamas S. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, privalėjo įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, turėjo atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, nusikaltimo padarymo priežastis, sukeltus padarinius ir pan. Pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, to skundžiamame nuosprendyje tinkamai nebuvo padaryta. Iš pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo matyti, kad teismas nevisiškai atsižvelgė į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, neišsamiai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, jos sukeltus padarinius ir kt. Taigi, nuodugniai išanalizavus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai S. V. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu taipogi prašoma iš nuteistojo priteisti 300 000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei 2000 litų turėtas išlaidas už apeliacinio skundo paruošimą. Minėti nukentėjusiojo reikalavimai iš dalies pagrįsti.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Nukentėjusysis A. S. dėl eismo įvykio buvo sunkiai sužalotas, jam padaryti atviri lūžiai bei kiti patirti sužalojimai sukėlė fizinį skausmą, nepatogumus dėl ilgo gydymo ligoninėse, dėl negalėjimo savarankiškai judėti, dėl reikalingos kitų asmenų pagalbos. Be to, apeliantas patyrė dvasinį sukrėtimą, vidinius išgyvenimus, emocinę depresiją, liūdesį dėl eismo įvykyje žuvusios motinos. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes bei kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos manymu, nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką. Esant šioms aplinkybėms, A. S. priteistos iš nuteistojo neturtinės žalos dydis padidinamas iki 50 000 litų.

Be to, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. iš nuteistojo priteistinos taipogi nukentėjusiojo A. S. 2000 litų apeliacinės instancijos procese turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos patvirtinamos 2011 m. lapkričio 24 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 586661 (t. 2, b. l. 60).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,

nusprendė:

pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendį:

pripažinti nuteistojo S. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. V. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo ir nuteistajam S. V., pripažintam kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. V. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Nukentėjusiajam A. S. priteistos iš nuteistojo S. V. neturtinės žalos dydį padidinti iki 50 000 litų.

Priteisti iš S. V. A. S. naudai 2000 litų apeliacinės instancijos procese turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.