- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- 1-2263-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37923-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. pagal BK 180 straipsnio 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio, 199 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2013-02-27 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, skirta 30 parų arešto, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, 6 mėnesiams ir 15 dienų, ir 18 MGL (2340 Lt) bauda;
5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 d., paskiriant areštą 90 parų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi paskirta subendrinta galutinė bausmė 1 metų 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimas, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžius, bausmę pilnai atlikęs;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje N1-605-818/2020, pagal 180 straipsnio 2 dalį, 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios pradžią teismas nustatė skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus A. P. apeliacinį skundą apeliacine nutartimi Nr. 1A-168-873/2021. Šiuo metu atlieka paskirtą bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine A. S.-P. metu, pargriovė pastarąją ant grindų ir ne mažiau kaip keturis kartus tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajai į galvos bei veido sritį, padarydamas jai nosies patinimą bei pakaušio sumušimą, ir taip nežymiai sutrikdė A. S.-P. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o po kaltinamojo akto paskelbimo, teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė bei gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad jie su sutuoktine išgėrinėjo, dėl kažko sukonfliktavo, taip išėjo, kad sumušė. Greičiausiai buvo 4 smūgiai. Sutuoktinė iš karto iškvietė policiją. Gailisi, po įvykio bendravo su sutuoktine. Savo veiksmus vertino blogai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P. parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta (b. l. 100). Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, A. P. nurodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, pasinaudodamas savo teise, atsisakė duoti parodymus, visus parodymus duos tik teisme (b. l. 108).
BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. rugsėjo 9 d. 21.49 val. registruotas įvykis – pranešėja nurodė, kad vyras ją sumušė – sumušta galva, kraujuoja pirštas (b. l. 8).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo – A. S. – P. pranešė apie smurtaujantį sutuoktinį A. P.. Nurodė, kad smūgiavo kumščiais į galvos sritį ir nosį, sukėlė fizinį skausmą. Jai nustatytas 1,22 prom. neblaivumas (b. l. 13-14).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra kambarys, esantis name (duomenys neskelbtini). <...> Objektų reikšmingų tyrimui nerasta ir nepaimta (b. l. 31-32, 25-29).
Apžiūros protokole nurodoma, kad perklausomas garso įrašas, gautas iš BPC. <...> Girdimas merginos - A. S.-P. balsas (žymima AS) ir BPC darbuotojos balsas. BPC - 112. AS - Sveiki, norėčiau policiją <...> BPC - Kas ten pas jus vyksta? AS - vyras prieš mane smurtauja. Sudaužė visą man galvą. BPC - jums reikalinga greitoji? AS - jo reikalinga. <...> BPC - kraujuoja kur nors galva? AS - nežinau, pirštas kraujuoja. BPC - pirštas kraujuoja? AS - jo, jis mane su kumščiais trankė galvą, visa sugūzuota galva <...> (b. l. 37-38).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyti sužalojimai/skausmo vieta – galva ir veidas (skausmas ir sutinimas) (b. l. 42).
Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad A. S. – P. – patinusi nosies nugarėlė, sužalojimo pobūdis – sumušimas. Diagnozė – galvos sumušimas (b. l. 46).
Apžiūros protokole nurodoma, kad <...> A. S.-P. 2020 m. rugsėjo 9 d. RVUL nustatytas nosies patinimas ir pakaušio sumušimas, kurie gali būti trauminės kilmės, padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 48).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S.-P. parodė, kad kartu su vyru A. P. gyvena jos tėvų name, (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 21 val. kartu su vyru gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. Bajorų degtinę. Vyras pradėjo reikšti įtarimus, kad galimai jį apgaudinėja su kitu vyru. Pasakė, kad su juo nenori daugiau gyventi, skirsis. Santuokoje su vyru pragyveno 1 metus. Žodinio konflikto metu vyras vieną kartą ranka sudavė jai į galvos sritį, ties pakaušiu. Kadangi abudu buvo neblaivūs ir taikiai išsiskirti nenorėjo, iškvietė policiją. Patyrė nedidelį fizinį skausmą. Ant jos veido tuo metu buvo sužalojimai, bet juos padarė ne vyras, jie buvo padaryti maždaug prieš savaitę. Po įvykio vyras jos atsiprašė. Jam pretenzijų neturi. Pareiškimą rašyti kategoriškai atsisako (b. l. 63).
Papildomai apklausta A. S.-P. parodė, jog bijojo duoti parodymus prieš vyrą. Vyras prieš ją smurtavo nuolatos. Kai išgeria alkoholio, tampa agresyvus, pradeda konfliktuoti, be priežasties naudoja fizinį smurtą. Mušdavo į įvairias kūno vietas, tiek kumščiais, tiek kojomis. Ankstesnius sužalojimus, kuriuos padarydavo A. P., yra mačiusi jos močiutė I. N. ir jos tėvai. 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 21 val. kambaryje kartu su A. gėrė alkoholinius gėrimus. Vyras pradėjo jai reikšti įtarimus, kad jį apgaudinėja su kitu vyru. Žino, kad vyras yra jai neištikimas, todėl apsisprendė tvarkytis dokumentus dėl santuokos nutraukimo ir pasakė vyrui, kad nori skyrybų. Kai po įvykio atvyko policijos pareigūnai, jai ant veido buvo sužalojimai, padaryti prieš apie savaitę laiko, bet juos padarė ne vyras. Vyras jai smogė kumščiu į galvos sritį bei į veidą. Jeigu būtų atsukus jam veidą ar kitaip pasisukusi, tai tikrai būtų jai sulaužęs nosį ar padaręs sunkesnius kūno sužalojimus. Jis tą dieną labai stipriai mušė. Jai tikrai skaudėjo, kai vyras prieš ją smurtavo. 2020 m. rugsėjo 10 d. jis atsiprašė ir ji pasakė pareigūnams, kad jam pretenzijų neturi, tačiau nori papildyti, kad pretenzijų tikrai turi. Jos tėvai gyvena šalia, pabėgo pas tėvus ir iš tėčio telefono paskambino 112. Su vyru gyvena atskirai, po įvykio jį išvarė iš namų (b. l. 69).
Papildomai apklausta A. S.-P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. namuose su vyru A. P. išgėrinėjo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie susistumdė ir jis ją pargriovė ant grindų. Ji nukrito ant šono. Jis pasilenkė virš jos ir pradėjo mušti kumščiais į galvą, nemažiau kaip 3 smūgius. Ji A. pripurškė dujų į veidą, kad jis nustotų ją mušti, tačiau jis dar labiau supyko ir tada kumščiu trenkė jai į veidą, pataikė į nosį. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Tą vakarą į akis nebuvo pataikęs jokių smūgių. Ji, pasiėmusi savo telefoną, iškart pradėjo skambinti 112, tačiau A. P. telefoną atėmė ir išmetė. Pradėjo labai garsiai šauktis pagalbos ir išbėgo pas savo tėvus (b. l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad <...> jo dukra A. S.-P. kartu su savo vyru A. P. gyvena šalia jų. 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 21.45 val., jam būnant savo bute, išgirdo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) triukšmą, kažkokius šūkavimus. Po kurio laiko išgirdo savo dukros A. balsą. Nuėjęs pamatė ją stovinčią virtuvėje, ji verkdama šaukė ant savo vyro A., kuris buvo kambaryje. A. P. šaukė ant dukros, kodėl ji jam pripurškė dujų į akis, o ji šaukė, kodėl jis jai trenkė per galvą. Jis paklausė, kas nutiko. Dukra atsakė, kad A. ją sumušė. Nematė, ar ant jos veido yra naujų sužalojimų, buvo tik seni sužalojimai, t. y. mėlynės po akimis, kurios atsirado maždaug prieš savaitę nuo kito pažįstamo. Ji paaiškino, kad A. trenkė jai į galvos pakaušio sritį. Tada dukra nubėgo pas jį į butą, kur paėmus jo mobilųjį telefoną, paskambino policijai. Bendraujant su dukra, ji buvo labai susijaudinusi, nuolat verkė, o tuo metu A. išėjo iš namų. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems dukra paaiškino visą situaciją. Atvažiavus policijos pareigūnams pamatė, kad ant dukros veido, po nosimi yra kraujuota. Atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo dukrą bei išsivežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 77).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad <...> dukra su A. kartais konfliktuodavo, pagrinde konfliktai kildavo tada, kai abu būdavo išgėrę. A. yra jai ne kartą sakiusi, kad A. P. prieš ją smurtauja, naudoja fizinį smurtą, pati šito nėra mačiusi, tačiau savo dukra tiki. 2020 m. rugsėjo 9 d. vakare grįžo po darbo, pavargusi, todėl nuėjo miegoti. Prabudo apie 22.00 val., tik tada, kai vyras prikėlė ir pasakė, kad A. iškvietė policiją, girdėjo, kaip dukra šūkauja. Vyras išėjo su A. parūkyti ir pakalbėti. Kuomet atvyko policija, ji išėjo į lauką, pasakė pareigūnams, kad įvykio nematė. Ant dukters matė sužalojimus, galvoje buvo guzas (prieš įvykį matė, kad pas ją buvo guzas ant kaktos), matė, kad dukra yra labai išsigandusi, isterijoje. <...> Po įvykio kitą dieną dukra sakė, kad A. ją mušė į galvos sritį (b. l. 82).
Liudytoja I. N. parodė, kad gyvena kartu su anūke A. S.-P. viename bute. Anksčiau kartu gyveno ir A. P.. A. P. vesdavosi draugus, vykdavo išgertuvės. Gerdavo tiek A., tiek A.. Tarp jų dažnai vykdavo konfliktai, kuriuos ji yra mačiusi. Jos nuomone A. negalima gerti, nes išgėręs tampa agresyvus, akys tampa piktos. Ji jiems yra pasakiusi ieškotis kito buto, nes atsibodo visi tie konfliktai tarp jų. Ankščiau anūkė yra sakiusi, kad A. kėlė ranką prieš ją, yra ne vieną kartą mačiusi sužalojimus ir mėlynes ant jos. 2020 m. rugsėjo 9 d. vakare ji gulėjo pas save kambaryje, o A. su A. buvo kitame kambaryje, kur jų miegamasis. Išgirdo, kad prasideda konfliktas, jog vienas ant kito šūkauja, kuo toliau vis garsiau. Ji nesikišo į jų santykius, nes jai labai skaudėjo koją, buvo sunku atsikelti, galvojo, kad išgirs tėvai ir ateis. Ji pradėjo šaukti pagalbos, kad tėvai išgirstų, tada atėjo A. tėvas. Girdėjo, kad tėvas apramino triukšmą, todėl ji toliau gulėjo ir nesikėlė. Nematė, ar A. tą dieną trenkė jai. <...> Kitą dieną A. skundėsi, kad jai labai skauda galvą, pasakė, kad A. kumščiais trankė jai per galvą <...> (b. l. 87).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. patruliuojant budėtojas pranešė, jog (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko vyriškis, kuris prisistatė A. S. – P. tėvu. Paklausus, kur pati pranešėja, jis nurodė, kad ji yra namuose ir ją pakvietė. Mergina buvo išsigandusi, verkė, ant merginos akivaizdžiai matėsi sužalojimai, kraujavo nosis. Pranešėjos paklausus, kas ją sumušė, ji atsakė, kad jos vyras A. P.. Paklausus ką tiksliai padarė, ji atsakė, kad jis smūgiavo, trenkė jai į galvos sritį ir į veidą (nosies sritį), sukėlė jai fizinį skausmą. Mergina atrodė išsigandusi <...> (b. l. 92).
Liudytojas M. I. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. GMP brigada gavo iškvietimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), namuose yra sumušta moteris, atvykus nurodytu adresu, moteris ir vyresnio amžiaus vyriškis, kurie neprisistatė, nurodė, kad nukentėjusioji yra namuose, pati išeis į lauką. Po kurio laiko į lauką išėjo mergina, kuri prisistatė A. S. – P., kuri nurodė, kad ją sumušė jos vyras, suduodamas smūgius į galvą kojomis. Pacientė skundėsi galvos skausmu bei svaigimu, ant jos piršto buvo kraujuojanti žaizda. Kraujavo nosis, buvo paraudęs dešinys paakys ir buvo matoma hematoma <...> (b. l. 95).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine A. S.-P. metu, pargriovė pastarąją ant grindų ir ne mažiau kaip keturis kartus tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajai į galvos bei veido sritį, padarydamas jai nosies patinimą bei pakaušio sumušimą, ir taip nežymiai sutrikdė A. S.-P. sveikatą.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi A. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Byloje nustatyta, kad A. P. yra A. S.-P. sutuoktinis. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Bausmės skyrimo motyvai.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina, kad vien naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, o teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, pakanka pripažinti, kad asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, vedęs (b. l. 137), SODROS duomenimis iki sulaikymo dirbo, tačiau labai trumpą laikotarpį (b. l. 138), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 140-154), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per trejus metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 157-161). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismo vertinimu, A. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nors A. P. yra jauno amžiaus, tačiau vertinant ankstesnius teistumus, jis yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios neigiama linkme. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą, terminą nustatant šiek tiek ilgesnį už minimalų – 9 mėnesius. Švelnesnė bausmės rūšis kaltinamajam nebus efektyvi, kadangi matyti, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi. Nors anksčiau buvo paskirtos švelnesnės bausmės, tačiau jos savo tikslų nepasiekė, A. P. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Todėl, teismo vertinimu paskirta bausmė ir jos dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Kaltinamasis A. P. kaltę dėl jam inkrimuojamos nusikalstamos veikos pripažino, byla išnagrinėta atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. P. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kaltinamasis A. P. šiuo metu atlieka 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 6 mėnesių bausme, prie griežčiausios – 4 metų 6 mėnesių – laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesių) – 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal šį nuosprendį, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 9 mėnesiams. Švelnesnės bausmės dalis pridėtina atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. P. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu būdamas jauno amžiaus jau yra iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 9 kartus, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Svarbu tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kaltinamojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Jis, būdamas laisvėje, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, dažniausiai daromi nusikaltimai buvo susiję su plėšymų darymais ar sukčiavimais. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šalies argumentai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 141,24 EUR žalos atlyginimo. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodytos suteiktos nukentėjusiajai paslaugos – neurochirurgo, otorinolaringologo, radiologo, kompiuterinė tomografija (b. l. 52-54).
Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. P. nusikalstamos veikos patirtų išlaidų, tenkintinas ir iš A. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 141,24 EUR suma.
Dėl kardomųjų priemonių.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi panaikinta, nustačius, kad A. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos galinio viršelio prisegtus du vokus su CD laikmenomis palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią 6 mėnesių bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (4 metų ir 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, bausmės pradžią nuteistajam A. P. skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d., vykdymo pradžios.
Iš A. P. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 141,24 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos galinio viršelio prisegtus du vokus su CD laikmenomis palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.