- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-300-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- S. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. (R.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3560-797/2019 civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei S. R., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus V. R. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) nustatyti atsakovės S. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: ieškovė savo atostogų Lietuvoje metu bendrauja su sūnumi kas antrą dieną nuo 10 val. iki 19 val. ir pasiimdama sūnų savaitgaliui nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; apie atvykimo į Lietuvą laiką ir buvimo laikotarpį ieškovė įsipareigoja informuoti ir suderinti su ieškovu telefonu, Skype programa ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki planuojamo atvykimo; ieškovė bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu); 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus sūnaus išlaikymui pervedant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į ieškovo sąskaitą; 4) paskirti ieškovą tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas nusprendė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko V. R. gyvenamąją vietą su tėvu K. R.; 2) įpareigoti atsakovę S. R. pagal teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą perduoti nepilnametį vaiką tėvui per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo vaiko ieškovui grąžinimo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo tėvą K. R.; 5) nustatyti atsakovės su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką: ieškovė savo atostogų Lietuvoje metu bendrauja su sūnumi kas antrą dieną nuo 10 val. iki 19 val. ir pasiimdama sūnų savaitgaliui nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; apie atvykimo į Lietuvą laiką ir buvimo laikotarpį ieškovė įsipareigoja informuoti ir suderinti su ieškovu telefonu, Skype programa ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki planuojamo atvykimo; ieškovė bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu); 6) priteisti ieškovui iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidas; 7) priteisti valstybei iš atsakovės 75,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. 2019 m. vasario 19 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos S. R. prašymas dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Moldovos Respublikos teisme, kuriame yra iškelta byla Nr. 18-2-220-19012018 (pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) jai buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, taigi pareiškėja apie Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtą bylą sužinojo 2018 m. gruodžio 17 d. Pažymėjo, jog ji visą laiką bendravo su K. R. elektroniniu paštu, Watts app programėle ir kitomis ryšio priemonėmis, tačiau jis nė karto neminėjo, jog teisme yra iškelta civilinė byla. Pareiškėja nurodė, kad teisme iškėlus ir nagrinėjant bylą, K. R. žinojo jos kontaktinius duomenis, tačiau jos apie tai sąmoningai neinformavo, tai patvirtina teismui teikiamos jų susirašinėjimų išklotinės. Pareiškėja akcentavo, kad K. R. nuslėpė nuo teismo aplinkybes, kad turi visus pareiškėjos (taip pat ir jos tėvų) kontaktus, jog su ja bendrauja ir turi visas galimybes informuoti apie vykstantį teismo procesą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta jai nežinant, 2018 m. kovo 1 d. teismo sprendimas nei asmeniškai, nei per kitą asmenį jai nebuvo įteiktas, todėl iš pareiškėjos buvo atimta galimybė ginti savo interesus, buvo pažeista jos teisė į tinkamą teismo procesą. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė teismo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti. Teismas nurodė, kad gautas prašymas yra su trūkumais, tačiau teismas pasisako apskritai dėl prašymo nagrinėjimo, taikant proceso atnaujinimo institutą. Pažymėjo, jog pagal teismų praktiką tokio pobūdžio sprendimai, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, kas reiškia, kad tokio pobūdžio bylose negalimas proceso atnaujinimo nuostatų taikymas.
6. Teismas nurodė, kad priimtas procesinis sprendimas byloje nėra įgijęs res judicata galios, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad procesą atnaujinti galima civilinėje byloje, pasibaigusioje teismo sprendimu (nutartimi), įgijusiu res judicata galią.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Skųsdama pirmosios instancijos nutartį, pareiškėja (apeliantė) S. R. prašo nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo prašymą ir netinkamai vadovavosi įstatyminėmis normomis bei teismų praktika. Pažymėjo, kad reiškiamas reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prašymą, remdamasis šia teisės norma. Teismas, vadovaudamasis bendra nuostata, kad vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo bylose sprendimas neįgyja res judicata galios bei neįvertinęs prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, nepagrįstai netikrino priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie bylos nagrinėjimą, procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, tad pagal šiuo metu galiojantį teismo sprendimą ji yra traktuojama kaip tinkamai nevykdanti teismo sprendimo ir išlaikymo vaikui mokėjimo prievolės. Pažymėjo, kad vaikas visą laiką gyveno ir gyvena kartu su pareiškėja (apeliante), nors sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu ir yra priteistas išlaikymas, tad ieškovas įgyja reikalavimo teisę į pareiškėją bei teisę pateikti antstoliui vykdomąjį raštą dėl neva išlaikymo skolos priverstinio išieškojimo. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nes buvo pažeista ne tik jos teisė dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime ir pateikti savo poziciją, buvo pažeisti vaiko interesai, nustatant jo gyvenamąją vietą su ieškovu, nežinant tikrųjų šeimos aplinkybių.
9. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jau pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje (kai klausimas iš esmės negali būti sprendžiamas) pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimo ir prašymą atsisakė priimti, taip pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos (apeliantės) prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Teismas pareiškėjos (apeliantės) prašymą atsisakė priimti, vadovaudamasis CPK 137, 365 straipsniais.
11. CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2, 3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
12. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
13. Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad gavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, šio prašymo priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nenustačius CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, teismas tikrina, ar gautas prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nurodytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, taip pat – ar pateiktas prašymas yra apmokėtas žyminiu mokesčiu; tuo atveju, jei pateiktas prašymas šių reikalavimų neatitinka, taikomas trūkumų šalinimo institutas. Kiti klausimai prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje nenagrinėjami (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-385/2013).
14. CPK 137 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
15. Nagrinėjamu atveju, gavęs pareiškėjos (apeliantės) prašymą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 137 straipsnio nuostatas, konstatavo, jog pareiškėjos (apeliantės) prašymą atsisakytina priimti, kadangi toks prašymas yra nenagrinėtinas teisme, nes procesas negali būti atnaujintas byloje, kurioje priimtas sprendimas neįgijo res judicata galios.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas jau pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. stadijoje, kai klausimas iš esmės negali būti sprendžiamas, pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimų. Aplinkybė, jog pareiškėja (apeliantė) prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo savaime (nevertinant prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų aplinkybių) negali reikšti, jog toks prašymas yra nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nurodytas teisės normas, sprendžia, jog skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjos (apeliantės) prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.