Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, dirbantis, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, ir paskirta subendrinta 8 MGL, tai yra, 301,28 Eur, dydžio bauda. Bauda sumokėta;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, ir paskirta 34 MGL, tai yra, 1700 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta galutinė 32 MGL, tai yra, 1600 Eur, dydžio bauda. Bauda sumokėta;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų (iš viso 80 valandų) visuomenės labui;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 15 dienų laisvės apribojimo. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. P. 2025 m. liepos 3 d., apie 01.28 val., (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais L. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino.

Kaltinamasis L. P. dėl vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas virš 1,5 promilių neblaivumas, savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad buvo svečiuose, vartojo alkoholį, tai yra, išgėrė 6 1 l talpos alaus butelius, kurio stiprumas yra 6 laipsniai. Vėliau sėdo į automobilį ir juo važiavo namo, žino, kad negalima vairuoti transporto priemonių, esant neblaiviam. L. P. kaltė taip pat įrodyta Kauno AVPK RV 5-ojo skyriaus tyrėjo P. N. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 28–29), neblaivumo nustatymo aktu (1 t., b. l. 30–33) bei kita bylos medžiaga. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad L. P. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad L. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo L. P. padaryta nusikalstama veika, atitinka BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti L. P. bei R. P. prašymai perduoti L. P. R. P. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 153), tiek teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 33) kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Kadangi šiuo atveju yra nustatytos 2 iš 3 sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, privalo įvertinti, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-121-719/2025). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-212-594/2024 ir joje cituojamos nutartys).

Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).

Spręsdamas, ar yra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas vertina kaltinamąjį apibūdinančius duomenis. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad L. P. praeityje teistas 4 kartus už baudžiamojo nusižengimo bei penkių nesunkių nusikaltimų padarymą. Paskirtos bausmės atliktos, teistumas išnykęs. Nors šiuo metu kaltinamasis laikytinas neteistu, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei juos pažeidinėti.

Baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad per penkerių metų laikotarpį L. P. administracine tvarka baustas 12 kartų, iš jų 6 kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimas (1 t., b. l. 99–120). Be to, 2024 m. lapkričio 10 d., 22.58 val., L. P. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kai tokia teisė yra atimta; taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,49 promilių neblaivumas; taip pat vairavo transporto priemonę, kuri nėra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, už ką jam buvo paskirta galutinė 1500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 102–103). Taip pat, 2021 m. liepos 2 d., 03.20 val., L. P. vairavo transporto priemonę – elektrinį paspirtuką, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, už ką jam paskirta 150 Eur dydžio bauda, bauda sumokėta (1 t., b. l. 117–118). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina teismo aukščiau pateiktą išvadą, kad L. P. yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei juos pažeidinėti, be to, iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam nėra atsitiktinio pobūdžio elgesys, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles.

Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, susijęs su KET pažeidimu, buvo dėsninga jo atsainaus požiūrio į KET laikymąsi pasekmė, o kaltinamąjį visuma apibūdinančių duomenų nesuteikia pagrindo spręsti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu atveju netenka teisinės reikšmės ir kandidatės į laiduotojos asmenybės vertinimas.

V. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. P. laikomas neteistu, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 99–120), psichiatrinis gydymas – nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 127), priklausomybės ligų gydymas – nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 128). Kaltinamasis dirba, turi gyvenamąją vietą.

Teismas, skirdamas L. P. bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės rūšys teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė, ir sprendžia, kad L. P. skirtina bausmės rūšis – areštas. Skiriamo arešto trukmė nustatoma atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, todėl nustatytinas artimas maksimaliam dydžiui.

L. P. nuo 2025 m. liepos 3 d. 01.31 val. iki 2025 m. liepos 3 d. 13.47 val. buvo laikinai sulaikytas. Realios arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme įskaitytinas į paskirtos bausmę trukmę.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje L. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau sunkios pasekmės nekilo, jis gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra pakankamai jauno amžiaus, turi socialinius ryšius laisvėje, gyvenamąją vietą, yra dirbantis, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą L. P. atidedant 7 mėnesių laikotarpiui, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam klausimą, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamasis L. P. padarė KET 14 punkte numatytą vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 promilių neblaivumas), siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant jos terminą – 3 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas tokį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgia į proporcingumo principą ir L. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, administracinius baustumus.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 3 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. P. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas I. K. priklausantį automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51–52), kuris yra grąžintas teisėtai savininkei (1 t., b. l. 63–64, 66). Iš liudytojų I. K. bei M. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad I. K., tai yra, transporto priemonės savininkė, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis L. P. šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina, tačiau siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra, daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo konfiskuoti ne įvykio metu vairuotą automobilį, o konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 1020 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 39), todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma – 1020 Eur.

Teismas pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamojo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

VII. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatas Ričardas Lilas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam L. P.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 152,08 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, kuomet byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į kaltinamojo L. P. turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodoma suma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai nepriteistina.

VIII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam L. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas I. K. (1 t., b. l. 53–56, 63–67), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas I. K. žinioje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. P. skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmę trukmę įskaityti L. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 3 d. 01.31 val. iki 2025 m. liepos 3 d. 13.47 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, vietoje intensyvios priežiūros L. P. įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 3 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės naudai transporto priemonės „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų).

Iš L. P. nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

L. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonę – automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintą I. K. (1 t., b. l. 53–56, 63–67), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti I. K. žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).