Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutėje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

2023 m. rugsėjo 16 d. apie 17.50 val. Kretingos rajone, Vydmantų kaime, kelio A11 (Šiauliai-Palanga) 140-ajame kilometre jis vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARCK 0025 2023 m. rugsėjo 16 d. 17.53 val. jam užfiksuotas 1,85 prom.; 2023 m. rugsėjo 16 d. 18.11 val. - 1,84 prom. neblaivumas.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats D. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. nuo pietų (duomenys neskelbtini) per tris valandas išgėrė litrą degtinės kartu su trimis draugais. Susipykęs su vienu iš draugų apie 16.30 val. išvažiavo namo. Suprato, kad neblaivus, bet tikėjosi parvažiuoti. Važiuodamas alkoholio nebegėrė. Kretingos rajone sustabdė pareigūnai, nustatė neblaivumą. Automobilis, kurį vairavo, priklauso tėvui, jį buvo pasiėmęs tėvui nežinant, nes tėvas jo nebūtų davęs. Į (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo draugas, kuris buvo blaivus ir turėjo teises. Gailisi (b. l. 78-79).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. policijai pranešta apie kelyje A11 (Šiauliai – Palanga) pavojingai važiuojantį automobilį „Audi A4“. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 17.50 val. Kretingos rajone, Vydmantų kaime, kelio Šiauliai-Palanga 140-ajame kilometre sustabdytas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. P. nustatytas vidutinis girtumas. P. neigė vartojęs alkoholį. Nustatyta, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones D. P. nėra įgijęs (b. l. 1, 5, 9).

Iš D. P. patikrinimo alkotesteriu ir neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ 2023 m. rugsėjo 16 d. 17.53 val. jam užfiksuotas 1,85 prom.; 2023 m. rugsėjo 16 d. 18.11 val. - 1,84 prom. neblaivumas. Tikrinimo metu buvo jaučiamas tikrinamajam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio „Alcotest 7510“ ARCK 0025 patikra atlikta 2023 m. birželio 8 d., galioja iki 2023 m. gruodžio 6 d. (b. l. 11-13).

Automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenyse užfiksuota salone ir bagažinėje aptiktos tuščios alkoholio taros (b. l. 14-15).

Iš liudytojo K. P. parodymų matyti, kad savo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis laiko sodyboje (duomenys neskelbtini). Rakteliai buvo palikti automobilyje. Sūnui D. P. nei blaiviam, nei neblaiviam vairuoti automobilio nebūtų davęs, nes žino, kad sūnus neturi įgijęs teisių vairuoti. Kad sūnus vairavo automobilį neblaivus, sužinojo po įvykio (b. l. 37-38).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2000-2006 m. gamybos periodo automobilių „Audi A4“ 1,9 TDI vidutinė kaina Lietuvoje (su PVM) – 1980 Eur (b. l. 42-43).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis D. P. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašė leisti sumokėti baudą ir automobilio vertės išieškojimą iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba), D. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokurorės siūlomą bausmę – 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. P. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. P. prašo išdėstyti baudos ir transporto priemonės vertės sumokėjimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis, į skiriamos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalį, būtent teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, tačiau nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis, teismo paskirta bauda nustatoma sumokėti per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamas dalimis arba visą sumą iš karto.

Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei BVK nenumato galimybės išdėstyti dalimis tam tikram laikotarpiui iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, įvykdymo termino teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus atitinkamam procesiniam sprendimui ją skirti, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, šį procesinį sprendimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiant vykdyti antstoliui. Šiuo atveju kaltinamajam papildomai išaiškintina atitinkamos su pareikštu prašymu susijusios vykdymo proceso normos, t. y. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, taigi, neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, yra galimybė kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir, nedelsiant sureagavus į raginimą įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą, aktyviai bendradarbiaujant, galima susitarti su antstoliu, taip sumažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Taip pat teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, siekiant prevencinių tikslų ir užtikrinti visuomenės saugumą. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 18 d.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Audu A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso kaltinamojo tėvui K. P.. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso ne pačiam kaltinamajam, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), kuri yra 1980,00 Eur.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu teisėto savininko K. P. prašymu grąžintas savininkui, kuris įsipareigojo jį saugoti iki byla bus išnagrinėta teisme. Kadangi automobilis nekonfiskuojamas, jis ir paliktinas teisėtam savininkui.

D. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3750,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti D. P., kad paskirtoji bauda (2500,00 Eur) per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų raštinės tarnautojui (Vytauto g. 4, Kretinga). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. ir apie tai informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš D. P. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1980,00 Eur.

Išaiškinti D. P., kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, jis neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galės kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje, sudarymo.

Grąžintą automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti jo savininkui K. P..

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.