Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inrestus“, atstovaujamos advokatės K. R., apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inrestus“ ieškinį atsakovei A. S. B. dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Inrestus“ prašė teismo priteisti iš atsakovės A. S. B. 2896,20 Eur avansą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Inrestus“ ir atsakovės A. S. B. 2008 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovė parduos, o ieškovė nupirks 1 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovei buvo sumokėtas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansas, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. liepos 10 d. Nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas sumažėjo iki 0,9645 ha ir nustatytos papildomos apsaugos zonos. Pažymėjo, kad atsakovė A. S. B. negrąžino ieškovei sumokėto avanso.

Atsakovė A. S. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008 m. birželio 8 d. ir žemės sklypo plotas sumažėjo labai nežymiai (0,0355 ha), o nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypo vertės nesumažino. Pažymėjo, kad atsakovė A. S. B. tikėjosi parduoti žemės sklypą ieškovei, tačiau ji žemės sklypo kainos nesumokėjo ir neinformavo, jog atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovės teigimu, praėjus 7 metams po preliminarios sutarties sudarymo, ji gautą avansą panaudojo savo reikmėms (preliminarios sutarties 12 punktas).

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys 2008 m. balandžio 9 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad atsakovė parduos, o ieškovė nupirks 1 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo sumokėtas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansas, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. liepos 10 d. Pažymėjo, kad šalys nurodė skirtingas priežastis, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl svarbu išsiaiškinti ne tik sutarties turinį, bet ir šalių ketinimus, jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Nurodė, kad ieškovė UAB „Inrestus“ neprašo taikyti preliminarios sutarties 11 punkto, kuriame nurodyta pardavėjo kaltė ar neveikimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, ieškovės UAB „Inrestus“ nurodytos aplinkybės dėl sumažėjusio žemės sklypo ploto ir nustatytų naudojimo sąlygų, suponuoja nuomonę, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog ieškovė tiesiog nepirko sutarto žemės sklypo. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovė UAB „Inrestus“ 2008 metais būtų reiškusi atsakovei A. S. B. pretenzijas dėl nežymiai sumažėjusio žemės sklypo ploto ar nustatytų ribojimų. Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių negalima būtų pripažinti atsakovės A. S. B. kalte ar jos neveikimu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas pažymėjo, kad sutarties tekstą parengė ieškovė, kuri yra juridinis asmuo, turintis nemažai interesų nekilnojamojo turto rinkoje. Teismo teigimu, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, šalis, jų elgesį derybų metu ir po to, padarė išvadą, kad sutarties 3.2 punktas negalėtų būti aiškintinas plečiamai, o tik taip, kaip tą punktą suprato atsakovė A. S. B., kad visa sklypo kaina jai bus sumokėta sutarties pasirašymo metu, ir, kad ieškovė atsisakė pirkti iš jos žemės sklypą. Teismas nustatė, kad pagal sutarties 12 punktą atsakovė A. S. B. turėjo teisę pasilikti gautą avansą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė A. S. B. ginčo žemės sklypą kitiems asmenims perleido tik po septynerių metų, visą tą laiką ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl nesudarytos pagrindinės sutarties.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Inrestus“, atstovaujama advokatės K. R., prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias preliminarių sutarčių sudarymą, avanso sumokėjimą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, avansas gali būti negrąžinamas tuo atveju, jeigu jis įskaitomas kaip bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turėjo aiškintis, dėl kieno kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Teismo išvada, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kalta ieškovė UAB „Inrestus“, prieštarauja byloje esantiems rašytiniems įrodymams. Pažymėjo, kad tikslūs žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008 m. liepos 10 d., o įregistruoti jau pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam terminui sudaryti notarinę sutartį (2008 m. liepos 21 d.), t. y. pasibaigus ieškovės pareigai nupirkti turtą, o atsakovės pareigai jį parduoti. Nurodė, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovė atliks tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovės teigimu, atlikus kadastrinius matavimus ginčo žemės sklypo plotas sumažėjo, buvo nustatyti papildomi žemės sklypo suvaržymai ir šios aplinkybės netenkino ieškovės interesų. Pažymėjo, kad neatlikus kadastrinių matavimų, pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.

Teismas netinkamai įvertino liudytojo G. Z. (atsakovės sūnaus) parodymus. Pažymėjo, kad liudytojas nurodė, jog šalys buvo susitikusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo pas notarą, tačiau sandoris nebuvo sudarytas dėl to, kad atsakovė nesutiko parduoti turto, nes iki notarinės sutarties pasirašymo nebuvo sumokėtas kainos likutis. Liudytojas G. Z. taip pat nurodė, kad ir po susitikimo notarų biure ieškovė siekė derėtis dėl kainos sumažinimo, tačiau atsakovė atsisakė parduoti turtą ir dėl sąlygų pakeitimo nesuderėjo. Ieškovės teigimu, jai buvo svarbus žemės sklypo plotas, todėl plotui sumažėjus, kaina turėjo būti tikslinama.

Teismas turėjo nustatyti, kad būtent atsakovė kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai, atsakovės paaiškinimai ir liudytojo parodymai įrodo, jog atsakovė veikė nesąžiningai. Nurodė, kad atsakovė kadastrinius matavimus atliko per vėlai, atsakovės turtas pakito taip, kad neatitiko preliminariosios sutarties sąlygų dėl ploto. Atsakovė, būdama notarų biure, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o liudytojas patvirtino, kad ieškovė siekė susitarti dėl naujų kitokių sąlygų, atitinkančių pakitusį turto statusą (plotą ir apribojimus), tačiau atsakovė toliau nesiderėjo, nors pati buvo pažeidusi preliminariąją sutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. S. B., atstovaujama advokato G. B., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai nurodė, kad sutartyje nebuvo numatytas reikalavimas, kad atsakovė A. S. B. atliks kadastrinius matavimus, taip pat nebuvo susitarta, kada kadastriniai matavimai turi būti atlikti. Pažymėjo, kad atsakovė A. S. B. matavimus užsakė savo iniciatyva gavusi avansą, nes suprato, kad juos reikės atlikti.

Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė UAB „Inrestus“, būdama profesionale, parengė sutartį, žinojo, ką ir kaip reikia daryti. Pažymėjo, kad pagal sutartį ieškovė UAB „Inrestus“ privalėjo sumokėti pinigus, tačiau šios pareigos nevykdė. Be to, ieškovė niekada nereiškė pretenzijų nei dėl nežymiai pasikeitusio žemės ploto, nei dėl taikomų apribojimų.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė A. S. B. pažeidė preliminariąją sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė nesudarė sutarties, nes notaro kontoroje jai buvo paaiškinta, jog ieškovė privalo sumokėti pinigus už žemės sklypą, tačiau ji to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Inrestus“ ir atsakovė A. S. B. 2008 m. balandžio 9 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė už 290 000 Lt nupirkti 1 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarios sutarties 1 punktas, popierinės bylos l. 11–12). Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. liepos 10 d. (preliminarios sutarties 4 punktas). Pagal preliminarios sutarties 3.3. punktą ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansą, o pagal 3.2. punktą įsipareigojo visą žemės sklypo kainą sumokėti sutarties pasirašymo metu. Preliminarios sutarties 11 punkte šalys susitarė, kad jeigu pardavėjas (atsakovė) šioje sutartyje numatytomis sąlygomis dėl savo kaltės ar neveikimo atsisakytų parduoti žemės sklypą, tai pardavėjas įsipareigoja grąžinti avansą. Pirkėjui (ieškovei) atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėjas turi teisę pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą ir tokiu atveju sutartis laikoma nutrūkusia (preliminarios sutarties 12 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad 1 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas 2003 m. sausio 21 d. atliekant preliminarius kadastrinius matavimus ir jame numatytos dvi specialiosios naudojimo sąlygos: žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, kelių apsaugos zonos (p. b. l. 13–14). Nustatyta ir tai, kad Apskrities viršininko 2008 m. liepos 10 d. įsakymu ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai patikslinti ir žemės sklypo plotas sumažėjo iki 0,9645 ha bei nustatyta nauja specialioji sąlyga – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (p. b. l. 15–16).

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Inrestus“ 2015 m. liepos 31 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš A. S. B. 2896,20 Eur skolos, tačiau skolininkei A. S. B. pateikus prieštaravimus teismo įsakymas panaikintas (p. b. l. 2). Ieškovė UAB „Inrestus“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. pateikė ieškinį dėl 2896,20 Eur avanso grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė UAB „Inrestus“ atsisakė pirkti ginčo žemės sklypą, todėl atsakovė A. S. B. pagal preliminarios sutarties 12 punktą turėjo teisę pasilikti gautą avansą. Ieškovė UAB „Inrestus“ apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė A. S. B. ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį, o juos atlikus sumažėjo žemės sklypo plotas, atsirado papildomų apribojimų, ir tai netenkino ieškovės interesų. Nurodo ir tai, kad būtent atsakovė A. S. B. notaro biure atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė UAB „Inrestus“ tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atlikus kadastrinius matavimus sumažėjo planuojamo pirkti žemės sklypo plotas ir žemės sklype atsirado papildomų apribojimų. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė advokatė K. R. 2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pirkėjas (ieškovė) atsisakė pirkti ginčo žemės sklypą (2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 13 min.). Ieškovės UAB „Inrestus“ nurodytos aplinkybės, kad ji siekė derėtis su atsakove A. S. B. dėl kainos sumažinimo, tačiau atsakovė nesutiko, taip pat rodo, jog ieškovės netenkino preliminarios sutarties sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad būtent ieškovė UAB „Inrestus“ atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes pasikeitė ieškovės (pirkėjos) valia. Kaip nurodyta šios nutarties 10–11 pastraipose, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, reikia nustatyti, ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu, 21 punkte numatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto. Įvertinus tai, kad ieškovė UAB „Inrestus“ sudarydama preliminarią sutartį žinojo, jog ginčo žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl ji, kaip juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra nekilnojamojo turto projektų vystymas, investicinė veikla, galėjo numatyti, kad atlikus kadastrinius matavimus tikslesnėmis priemonėmis, žemės sklypo plotas gali nežymiai pasikeisti (p. b. l. 52–55). Atkreiptinas dėmesys, kad iki kadastrinių matavimų atlikimo vidutinė žemės sklypo vertė buvo 2436 Lt (705,51 Eur), o juos atlikus – padidėjo iki 1990 Eur (p. b. l. 13–16). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 8 pastraipoje nurodytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus sprendžia, kad atlikus kadastrinius matavimus nežymiai, tik 0,0355 ha (nuo 1 ha iki 0,9645 ha), sumažėjęs ginčo žemės sklypo plotas ir nustatyta papildoma naudojimo sąlyga, negali būti laikoma teisėtu pagrindu ieškovei UAB „Inrestus“ atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės dėl labai nežymiai pasikeitusio žemės sklypo ploto, nesudarė kliūčių ieškovei vykdyti veiklą, kurią ji planavo, t. y. statyti prekybos centrą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovė UAB „Inrestus“ neįrodė, jog reiškė atsakovei A. S. B. pretenzijas dėl sumažėjusio žemės sklypo ploto ar apribojimų, suėjus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, ir šia aplinkybe pradėjo remtis tik praėjus 7 metams nuo preliminarios sutarties sudarymo teismui pateiktame ieškinyje (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymus laiko, kad jie nepatvirtina, jog parduodamas ginčo žemės sklypas neatitiko preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovės UAB „Inrestus“ kaltės ir jai taikė civilinę atsakomybę (CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis).

Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės UAB „Inrestus“ argumentai, kad atsakovė A. S. B. veikė nesąžiningai, nes per vėlai atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir notaro biure atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovės atstovė advokatė K. R. 2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė buvo prašiusi, jog atsakovė atliktų planuojamo pirkti žemės sklypo kadastrinius matavimus (2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 min.). Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė A. S. B. turėjo atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Atsakovė A. S. B. atsiliepime į ieškinį, tiek jos atstovas advokatas G. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė, gavusi avansą, atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nors, ieškovės teigimu, pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta neatlikus naujų kadastrinių matavimų, tačiau ji, veikdama kaip profesionalas (verslininkė), į sutartį, kuriuos tekstą pati parengė, neįtraukė sąlygos dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Taigi, 2008 m. balandžio 9 d. preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta atsakovės A. S. B. pareiga atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ar terminas, iki kada jie turėtų būti atlikti. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 8 pastraipoje nustatė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo patikslinti Apskrities viršininko 2008 m. liepos 10 d. įsakymu. Vadinasi, kadastriniai matavimai buvo atlikti dar iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino sudaryti pagrindinę sutartį. Aplinkybė, kad minėtas Apskrities viršininko įsakymas VĮ Registrų centre įregistruotas 2008 m. liepos 21 d., teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovės A. S. B. įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį nevykdymo. Teisėjų kolegija iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad preliminarioje sutartyje nurodytas žemės sklypas yra įregistruotas ir nuosavybės teise nuo 2002 m. spalio 17 d. priklausė atsakovei A. S. B.. Dėl to atmestini ieškovės argumentai, kad neatlikus kadastrinių matavimų negalėjo būti sudaroma pagrindinė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (CK 1.109 straipsnis).

Teisėjų kolegija, ištyrusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad preliminarios sutarties objektas buvo aiškus, šalys nebuvo susitarę, iki kada turės būti atlikti kadastriniai matavimai ir nebuvo teisinių kliūčių tarp šalių sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžininga (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Priešingai, atsakovės A. S. B. veiksmai, kad ji atliko kadastrinius matavimus, buvo nuvykusi pas notarę sudaryti pagrindinę sutartį, patvirtina jos siekį ir pasirengimą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė advokatė K. R. 2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu neigė, jog šalys buvo nuvykę pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad būtent atsakovė notarų biure atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį (2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 12 min.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės atstovas advokatas G. B. ir liudytojas G. Z. nurodė, jog atsakovė su ieškovės atstovu buvo susitikę pas notarą pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau notarė išaiškino, kad sudarant sandorį turi būti sumokėta visa pinigų suma už perkamą žemės sklypą, bet tai padaryta nebuvo (2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min., 26 min., 31 min.). Teisėjų kolegija, išklausiusi atsakovės atstovo advokato G. B. paaiškinimus ir liudytojo G. Z. parodymus, sprendžia, kad šalys buvo susitikę pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau tuo metu ieškovė nebuvo sumokėjusi visos žemės sklypo kainos, ką turėjo būti padariusi pagal preliminarios sutarties 3.2. punktą, todėl dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ieškovei UAB „Inrestus“ neišreiškus valios sudaryti sandorį, t. y. ieškovei be pagrįsto pagrindo atsisakius vykdyti laisva valia preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė A. S. B. turėjo teisę pasilikti ieškovės sumokėtą avansą kaip baudą (preliminarios sutarties 12 punktas, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Inrestus“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, atsakomybę už preliminarių sutarčių nevykdymą (nutarties 13–14 pastraipos, CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis), priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 1,15 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.