Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-20 · Administracinė byla Nr. eI-3979-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
eI-3979-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01902-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
J. I., L. S.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3979-764/2017Proceso Nr. 3-61-3-01902-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1, 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjų J. I. (Y. I.) ir L. S. (L. S.) atstovei advokatei V. J.,

atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. I. (Y. I.) ir L. S. (L. S.) skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J. I. (Y. I.) ir L. S. (L. S.) kreipėsi į teismą su skundu prašydami priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, 16 482,28 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo.

Pareiškėjai skunde teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjams išdavė projektavimo statybos sąvadą Nr. SA-484 ir statybos leidimą Nr. 883, kuriuo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjams buvo leista statyti naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjams išduotą projekto statybos sąvadą ir statybos leidimą Nr. 883 panaikino ir įpareigojo pareiškėjus per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pareiškėjai skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2014 m. birželio 23 d. sprendimu, atsakovės veiksmus pripažino neteisėtais, dėl ko pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri atlygintina pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas. Pareiškėjai nurodo, kad atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos 4 sąlygos: 1. neteisėti veiksmai, 2. priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, 3. teisės pažeidėjo kaltė, 4. teisės pažeidimu padaryta žala.

Pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų buvimą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas panaikino atsakovės pritarimą išduoti statybos leidimą ir patį statybos leidimą, nes gyvenamojo namo statyba patenka į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną ir leidimas buvo išduotas be Neries regioninio parko direkcijos specialių saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų. Pareiškėjų teigimu, Vilniaus apygardos teismui panaikinus statybos leidimą buvo pripažinta, kad statybos leidimo išdavimas pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl laikytina, kad Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjų atžvilgiu.

Pareiškėjai nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pareiškėjai skunde paaiškina, kad siekdami įgyvendinti teismo sprendimą, kreipėsi į architektą, kuriam sumokėjo 2 800 Eur, rekonstravo dalį statinio ir už statybines medžiagas sumokėjo 10 265,28 Eur, už stogo remonto darbus sumokėjo 3 417 Eur, iš viso 16 482,28 Eur. Neturtinė žala pareiškėjų teigimu, pasireiškė tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjai buvo įtraukti į ilgalaikį bylinėjimąsi, todėl patyrė didelius psichologinius išgyvenimus ir pablogėjo pareiškėjo J. I. (Y. I.) psichologinė būklė. Atsižvelgus į tai, kad dėl patirtos didelės įtampos pablogėjo pareiškėjo sveikata, iš atsakovės priteistina 10 000 Eur suma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra atsakingi patys pareiškėjai, nes teikdami paraišką dėl namo rekonstrukcijos nenurodė, kad jų žemės sklypas patenka į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Atsakovė pažymi, kad už neteisingų duomenų pateikimą atsako tas, kas pateikė dokumentus, t. y. pareiškėjai.

Atsiliepime atsakovė teigia, kad iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjų žemės sklypo tikslinė paskirtis yra kita gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, o specialioji naudojimo sąlyga yra tik elektros linijų apsaugos zonos. Atsakovė pažymi, kad jai nėra žinomos priežastys, kodėl pareiškėjai, projektuotojai, Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, Neries regioninio parko direkcijos darbuotojai nepažymėjo, kad žemės sklypas patenka į Neries regioninio parko apsaugos teritoriją ir nenustatė apribojimų.

Atsakovės teigimu, jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai neturėjo jokių duomenų apie žemės sklypui taikomus apribojimus, o pareiškėjai, teikdami paraišką, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad nėra atlikusi neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu, mano, kad pagrindo atlyginti pareiškėjų prašomų turtinių ir neturtinių nuostolių nėra, nes nėra visų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė 2013 m. kovo 27 d. ieškinį pareiškėjams ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašė: 1. panaikinti 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus statytojams J. I. (Y. I.) ir L. S. (L. S.) išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484, 2. panaikinti 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 4-1320 įformintą sprendimą pritarti statybos leidimo išdavimui, 3. pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 883, kuriuo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjams buvo leista statyti naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Taikyti Statybos įstatyme nustatytą neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą, leidžiant per dvejus metus pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14736-723/2013 (civ. b. II t. b. l. 14 – 24) nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti pareiškėjus per dvejus metus suderinti ginčo objekto statybų projektą su Neries regioninio parko direkcija ir pagal naują projektą pertvarkyti ginčo statinį. Vilniaus apygardos prokuratūra nesutiko su priimtu sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1292-590/2014 (civ. b. II t. b. l. 58 – 65) apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir prokuroro ieškinį tenkino iš dalies, panaikino 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484, 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 4-1320 įformintą sprendimą, pritarti statybos leidimo išdavimui ir pripažino negaliojančiu 2010 m. gruodžio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 883. Teismas įpareigojo pareiškėjus per dvejus metus pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartyje konstatavo, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalį (redakcija, galiojusi 2008 m. balandžio 4 d.), statinio projektavimo sąlygų sąvadas, tai savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, išdėstytų minėto straipsnio 32 dalyje, bendras dokumentas. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad į šį projektavimo sąlygų sąvadą nebuvo įtraukti Neries regioninio parko reglamente nustatyti statinio architektūrai keliami reikalavimai, todėl Teismas šį sąvadą panaikino ir taip pripažino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija atliko minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimą.

Vilniaus apygardos teismas taip pat nustatė, kad prie statinio projekto, kurio pagrindu buvo išduotas 2010 m. gruodžio 27 d. statybos leidimas Nr. 883, nebuvo pridėti saugomos teritorijos direkcijos išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, kuriais privalu vadovautis rengiant statinio projektą. Pažymėtina, kad už tokių reikalavimų pridėjimą buvo atsakinga Vilniaus rajono savivaldybės administracija, todėl Teismas panaikino 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 4-1320 įformintą sprendimą pritarti statybos leidimo išdavimui ir pripažino negaliojančiu 2010 m. gruodžio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 883, kuriuo pareiškėjams buvo leista statyti naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą.

Pareiškėjai, įgyvendindami įsiteisėjusį teismo sprendimą, kreipėsi dėl projektavimo paslaugų suteikimo į architektą L. P., kuriam sumokėjo 2 800 Eur bei pateikia tai patvirtinančią 2016 m. kovo 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat nurodo, kad buvo rekonstruojama dalis statinio ir už rekonstravimui reikalingas statybines medžiagas buvo sumokėta 10 265,28 Eur, minėtą sumą pagrindžia pareiškėjų pateiktos UAB „Ermitažas“, UAB „Moki veži“, UAB „Senukai“, UAB „Varžtų pasaulis“ sąskaitos faktūros bei prekių pirkimo čekiai ir kitos sąskaitos faktūros, patvirtinančios suteiktas paslaugas ar prekių įsigijimą bei kasos pajamų orderiai. Pareiškėjai taip pat pateikia dokumentus, patvirtinančius sumokėtą sumą už stogo rekonstravimo darbus, t. y. 3 417 Eur ir darbus atlikusio D. C. verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina atliekamos veiklos rūšį, t. y. stogo dengimą, pamatų klojimą ir kt. bei 2016 m. lapkričio 2 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai už pastato rekonstravimą iš viso sumokėjo 16 482,28 Eur.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą negali kilti.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).

Pareiškėjai teigia, kad turtinę ir neturtinę žalą patyrė, nes Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, išdavė imperatyvių teisės aktų nuostatų neatitinkantį leidimą statyboms, kuris buvo išduotas be saugomos teritorijos direkcijos, pritarimo t. y. Neries regioninio parko direkcijos, išduotų specialių saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, todėl jis buvo panaikintas ir pareiškėjams teko atlikti pastato rekonstrukciją ir jį pertvarkyti.

Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14736-723/2013, Vilniaus apygardos teismas panaikino 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484, 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 4-1320 įformintą sprendimą pritarti statybos leidimo išdavimui ir pripažino negaliojančiu 2010 m. gruodžio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 883.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatyti atvejai, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Iš civilinėje byloje išdėstytų aplinkybių ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties ir joje išdėstytų faktų, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje nutartyje konstatavo Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, neteisėtus veiksmus, t. y. savivaldybės institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir atlikdama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atliko imperatyvių Statybos įstatyme nustatytų nuostatų pažeidimus. Šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgus į tai, matyti, kad jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu ir būtų išdavusi statybos leidimą, kuris atitiktų imperatyvias teisės aktų nuostatas, tai tokiu atveju, pareiškėjams nebūtų reikėję pertvarkyti gyvenamojo namo, nes jis būtų statomas pagal statybos leidime nustatytus reikalavimus. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pareiškėjams teko atlikti namo rekonstrukciją ir pertvarkyti jį taip, kad jis atitiktų teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjai turėjo namo pertvarkymo sąnaudų ir patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią Teismui pagrindžia objektyviais įrodymais. Remiantis tuo, kad sprendžiant valdžios ar savivaldybių institucijų žalos atlyginimo klausimą, kaltė preziumuojama, laikytina, kad egzistuoja visos trys civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, neteisėti veiksmai, pareiškėjų patirta turtinė ir neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Pareiškėjai pateiktu skundu prašo priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, 16 482,28 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo.

Pareiškėjai, pagrįsdami turtinę žalą pateikė 2016 m. kovo 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančią, kad sumokėjo 2 800 Eur architektui Laurui Paulauskui, 2016 m. sausio 21 d. pinigų pajamų kvitą ir 2015 m. gruodžio 30 d. sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad sumokėjo 200 Eur M. T. individualiai įmonei už topografinio plano parengimą, UAB „Ermitažas“, UAB „Moki veži“, UAB „Senukai“, UAB „Varžtų pasaulis“ sąskaitas faktūras bei prekių pirkimo čekius, AB „DNB“ banko 2016 m. lapkričio 2 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad sumokėjo 3 417 Eur už stogo ir kitus rekonstravimo darbus D. C., dirbančiam pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas sąskaitas faktūras, patvirtinančias suteiktas paslaugas ar prekių įsigijimą.

Atsižvelgus į tai, kad egzistuoja visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti privalomos sąlygos, o pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį padaryta turtinė žala asmeniui privalo būti visiškai atlyginta, bei tai, kad pareiškėjai pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius atliktus rekonstravimo darbus bei įsigytų prekių, reikalingų namo pertvarkymui, realumą, laikytina, kad pareiškėjų prašymas atlyginti turtinę žalą yra tenkintinas ir pareiškėjams iš atsakovės priteistina 16 482,28 Eur.

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtą 10 000 Eur neturtinę žalą ir ją grindžia išrašu iš Gydymo stacionare istorijos Nr. 20138238 (b. l. 6 – 7). Minėtame išraše nurodyta, kad pareiškėjui J. I. (Y. I.) pripažinta depresija. Iš medicininio dokumento turinio matyti, kad pareiškėjo sveikata iš esmės pablogėjo po Vilniaus rajono apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje, o įvertinus gydytojo išvadas, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus dėl vykstančių teisminių procesų, o ypač po pirmos instancijos civilinėje byloje priimto sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal medicininės pažymos turinį, matyti, tiesioginis priežastinis ryšys tarp teisminių procesų, kurių metu buvo nagrinėjamas atsakovės neteisėtų veiksmų buvimas ir sutrikusios psichologinės būsenos, konstatuoja, kad pareiškėjai pagrįstai prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau prašomas žalos dydis yra neproporcingas patirtai žalai. Atsižvelgus į tai, kad medicininis išrašas yra 2013 m. gruodžio 17 d. – 2014 m. sausio 8 d. ir pareiškėjas buvo išleistas iš gydymo įstaigos dėl pagerėjusios sveikatos, o tai parodo, kad padaryta žala psichologinei būsenai nebuvo negrįžtama bei tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų, kurie pagrįstų, jog ir šiuo metu psichologinė būklė vis dar yra ženkliai pablogėjusi, darytina išvada, kad pareiškėjams iš atsakovės priteistina 1 000 Eur neturtinė žala.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnio, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjams iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2017 m. rugpjūčio 7 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad atsakovė atitinka visas privalomas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje ir laikytinas prejudiciniu faktu, taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos, kuri pareiškėjų pagrįsta objektyviais duomenimis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjams iš atsakovės priteistina 16 482,28 Eur turtinė žala ir 1 000 Eur neturtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 ir 5 p. ir 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų J. I. (Y. I.) ir L. S. (L. S.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti J. I. (Y. I.) ir L. S. (L. S.) iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, 16 482,28 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus dvidešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

Priteisti J. I. (Y. I.) ir L. S. (L. S.) iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė