Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1292-590/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-23
Bylos Nr.
2A-1292-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-0078-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas iš dalies.
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius (pran.)
Ieškovas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas
L. S., J. I., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracija Asmuo/institucija viešajam interesui apginti Vilniaus apygardos prokuratūra Generalinė prokuratūra Neries regioninio parko direkcija Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Neries regioninio parko direkcija
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1292-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-0078-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 95.7; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams L. S., J. I. (Y. I.) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Neries regioninio parko direkcija.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2008-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus statytojams L. S. ir J. I. išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484; panaikinti 2010-12-16 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 4-1320 įformintą sprendimą pritarti statybos leidimo išdavimui; pripažinti negaliojančiu 2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotą Statybos leidimą Nr. 883, kuriuo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , statytojams L. S. ir J. I. buvo leista statyti naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini); taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p. nustatytas neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą, leidžiant per dvejus metus pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Šių veiksmų per dvejus metus neatlikus, - vykdyti LR statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 punkte nurodytus reikalavimus ir įpareigoti statytojus L. S. ir J. I. per 6 mėnesius atsakovų L. S. ir J. I. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kaip kaltų asmenų, lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; panaikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

Ieškovas nurodė, kad 2013-02-18 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareiškimas, kuriame nurodoma, jog inspekcija, atlikdama statybos valstybinės priežiūros funkcijas, patikrino statomo gyvenamojo namo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) statybos leidimo teisėtumą ir nustatė, kad gyvenamojo namo statyba vykdoma pagal neteisėtai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-12-27 išduotą statybos leidimą Nr. 883, todėl prokuratūros prašė ginti viešąjį interesą teisme. Pažymėjo, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Vadovaujantis teisės aklais, šiuo konkrečiu atveju gyvenamojo namo rekonstrukcija yra galima, tačiau rekonstrukcijos projektas turi būti rengiamas ir statinys statomas, vadovaujantis Neries regioninio parko apsaugos reglamento nuostatomis: tradicinis sodybos gyvenamasis namas – vieno aukšto su palėpe, stačiakampio formos. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki kraigo aukščiausio taško – 8 m. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas – iki 150 kv. m. Sodybos gyvenamajame name langus rekomenduojama vizualiai skaidyti į 4 arba 6 dalis. Tuo tarpu suprojektuotas pastatas yra dviejų aukštų, langai nesudalinti. Be to, pagal Neries regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 422 nuostatas, tradiciniai gyvenamųjų namų stogai turi būti dvišlaičiai (42°-45° nuolydžio), pusskliautiniai arba keturšlaičiai. Suprojektuoto pastato stogo nuolydis ir formos neatitinka Reglamente nurodytoms. Tradicinės pastatų sienų ar išorės apdailos medžiagos - mediena, akmuo, raudonos plytos, tinkas, molis (leidžiama naudoti vizualiai į jas panašias medžiagas). Sienas rekomenduojama dažyti natūralaus medžio ir šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėline, žalsva arba išlaikyti natūralią medžio spalvą. Suprojektuoto pastato medžiagos ir spalvos neatitinka Reglamente nurodytoms. Gyvenamojo namo projektas parengtas ir vykdoma statyba prieštarauja Reglamento 10 ir 17 punktų nuostatoms. Siekiant, pašalinti pažeidimus, tikslinga būtų parengti naują projektą, kuriame būtų numatytas pastato antrojo aukšto griovimas, naujos stogo konstrukcijos įrengimas bei langų pakeitimas. Nurodė, kad nesant už saugomos teritorijos apsaugą atsakingos institucijos išduotų sąlygų, 2008-04-04 Projektavimo sąlygų sąvadas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl privalo būti panaikintas. Atsižvelgti į tai, kad Nuolatinėje statybos komisijoje, kaip ir išduodant Projektavimo sąlygų sąvadą, nedalyvavo už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija – Neries regioninio parko direkcija, todėl Nuolatinės statybos komisijos priimtas sprendimas pritarti projektui yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes pažeidė Statybos įstatymo 23 str. reikalavimus. Pažymėjo, jog 2010-12-21 Statybos leidimas Nr. (23.5)-PS1-816 taip pat pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes jis buvo išduotas remiantis neteisėtu, pažeidžiančiu teisės aktų reikalavimus, Nuolatinės statybos komisijos protokolu. Ieškovo nuomone, kaltais dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo asmenimis turėtų būti pripažinti statytojai L. S. ir J. I. (Y. I.), taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nes šių asmenų kaltais veiksmais buvo sudarytos sąlygos neteisėtam statybos leidimui išduoti ir jis buvo išduotas.

Atsiliepimas

A. L. S. ir J. I. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai pateikė Inspekcijai visus su Gyvenamojo namo statyba bei rekonstrukcija susijusius dokumentus, noriai bendradarbiavo su Inspekcija ir sąžiningai bei laiku vykdydavo Inspekcijos reikalavimus. Tačiau nuo minėto 2011 metu rugpjūčio mėnesio atsakovų bendradarbiavimo su Inspekcija, atsakovai jokios informacijos, raštu, sprendimu ar kitokiu dokumentu iš Inspekcijos negavo, įskaitant, ir informacijos apie 2011-08-31 Inspekcijos raštu Nr. (23.2)-2D-11051 nurodomą tyrimą. Tokiu būdu, atsakovai, pasitikėdami valstybinių institucijų veikla ir negavę jokių Inspekcijos nurodymų ar įspėjimų dėl vykdomų statybos darbų, toliau sąžiningai vykdė su gyvenamojo namo statyba ir su rekonstrukcija susijusius darbus. Pažymėjo, kad nei VĮ „Registru centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašuose ir nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose, nei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2010-12-27 išduotame statybos leidime Nr. 883, nei architekto L. P. parengtame gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir statybos techniniame projekte, kuris 2010-12-16 buvo suderintas ir patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos (protokolo Nr. 4-1320), nėra nurodyta, kad žemės sklypas ar jo dalis yra Parko teritorijoje ir todėl atsakovams nebuvo žinoma, kad jam būtų atitinkamai taikomos specialios, su priklausymu Parko teritorijai, keliamos sąlygos. Nesant oficialiuose valstybės institucijų išduotuose dokumentuose nurodymo apie Žemės sklypo priklausymą Parko teritorijai bei pasitelkus su statyba susijusiems dokumentams parengti tos srities profesionalus (t. y. architektą ir Vilniaus rajono savivaldybės administraciją), jiems nenurodžius ir neinformavus apie Žemės sklypui taikomas specialias su priklausymu Parko teritorijai susijusias sąlygas, tokioje pat situacijoje apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo būtų pasielgęs taip pat kaip ir atsakovai, t. y. būtu pasitikėję profesionalaus architekto parengta projektine medžiaga bei valstybės institucijų pareigūnų veiksmų teisėtumu, profesionalumu bei jų tinkama kompetencija išduodant statybos leidimą. Ieškinyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad kaltais dėl neteisėto Statybos leidimo išdavimo turėtų būti pripažinti atsakovai. Pažymėjo, kad Statybos leidimo išdavimas yra priskirtinas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kompetencijai. Atsakovai objektyviai neturi teisės ir negali priimti jokių veiksmų, susijusių su administracinių aktų išdavimu, todėl nėra atsakovų kaltės dėl ieškovo skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškinyje išdėstytais argumentais nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, dėl kurio kyla ginčas, suformuotas žemės reformos metu Vilniaus apskrities lygmens specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu (Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu). Šis projektas buvo parengtas turint tikslą atkurti nuosavybės teises į piliečių nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėtą žemę. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su pastatais, žemės sklypo tikslinė Žemės naudojimo paskirtis – kita gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pažymėjo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nežinojo, kad žemės sklypas galimai patenka į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną ir neturėjo teisinio pagrindo taikyti žemės sklypui apribojimus. Vykdydami savo veiklą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai 2008-04-04 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484 projektuoti planuojamą statyti gyvenamąjį namą (atlikti pastato rekonstrukciją) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010-12-16 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija rekomendavo (2010-12-16 posėdžio protokolas Nr. Nr.4-1320) išduoti statybos leidimą statyti gyvenamąjį namą minėtame žemės sklype. Atsakovas nežinojo, dėl kokių priežasčių Neries regioninio parko direkcijos atstovas nedalyvavo posėdyje. Nurodė, kad šiuo atveju nėra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės.

Trečiasis asmuo Neries regioninio parko direkcija atsiliepimu sutiko su ieškiniu ir reikalavimu pripažinti statybos leidimą negaliojančiu bei įpareigoti statytoją statinį perstatyti.

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu su visais ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, kad visų pirma prieš išduodama projektavimo sąlygų sąvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracija privalėjo pateikti paraišką Neries regioninio parko direkcijai statinio projektavimo sąlygoms parengti. Prie rengiamo statinio projekto turėjo būti pridėti saugomos teritorijos direkcijos išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, taikomi projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kuriais privalu vadovautis rengiant projektą. Galiausia, išduodant ginčijamą statybos leidimą statinio techninio projekto sprendimų atitiktis nustatytiems reikalavimams turėjo būti patikrinta saugomos teritorijos direkcijos. Nurodytos sąlygos įvykdytos nebuvo. Pažymėjo, kad statinio techniniame projekte ir išduotame statybos leidime neatitinka nurodyta statybos rūšis. Darytina išvada, kad išduotas statybos leidimas neatitinka techninio projekto. Šie statybos teisinius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimai, lemia išduoto statybos leidimo neteisėtumą, todėl jis, kaip neatitinkantis imperatyvių teisės normų reikalavimų, turi būti panaikintas. Ieškovas, prašydamas naikinti statybos leidimą, taip pat pagrįstai kelia reikalavimą šalinti statybos padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus L. S. ir J. I. per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti ginčo objekto – namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybų projektą su Neries regioninio parko direkcija, ko pasekoje pagal naują projektą bus perstatytas ar pertvarkytas esamas ginčo statinys. Neįvykdžius šių veiksmų atsakovai įpareigoti savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas sutiko su atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pozicija, kad jie neturėjo teisės neduoti projektavimo sąlygų sąvado ir po to kaip nors riboti galimybę gauti statybos leidimą, nes rekonstrukcija ginčo žemės sklype buvo galima, o atsakovai norėjo rekonstruoti esamą seną namą jų sklype. Teismas taip pat sutiko su trečiųjų asmenų argumentais, kad esant duomenims apie namo rekonstrukciją regioniniame parke, į statybos komisiją turėjo būti įtrauktas parko atstovas arba su parku turėjo būti suderintas statybos projektas, kuris turi atitikti teisės aktų, ribojančių statybą, reikalavimus. Teismas konstatavo, kad formaliai tai nebuvo padaryta. Tačiau teismas sprendė, kad nėra objektyvių įrodymų, kad tai buvo padaryta tyčia ir žinant komisijai apie tai, kad statybos objektas yra Neries regioninio parko teritorijoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas negalėjo konstatuoti, kad statybos leidimas buvo gautas atsakovams S. ir administracijos pareigūnams veikiant tyčia, t. y. žinant, kad negalima statyti 2 aukštų namo su 10 laipsnių nuolydžio stogu esamoje teritorijoje. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad panaikinti 2008-04-04 Projektavimo sąvadą Nr.SA-484 nėra protinga ir pagrįsta, nes neišduoti jo prašomai ginčo pastato rekonstrukcijai/naujai statybai atsakovas negalėjo, todėl šioje dalyje teismas ieškinio netenkino visiškai. Teismas taip pat nurodė, kad jeigu bus formaliai panaikintas statybos leidimas, tai atsakovai turės atlikti formalius ir neformalius statybos leidimo gavimo veiksmus iš naujo, kas reikš visą eilę būtinų veiksmų atlikimą visose institucijose, nepriklausomai nuo statybos leidimo pakeitimo turinio. Ieškovas, neprašydamas konstatuoti neteisėtų statybų, prašo leisti taikyti statinio pertvarkymą pagal naują statybą leidžiantį dokumentą, o tai reiškia, kad viską panaikinus per du metus atsakovai gali iš naujo viską įsiteisinti prarasdami tai, kas jau yra įteisinta arba gali būti įteisinta paprastesniu būdu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad teigiamą rezultatą galima pasiekti paprastesniu ir protingesniu keliu (CK 1.5 str.), todėl atsakovus L. S. ir J. I. įpareigojo per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti ginčo objekto statybų projektą su Neries regioninio parko direkcija, ko pasekoje pagal naują projektą bus perstatytas ar pertvarkytas esamas ginčo statinys. Neįvykdžius šių veiksmų atsakovai įpareigoti savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra atsakovų L. S., J. I. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tyčios išduodant ginčijamą 2008-04-04 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484. Pažymi, jog institucijos bei asmenų civilinė atsakomybė už neteisėtus veiksmus atsiranda ne tik šiems veikiant tyčia, bet taip pat nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakingi tarnautojai, rengę statinio projektavimo sąlygų sąvadą, nepatikrino planuojamo rekonstruoti statinio statybos vietos, t. y. veikė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, dėl ko buvo išduotas ne pilnos apimties sąvadas. Nesant už saugomos teritorijos apsaugą atsakingos institucijos išduotų sąlygų, 2008-04-04 projektavimo sąlygų sąvadas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl teismo sprendimu privalėjo būti panaikintas. Nurodo, kad savivaldybės suformuota Nuolatinė statybų komisija, spręsdama klausimą dėl statybos leidimo išdavimo, surašydama 2010-12-16 Nuolatinės statybų komisijos protokolą Nr. 4-1320, kuris tapo prielaida išduoti statybos leidimą, neužtikrino, kad komisijos posėdyje dalyvautų už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija – Neries regioninio parko direkcija, todėl Nuolatinės statybos komisijos priimtas sprendimas pritarti projektui pažeidė Statybos įstatymo 23 str. reikalavimus. Toks imperatyvaus pobūdžio reikalavimo nevykdymas, administracinį sprendimą, kuris įformintas Nuolatinės statybų komisijos protokolu, ir kuriame pritarta statybos leidimo išdavimui, daro niekinį, todėl jis taip pat teismo sprendimu privalėjo būti panaikintas. 2010-12-21 statybos leidimas Nr. (23.5)-PSl-816 taip pat pažeidžia minėtus teisės aktų reikalavimus, nes jis buvo išduotas remiantis neteisėtu, pažeidžiančiu teisės aktų reikalavimus, Nuolatinės statybos komisijos protokolu ir statinio projektu, kuris neatitiko Neries regioninio parko reglamento reikalavimų. Nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas suderinti ginčo objekto – namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybų projektą su Neries regioninio parko direkcija negali būti įgyvendintas, nes esamas statinio projektas iš esmės neatitinka Neries regioninio parko reglamento 17.1 p., 17.2 p., 17.4 p., 18.1 p. reikalavimų, todėl tokio turinio statinio projektas negalės būti suderintas su Neries regioninio parko direkcija. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog statyba yra vykdoma Neries regioninio parko teritorijoje bei, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo padaryti imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių statybos leidimo išdavimo tvarką, pažeidimai, turėjo panaikinti šiuos administracinius aktus ir tik juos panaikinus, t. y. pripažinus Statybos leidimą neteisėtu, taikyti Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p. nustatytą neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą – leidžiant per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, o šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, - vykdyti LR statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p. nurodytus reikalavimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nesprendė kaltų asmenų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, nustatymo klausimo. Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad statytojui per atitinkamą terminą neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, teismas įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, šioje byloje buvo svarbu nustatyti kaltus asmenis, kurie savo veiksmais įtakojo neteisėto statybos leidimo išdavimą. Ieškovo nuomone, kaltais dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo asmenimis turėtų būti pripažinti statytojai L. S. ir J. I. (Y. I.), taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kadangi šių asmenų kaltais veiksmais buvo sudarytos sąlygos neteisėtam statybos leidimui išduoti ir jis buvo išduotas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas sprendime teisingai nurodė, kad panaikinti 2008-04-04 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484 nėra pagrindų, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracija negalėjo neišduoti projektavimo sąlygų sąvado, nes rekonstrukcija ginčo žemės sklype buvo galima. Taip pat nėra pagrindų panaikinti 2010-12-16 Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 4-1320 ir statybos leidimo Nr. 883. Pažymi, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo žemės sklypas įtrauktas į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną ir žemės sklypui nustatyti apribojimai. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus ir bylos medžiaga patvirtina, kad buvo pagrindas svarstyti klausimą tik dėl ginčo žemės sklypo įtraukimo į Neries regioninio parko teritoriją, po to teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypui nustatyti apribojimus. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai neturėjo teisinio pagrindo taikyti žemės sklypui apribojimus, nes tokių apribojimų iki šiol nėra. Pažymi, jog ieškovas nepagrįstai nurodo, kad kaltais dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo asmenimis turėtų būti pripažinti statytojai L. S. ir J. I., taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Šis teiginys pagrįstas tik išgalvotais motyvais, spėliojimais, o ne įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypo savininkai nesąžiningi įgijėjai ir tiksliai žinojo, jog jų įgyjamas žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama savo veiklą, teisėtai ir pagrįstai 2008-04-04 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484 projektuoti planuojamą statyti gyvenamąjį namą (atlikti pastato rekonstrukciją) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010-12-16 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija rekomendavo (2010-12-16 posėdžio protokolas Nr. Nr.4-1320) išduoti statybos leidimą statyti gyvenamąjį namą minėtame žemės sklype. 2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 883, kuriuo statytojams L. S. ir J. I. leista statyti gyvenamąjį namą. Šiuo atveju nėra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės. Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų veikla yra teisėta, jie nepažeidė jokių įstatymų, neatliko jokių įstatymų draudžiamų veiksmų.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad prie statinio projekto, kurio pagrindu išduotas 2010-12-27 statybos leidimas Nr. 883, nebuvo pridėti saugomos teritorijos direkcijos išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, kuriais privalu vadovautis rengiant statinio projektą, o išduodant statybos leidimą statinio techninio projekto sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams turėjo būti patikrinta saugomos teritorijos direkcijos. Tuo akivaizdžiai pažeisti Statybos įstatymo 20 str., 23 str. reikalavimai. Šių pažeidimų egzistavimą patvirtino ir teismas sprendimu, kas suponuoja būtinybę pripažinti neteisėtais ir panaikinti visus prokuroro ieškinyje nurodytus aktus, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Nurodo, kad bet kokie statybos darbai saugomoje teritorijoje turi atitikti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, taikytinus statybai toje teritorijoje. Nesant statinio projekto suderinimui su saugomos teritorijos direkcija, nėra garantuojama statybos atitiktis nurodytiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Neries regioninio parko direkcija aiškiai nurodė, kad statinio techninis projektas, pagal jį išduotas statybos leidimas ir statomas statinys prieštarauja Neries regioninio parko apsaugos reglamento nuostatoms, t. y. keliamų reikalavimų neatitinka statinio aukštų skaičius, langai, stogo nuolydis ir formos, pastato medžiagos ir spalvos. Teismas, pripažindamas, jog statyba yra vykdoma Neries regioninio parko teritorijoje bei, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo padaryti imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių statybos leidimo išdavimo tvarką, pažeidimai, turėjo panaikinti neteisėtai išduotus administracinius aktus bei matydamas, kad egzistuoja galimybė ginčo teritorijoje vykdyti statybas, turėjo vadovautis Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p. ir įpareigoti atsakovus pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal jį pertvarkyti statinį, t. y. taip, kad atitiktų Neries regioninio parko reikalavimus. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka nei minėtos teisės normos, nei kitų 28¹ str. 2 d. numatytų galimų statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai L. S. ir J. I. vykdė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) statybą, patenka į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Byloje taip pat nėra ginčo, kad gyvenamojo namo statybos projektavimo sąlygų sąvadas, statybos projektas buvo parengti ir statybos leidimas išduotas be saugomos teritorijos direkcijos, nagrinėjamu atveju - Neries regioninio parko direkcijos, išduotų specialių saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų.

Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu (2008-04-04) galiojusio Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadui gauti, pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį (redakcija, galiojusi 2008-04-04), Statinio projektavimo sąlygos - tai privalomieji reikalavimai statiniui, kuriuos inter alia apima inžinierinės infrastruktūros reikalavimai, susisiekimo komunikacijų reikalavimai, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, grėtimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba, Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje (redakcija, galiojusi 2008-04-04) buvo nustatyta, kad Statinio projektavimo sąlygų sąvadas - tai savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Nagrinėjamu atveju, į 2008-04-04 projektavimo sąlygų sąvadą Nr: SA-484 nebuvo įtraukti Neries regioninio parko reglamente nustatyti statinio architektūrai keliami reikalavimai, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl sąvado panaikinimo.

Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 3 punkte nustatyta, kad statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tikrina saugomų teritorijų direkcijos. Nurodytą reglamentavimą detalizuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" (toliau - STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai") nurodyta, kad kai statiniai suprojektuoti saugomoje teritorijoje (įskaitant jos buferinę apsaugos zoną), kurioje įsteigta saugomos teritorijos direkcija tikrina saugomos teritorijos direkcija. Prie statinio projekto, kurio pagrindu buvo išduotas 2010-12-27 statybos leidimas Nr. 883, nebuvo pridėti saugomos teritorijos direkcijos išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, kuriais privalu vadovautis rengiant statinio projektą, o išduodant statybos leidimą statinio techninio projekto sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams turėjo būti patikrinta saugomos teritorijos direkcijos. Nagrinėjamu atveju nebuvo prisilaikyta imperatyvių Statybos įstatymo 20 straipsnio, 23 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinį dalyje, kurioje ieškovas prašė panaikinti 2010-12-16 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 4-1320 įforminto sprendimo pritarti statybos leidimo išdavimui ir pripažinti negaliojančiu 2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotą Statybos leidimą Nr. 883.

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas suderinti ginčo objekto - namo, unikalus Nr. 4194-0266-9015, statybų projektą su Neries regioninio parko direkcija negali būti įgyvendintas, nes esamas statinio projektas iš esmės neatitinka Neries regioninio parko reglamento (patvirtintas LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 422, toliau - Reglamentas) reikalavimų. O būtent, Neries regioninio parko apsaugos reglamento 17.1 punkte nustatyta, kad sodybų pastatai rekonstruojami ar statomi pagal šiame punkte nustatytas sąlygas, t.y. tradicinis sodybos gyvenamasis namas turi būti vieno aukšto su palėpe, stačiakampio formos. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki kraigo aukščiausio taško - 8 m. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas - iki 150 kv. m. Sodybos gyvenamajame name langus rekomenduojama vizualiai skaidyti į 4 arba 6 dalis. Šiuo gi atveju, Neries regioninio parko specialistai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistai nustatė, jog suprojektuotas ir pastatytas pastatas yra dviejų aukštų, langai nesudalinti. Taip pat pažeistas Reglamento 17.2 punktas, kuriame nurodyta, kad tradiciniai gyvenamųjų namų stogai turi būti dvišlaičiai (42°-45° nuolydžio), pusskliautiniai arba keturšlaičiai. Gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogus rekomenduojama dengti tradicine stogų danga: malksnomis, nendrėmis, šiaudais, skiedromis, čerpėmis. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas: smulkiai skaidytą bituminę dangą, bitumines čerpes, beasbestį šiferį, neblizgią skardą. Rekomenduojama spalva: ruda, juoda, pilka, žalia, Visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros medžiagomis. Šiuo gi atveju, buvo pažeistos nurodytos Reglamento nuostatos, nes suprojektuoto ir pastatyto pastato stogo nuolydis ir formos neatitinka Reglamente nurodytoms. Taip pat buvo pažiestas Reglamento 17.4 punktas, kuriame nustatyta, jog tradicinės pastatų sienų ar išorės apdailos medžiagos turi būti mediena, akmuo, raudonos plytos, tinkas, molis (leidžiama naudoti vizualiai į jas panašias medžiagas). Sienas rekomenduojama dažyti natūralaus medžio ir šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėline, žalsva arba išlaikyti natūralią medžio spalvą. Silikatinių plytų mūro pastatų išorines sienas rekomenduojama apkalti medinėmis lentomis, dailylentėmis arba tinkuoti. Šiuo gi atveju, suprojektuoto pastato medžiagos ir spalvos neatitinka Reglamente nurodytoms. Taip pat buvo pažeistas Reglamento 17.4 punktas, kuriame nustatyta, jog tradicinės pastatų sienų ar išorės apdailos medžiagos turi būti mediena, akmuo, raudonos plytos, tinkas, molis (leidžiama naudoti vizualiai į jas panašias medžiagas). Sienas rekomenduojama dažyti natūralaus medžio ir šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėline, žalsva arba išlaikyti natūralią medžio spalvą. Silikatinių plytų mūro pastatų išorines sienas rekomenduojama apkalti medinėmis lentomis, dailylentėmis arba tinkuoti. Šiuo gi atveju, suprojektuoto pastato medžiagos ir spalvos neatitinka Reglamente nurodytoms. Pažeistas Reglamento 18.1 punktas, kuriame nurodyta, kad sodybos tveriamos ažūrinėmis (perregimomis) tvoromis (vielos, virbų, lašelių) be cokolio iki 1,5 m aukščio. Neleidžiama įrengti vartų su antvarčiais, tačiau šiuo atveju sklypas yra aptvertas neperregima tvora. Akivaizdu, kad siekiant pašalinti paminėtus pažeidimus nepakaktų vien formaliai suderinti statinio projektą su Neries regioninio parko direkcija, o reikalinga pagal naują projektą perstatyti statinį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CK 4.103 straipsnio nuostatų ir Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalyje nustatytų neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdų. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas baigtinis galimų statybos padarinių šalinimo būdų sąrašas, kuriuos gali parinkti teismas, sprendimu pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo padaryti imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių statybos leidimo išdavimo tvarką pažeidimai, yra pagrindas panaikinti neteisėtai išduotus administracinius aktus ir vadovaujantis Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu įpareigoti atsakovus pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą bei pagal jį pertvarkyti statinį.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 270 straipsnio 5 dalį sprendimo rezoliucinėje dalyje sprendimo motyvai nenurodomi, o CPK 263 straipsnio 2 dalis neleidžia teismui savo sprendimą pagrįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodoma, kad statybų projekto suderinimo su Neries regioninio parko direkcija pasekoje pagal naują projektą bus pastatytas ar pertvarkytas esamas ginčo statinys, prieštarauja CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimams ir elementariai logikai, nes pirmosios instancijos teismas iš anksto nusprendė dėl ateityje įvyksiančių aplinkybių.

Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nevykdant šiame punkte nustatyto įpareigojimo pertvarkyti statinį, turi būti vykdomi 28¹ straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti 1 punkto reikalavimą, t.y. įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju statinys turi būti griaunamas ir statybvietė tvarkoma Vilniaus rajono savivaldybės lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statinys turi būti griaunamas ir statybvietė tvarkoma atsakovų L. S. ir J. I. lėšomis. Pastarieji teismo sprendimo neskundžia. Kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas šioje dalyje atitinka teisės normas, o apelianto reikalavimas, kad privačios nelegalios statybos padariniai būtų šalinami dar ir Vilniaus rajono savivaldybės, o iš esmės jos gyventojų (bendruomenės) sąskaita yra perteklinis, prasilenkia su viešojo intereso gynimu, todėl negali būti tenkinamas.

Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – vienbutis gyvenamais namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas statybos leidimo pagrindu (t.1, b.l. 39-42). Tačiau naikinti statinio teisinę registraciją nėra pagrindo, nes statybos leidimą pripažinus negaliojančiu, teismo sprendimas per 3 turi būti išsiųstas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (CPK 275 str. 2 d.), kuris teismo sprendimo pagrindu privalės pakeisti registre esamus ginčo statinio duomenis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 2 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas iš dalies pakeičiamas, teismo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Panaikinamas 2008-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus statytojams L. S. ir J. I. išduotas Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SA-484; panaikinamas 2010-12-16 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 4-1320 įformintas sprendimas pritarti statybos leidimo išdavimui; pripažįstamas negaliojančiu 2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotas Statybos leidimas Nr. 883, kuriuo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statytojams L. S. ir J. I. buvo leista statyti naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).; atsakovai L. S. ir J. I. įpareigojami per dvejus metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį. Šių veiksmų per dvejus metus neatlikus, atsakovai L. S. ir J. I. įpareigojami savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2008-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus statytojams L. S. ir J. I. išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-484.

Panaikinti 2010-12-16 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 4-1320 įformintą sprendimą pritarti statybos leidimo išdavimui.

Pripažinti negaliojančiu 2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotą Statybos leidimą Nr. 883, kuriuo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statytojams L. S. ir J. I. buvo leista statyti naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovus L. S. ir J. I. per dvejus metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį. Šių veiksmų per dvejus metus neatlikus, įpareigoti atsakovus L. S. ir J. I. savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRūta BurdulienėVidas Stankevičius