Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokatui Arūnui Abraičiui

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. M. ieškinį atsakovui A. P. su trečiuoju asmeniu valstybės įmone „Turto bankas“ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

1957-04-17 d. A. P. iš šeimos namų, esančių (duomenys neskelbtini), išėjo ir lig šio jo gyvenamoji ir/ar buvimo vieta nėra žinoma.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-15 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27523-872/2018 A. P., gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas nežinomas), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas nežinia kur esančiu nuo 2019-01-01 d. Teismas šiame sprendime konstatavo, jog pareiškėjos I. M. ir liudytojų J. D. (pareiškėjos motinos ir V. P. sesers) ir T. V. (pareiškėjos sesers) parodymais patvirtinta, kad praėjus kelioms dienoms po santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo A. P. išėjo iš namų ir nuo to laiko jokių duomenų apie jo gyvenamąją ir buvimo vietą nėra.

Nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai)(CPK 182 str. ld. 2 p.)

1992-07-30 d. V. P. ir Vilniaus m. Karoliniškių seniūnija, atstovaujama seniūnijos seniūno pavaduotojos V. J., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties pagrindu V. P. nupirko (privatizavo) nuomojamą butą su rūsiu, adresu(duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr.:(duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) d. V. P. mirė, o ieškovė I. M. įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) d. mirus tetai V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas A. P. yra laikomas po sutuoktinės V. P. mirties likusio nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)), bendrasavininku.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vienoju vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Taigi, ginčo nekilnojamasis turtas įgytas esant santuokoje. Kol turtas nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu jis išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, o CK 3.87 straipsnyje nustatyta, jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokią įstatymų nustatyta prezumpciją buvo įtvirtinta LTSR Santuokos ir šeimos kodekso (toliau- SŠK) 21 str.. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. CK. Anksčiau galiojusio SŠK 22 str. 1 d. numatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Sutuoktinių turto pripažinimas asmenine nuosavybe SŠK detaliau nebuvo reglamentuotas.

Pagal CK 3.88 str. nuostatas, turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pagal CK 3.89 str. nuostatas - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju nelaikytina, jog ginčo butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-15 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27523-872/2018 įteisintas prejudicinis faktas, jo nereikia įrodinėti, jog praėjus kelioms dienoms po santuokos (1957-04-14 d.) sudarymo atsakovas išėjo iš namų ((duomenys neskelbtini)) ir nuo to laiko jokių duomenų apie jo gyvenamąją ir buvimo vietą nėra.

V. P. ir Namų valdyba Nr. 14, atstovaujama viršininko T. T., 1984-11-30 d. sudarė Tipinę sutartį, nuomojant gyvenamąjį būstą valstybinio ir visuomeninio fondo namuose. Nuomos sutarties pagrindu nuomotojas perdavė naudotis nuomininkui ir jo šeimos nariams gyvenamąją patalpą, susidedančią iš dviejų kambarių 31,00 kv. m. gyvenamojo ploto, (duomenys neskelbtini).

Ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1974-0-07 iki (duomenys neskelbtini) J. K. (V. P. sesuo, mirė (duomenys neskelbtini)); nuo 1974-08-07 iki (duomenys neskelbtini) V. P. (mirė (duomenys neskelbtini)); nuo 1987-08-27 d.- ieškovė I. M., nuo 1989-09-02 d.- A. T. (ieškovės duktė), nuo 2008-07-17 d.- O. T. (ieškovės vaikaitis), nuo 2014-07-30 d. - O E. Š. (ieškovės vaikaitis). Pagal tuo metu galiojusį reglamentą Namų knygoje užfiksuota jog ginčo bute gyveno V. P. (palikėja), K. J. (palikėjos sesuo) ir ieškovė I. M.. Akivaizdu, atsakovas A. P. ginčo bute niekada negyveno.

1992-07-30 d. velionė V. P. ir Vilniaus m. Karoliniškių seniūnija, atstovaujama seniūnijos seniūno pavaduotojos V. J., sudarė pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo buto savininke nurodyta V. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., įrašas galioja nuo 1992-07-30 d.

Atsakovas A. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką paskelbta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto puslapyje per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 130, 246 str.) (b.l. 46, 50). .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Kaip nustatyta byloje, valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, V. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas 47 kv.m. bendro ploto dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijimo pagrindas-1992-07-30 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 d. įstatymą Nr. 6-6129, įrašas galioja nuo 1992-07-30 d. (b.l. 13).

V. P. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b.l. 14). Ji 1974-08-07 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Ieškovė yra tetos V. P. turto įpėdinė.

Iš Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro 2018-05-15 d. liudijimo matyti, kad ieškovė I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) d. mirus V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šiame notaro biure yra pradėta paveldėjimo byla Nr. 22/2018/JK (b.l.15).

Palikimo atsiradimo vietos notarui patikrinus Gyventojų registro duomenis paaiškėjo, kad 1957-04-14 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota atsakovo A. P. ir velionės V. P. santuoka. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniai pasirinko (duomenys neskelbtini) pavardes (b.l. 6-8).

Byloje nėra duomenų apie Antono ir V. P. santuokos nutraukimą, turimas V. P. vardu turtas nebuvo padalintas.

A. P. gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat nėra žinių, ar pastarasis yra gyvas, nes jo gimimo metai yra (duomenys neskelbtini) d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-15 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27523-872/2018 A. P., gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas nežinomas), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas nežinia kur esančiu nuo 2019-01-01 d. (b.l. 9-10). Šiame sprendime įvertinus apklaustų teisminio nagrinėjimo metu liudytojų parodymus konstatuota, kad atsakovas A. P. praėjus kelioms dienoms po santuokos sudarymo išėjo iš namų ir nuo to laiko duomenų apie jo gyvenamąją bei buvimo vietas nežinoma. Jis savo gyvenamosios vietos niekur nedeklaravo, jo vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto (b.l. 12). .

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. buvo sudariusi santuoką su A. P., jis yra nekilnojamojo turto, ginčo buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Ieškovė prašo pripažinti nurodytą turtą velionės V. P. asmenine nuosavybe.

Ieškovės parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo butą velionė V. P. įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn, už savo asmenines lėšas ir turto įsigijimo metu aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nuo santuokos sudarymo 1957 metais V. P. su sutuoktiniu A. P. negyveno kaip šeima ir nevedė bendro ūkio, neturėjo bendro biudžeto, todėl ginčo butą ji pirko už savo asmenines lėšas, o turto įsigijimo metu aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn; įstatyme įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija pripažintina paneigta.

Teismas, svarstydamas ieškovės motyvus, atsižvelgia į tai, kad 1992-07-30 d. V. P. sudarė ginčo pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, pagal kurią nusipirko (privatizavo) nuomojamą dviejų kambarių. 47 kv.m. butą su rūsiu, adresu(duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) , kuriuo unikalus Nr.:(duomenys neskelbtini) (b.l. 11).

Kaip teisingai nurodė ieškovė, butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.:(duomenys neskelbtini)), įgytas 1992-07-30 d., Ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1974-0-07 iki (duomenys neskelbtini) J. K. (V. P. sesuo, mirė (duomenys neskelbtini)); nuo 1974-08-07 iki (duomenys neskelbtini) V. P. (mirė (duomenys neskelbtini)); nuo 1987-08-27 d.- ieškovė I. M., nuo 1989-09-02 d.- A. T. (ieškovės duktė), nuo 2008-07-17 d.- O. T. (ieškovės vaikaitis), nuo 2014-07-30 d. - O E. Š. (ieškovės vaikaitis). Pateiktoje Namų knygoje užfiksuota, jog ginčo bute gyveno V. P. (palikėja), K. J. (palikėjos sesuo) ir ieškovė I. M. Atsakovas nurodytame bute niekada negyveno, jokių įrašų apie tai nėra.

Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Remiantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Ginčo turto įgijimo metu ir ieškovės santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pagal šio straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kaip ir kiekviena kita prezumpcija, gali būti paneigta. Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Aplinkybės, kai sutuoktiniai negyvena kartu privatizuojamame bute, nekuria bendro turto, nesieja bendro gyvenimo su perkamu turtu, teismų praktikoje pripažįstamos patvirtinančiomis aiškiai išreikštą valia įsigyti turtą vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-10-19 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-585-262/2016).

Nagrinėjamu atveju esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad turtas, kurį prašoma pripažinti asmenine V. P. nuosavybe, įgytas už pastarosios asmenines lėšas, įgyjant šį turtą buvo aiški valia įgyti jį asmeninės nuosavybės teise (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Palikėjos sutuoktinis A. P. niekada nereiškė jokių teisių į nurodytą turtą. Kadangi A. P. prie turto įsigijimo ir jo išlaikymo neprisidėjo, turtas įgytas už velionės lėšas, remiantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. ir 2 d. nuostatomis, pripažintinas asmenine V. P. nuosavybe.

Tai, kad aptariamas turtas yra asmeninė V. P. nuosavybė, pripažįsta ir velionės įpėdinė ieškovė I. M., kuri yra šios bylos šalis (CPK 187 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur, todėl iš ieškovės nepriteistinos į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

P. V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini) d.), asmenine nuosavybe dviejų kambarių, 47 kv.m. bendro ploto, butą su rūsiu, kuriuo unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.