Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir J. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

V. U. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir J. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 18 325,29 Eur priteisimo solidariai iš kaltinamųjų J. M. ir V. U. atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. M. ir V. U. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2015 m. spalio 15 d., apie 20.22 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, bendros 672,35 euro vertės turtą – V. U., einant UAB (duomenys neskelbtini) rūkintojo pareigas, todėl turint laisvą prieigą visoje UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, darbo metu neteisėtai (be bendrovės vadovybės leidimo) atidarius saugomos UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos vartus, tokiu būdu pašalinus kliūtį J. M. neteisėtai įsibrauti į saugomą svetimą teritoriją, J. M. neteisėtai įvažiavus į bendrovės teritoriją automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to V. U. kartu su J. M. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose į plastikinius maišus sudėjus UAB (duomenys neskelbtini) mėsos gaminius ir šviežią mėsą bei išnešus juos iš patalpų ir sukrovus į J. M. vairuojamą automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 22.56 val. J. M. šiuo automobiliu išvažiavus iš UAB (duomenys neskelbtini) su pagrobtu svetimu turtu, tokiu būdu pagrobė 10,685 kg 69,24 euro vertės (1 kg – 6,48 euro) kiaulienos kumpio su oda ir lašiniu, 2,670 kg 21,63 euro vertės (1 kg – 8,1 euro) šaltai rūkytų kumpelių be lašinio, 2,68 kg 23,02 euro vertės (1 kg – 8,59 euro) šaltai rūkytos nugarinės, 6,12 kg 34,27 euro vertės (1 kg - 5,6 euro) šoninės su mėsa, 2,38 kg 13,23 euro vertės (1 kg – 5,56 euro) šaltai rūkytų lašinių, 5,08 kg 33,78 euro vertės (1 kg – 6,65 euro) šaltai rūkytos naminės dešros, 2,9 kg 16,38 euro vertės (1 kg – 5,65 euro) karšto rūkymo dešrelių, 1,74 kg 7,26 euro vertės (1 kg – 4,17 euro) kiaulienos ,,Grill” dešrelių, 5 kg 15,85 euro vertės (1 kg – 3,17 euro) Klaipėdos virtų dešrelių, 6 kg 25,02 euro vertės (1 kg – 4,17 euro) karštai rūkytų dešrelių ,,Grill”, 3,73 kg 23,09 euro vertės (1 kg – 6,19 euro) karštai rūkytų ,,Medžiotojų” dešrelių, 0,56 kg 2,34 euro vertės (1 kg – 4,17 euro) kepimo dešrelių vakuume, 0,505 kg 2,04 euro vertės (1 kg – 4,03 euro) ,,Šventinių” dešrelių, 0,78 kg 3,20 euro vertės (1 kg – 4,10 euro) virtos ,,Mėgėjų” dešros, 2,24 kg 13,53 euro vertės (1 kg – 6,04 euro) rūkyto karkų vyniotinio, 1,32 kg 8,24 euro vertės (1 kg – 6,24 euro) ausų – liežuvio vyniotinio, 0,96 kg 5,80 euro vertės (1 kg – 6,04 euro) ,,Dzūkų” karkos, 1,18 kg 4,70 euro vertės (1 kg – 3,98 euro) malto kiaulienos vyniotinio, 1,4 kg 6,47 euro vertės (1 kg – 4,62 euro) vištienos vyniotinio, 0,4 kg 1,84 euro vertės (1 kg – 4,60 euro) vištienos vyniotinio su abrikosu, 0,36 kg 0,98 euro vertės (1 kg – 2,73 euro) kepenų pašteto, 7,3 kg 62,71 euro vertės (1 kg – 8,59 euro) šaltai rūkytos kiaulienos nugarinės, 3,3 kg 18,48 euro vertės (1 kg – 5,6 euro) šoninės, 3,6 kg 21,74 euro (1 kg – 6,04 euro) ,,karkų” vyniotinio, 2,7 kg 17,96 euro vertės (1 kg – 6,65 euro) ,,Naminės“ dešros, 0,535 kg 4,33 euro vertės (1 kg – 8,09 euro) šalto rūkymo ,,Kumpinės“ dešros, 1,71 kg 17,84 euro vertės (1 kg – 8,68 euro) šalto rūkymo ,,Senolių“ skilandžio, 1,71 kg 11,08 euro vertės (1 kg – 6,48 euro) šalto rūkymo kumpio su oda ir lašiniu, 10,75 kg 29,35 euro vertės (1 kg – 2,73 euro) kepenų pašteto, 0,91 kg 3,73 euro vertės (1 kg – 4,10 euro) ,,Mėgėjų” dešros, 0,49 kg 1,97 euro vertės (1 kg – 4,03 euro) karšto rūkymo ,,Šventinių” dešrelių, 0,54 kg 2,25 euro vertės (1 kg – 4,17 euro) ,,Kepimo” dešrelių, 0,41 kg 2,56 euro vertės (1 kg – 6,24 euro) ,,Ausų-liežuvio” vyniotinio, 0,375 kg 1,49 euro vertės (1 kg – 3,98 euro) malto kiaulienos vyniotinio, 7,3 kg 33,58 euro vertės, (1 kg – 4,6 euro) šviežios kiaulienos nugarinės, 6,6 kg 22,37 euro vertės (1 kg – 3,39 euro) šviežios kiaulienos šoninės, 20 kg 92 euro vertės (1 kg – 4,6 euro) šviežios kiaulienos nugarinės.Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Arnoldas Blaževičius prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti ir tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs tam tikras aplinkybes, turėjo grąžinti bylą prokurorui tuo pagrindu, kad buvo surašytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų. Apelianto manymu, šioje byloje buvo teisinis pagrindas tokio sprendimo priėmimui, kadangi apklausiant kaltinamuosius iškilo abejonių dėl jų veiksmų teisinio vertinimo, nes buvo neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamą veiką, kuri jiems buvo inkriminuota, jie galimai įvykdė veikdami grupėje su kitais asmenimis, o taip pat galimai įvykdė sunkesnį nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai vienintelis sprendimo grąžinti bylą prokurorui motyvas buvo aplinkybė, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas nebuvo pareikštas kitam asmeniui, galimai įvykdžiusiam nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje kartu su kitais kaltinamaisiais. Taip pat patys kaltinamieji pasakojo apie tai, kad įvykdė ne vieną vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, todėl jų veika turėjo būti kvalifikuota pagal sunkesnį nusikaltimą. Tačiau teismas užėmė šališką poziciją, uždrausdamas ir šalindamas galimybę net ir kaltinimą palaikančiai prokurorei bei civilinės ieškovės „UAB (duomenys neskelbtini) atstovui uždavinėti klausimus, išeinančius iš kaltinimo ribų, taip atimdamas galimybę kaltinimą palaikančiai prokurorei BPK 256 straipsnio tvarka kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme, nes civiliniam ieškovui nesuteikta tokia teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, motyvuota nutartimi nepranešė prokurorui apie galimai kaltinamųjų kitas padarytas nusikalstamas veikas ir kitus bendrininkus. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nes apsiribojo kaltinamųjų apklausa pagal jiems pareikštus kaltinimus, ir netgi buvo šališkas, nes kaltinamiesiems pradėjus pasakoti apie kitus nusikalstamos veikos epizodus dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini), juos nutraukdavo ir neleisdavo pasisakyti, taip parodydamas, kad yra suinteresuotas užbaigti teisminį bylos nagrinėjimą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o ne objektyviai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 18 325,29 Eur priteisimo solidariai iš kaltinamųjų J. M. ir V. U. atmetė nurodydamas, kad visi pagrobti mėsos gaminiai buvo grąžinti civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau grąžinta produkcija negalėjo būti realizuojama, nes buvo pažeisti laikymo terminai, pakuotės, todėl ji privalėjo būti sunaikinta, tai ir patvirtina surašyti aktai. UAB (duomenys neskelbtini) atliekant 2015 m. spalio 30 d. inventorizaciją dėl įvykdytos vagystės nuostolių apskaičiavimo, teko sustabdyti produktų gamybą ir realizaciją. Dėl to įmonė patyrė apie 1668,57 Eur nuostolių, tad jie laikytini papildoma, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kilusia turtine žala. Tačiau teismas, atmesdamas civilinį ieškinį, visiškai nepasisakė dėl negautų pajamų, nors dėl inventorizacijos buvo sustabdyta UAB (duomenys neskelbtini) gamyba ir įmonė dėl to patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu objektyviąja prasme.Apeliaciniame skunde Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Renata Oželienė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti – automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti nusikaltimo padarymo priemone ir konfiskuoti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 307 straipsnio 6 dalies 2 punkto, taip pat BK 72 straipsnio nuostatas, neišsprendė daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (nusikaltimo padarymo priemonės) – transporto priemonės „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klausimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. nurodė, kad automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis iš UAB (duomenys neskelbtini) išvežė pagrobtą mėsą ir paruoštą produkciją, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas teisėtam savininkui saugoti iki atskiro teismo pareikalavimo, vėl yra pas jį, nes šį automobilį jis nusipirko, tik tinkamai neįformino pirkimo-pardavimo ir neperrašė savo vardu. Esant tokioms aplinkybėms prokurorė teigia, kad automobilis turi būti pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, jo buvimo vieta žinoma, todėl jis turi būti konfiskuotas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo J. M. gynėja prašė civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o prokurorės apeliacinį skundą išspręsti teismo nuožiūra. Nuteistojo V. U. gynėjas advokatas prašė prokurorės ir civilinės ieškovės apeliacinius skundus atmesti. Civilinio ieškovo atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas netenkinamas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką, kuri buvo inkriminuota kaltinamiesiems, jie galimai įvykdė veikdami grupėje su kitais asmenimis, o taip pat galimai įvykdė sunkesnį nusikaltimą, taip pat patys kaltinamieji pasakojo apie tai, kad įvykdė ne vieną vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, todėl jų veika turėjo būti kvalifikuota pagal sunkesnį nusikaltimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, motyvuota nutartimi nepranešė prokurorui apie galimai kaltinamųjų kitas padarytas nusikalstamas veikas ir kitus bendrininkus.Pagal BPK nuostatas, konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte (BPK 219 straipsnis) ir teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis); byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Taigi, teismas negali spręsti klausimo dėl kitų asmenų, kuriems byloje nebuvo pareikšti kaltinimai, baudžiamosios atsakomybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414-693/2016). BPK 257 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Tačiau ši įstatymo norma yra taikoma tuomet, kai būtent bylos nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų manyti, jog buvo padaryta kitų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju vien kaltinamųjų parodymai, kad jie įvykdė ne vieną vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, nelaikytini pakankamu pagrindu informuoti prokurorą apie kitas galimai padarytas nusikalstamas veikas. Be to, teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo ir prokuroras, kuriam ši informacija taip pat tapo žinoma. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal BPK 2 straipsnį, baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokuroras, o ne teismas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas užėmė šališką poziciją uždrausdamas ir šalindamas galimybę net ir kaltinimą palaikančiai prokurorei bei civilinės ieškovės „UAB (duomenys neskelbtini) atstovui uždavinėti klausimus, išeinančius iš kaltinimo ribų, tuo atimdamas galimybę kaltinimą palaikančiai prokurorei BPK 256 straipsnio tvarka kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme. Šie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi nebuvo būtina aiškintis klausimus, kurie nėra susiję su nagrinėjamos baudžiamosios dalyku. Tai savaime neužkirto kelio prokurorui teikti prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme, tačiau prokurorė šiuo atveju tokio prašymo nepateikė, todėl baudžiamoji byla buvo pagrįstai išnagrinėta tik dėl tų kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Juo labiau, kad byloje yra duomenys apie tai, kad ne tik dėl kitų asmenų, bet ir dėl šios bylos nuteistųjų, bei kitų galimų nusikalstamų veikų, yra priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 7, b. l. 1-21).Apeliaciniame skunde prašoma tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį dėl 16 656,72 Eur nuostolio inventorizacijos metu nustačius prekių trūkumą ir 1 668,57 Eur žalos dėl produktų gamybos ir realizacijos sustabdymo.BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad J. M. ir V. U. 2015 m. spalio 15 d., apie 20.22 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, bendros 672,35 Eur vertės turtą. Taigi šioje baudžiamojoje byloje J. M. ir V. U. yra nuteisti tik už 672,35 Eur vertės turto vagystę, todėl prašymas priteisti iš nuteistųjų visus nuostolius, UAB (duomenys neskelbtini) patirtus dėl prekių trūkumo, yra nepagrįstas, kadangi jų kaltė dėl kitų prekių trūkumo šiame baudžiamajame procese nebuvo nustatinėjama ir negali būti preziumuojama. Pažymėtina, kad civiliniam ieškovui turint objektyvių duomenų apie tai, kad dėl prekių trūkumo, kuris viršija 672,35 Eur, yra atsakingi tam tikri asmenys, jis gali kreiptis į policijos įstaigą ar prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Visgi šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio dalis dėl pavogtų prekių, kurių vertė viršija 672,35 Eur, buvo atmesta pagrįstai, kadangi J. M. ir V. U. nebuvo kaltinami pagrobę mėsos gaminių už daugiau nei 672,35 Eur.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai civilini ieškinį atmetė nurodydamas, kad visi pagrobti mėsos gaminiai buvo grąžinti civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), kadangi grąžinta produkcija negalėjo būti realizuojama, nes buvo pažeisti laikymo terminai, pakuotės, todėl ji privalėjo būti sunaikinta, tai ir patvirtina surašyti aktai.Baudžiamojoje byloje esančiame UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 30 d. nurašymo akte nurodyti dėl nudžiūvimo nurašyti produktai ir jų kiekiai po inventorizacijos (t. 2, b. l. 17, 18), tačiau jame nurodyti produktai, jų kiekiai ir kainos neatitinka kaltinime, pateiktame J. M. ir V. U., nurodytų produktų, jų kiekių ir kainų, taigi nėra pagrindo išvadai, kad dėl nudžiūvimo buvo nurašyti būtent tie mėsos produktai, kuriuos buvo pagrobę kaltinamieji. Be to, vien tai, kad produktai buvo nurašyti dėl nudžiūvimo, savaime nepatvirtina, kad dėl jų nudžiūvimo yra atsakingi būtent kaltinamieji ir šie produktai nenudžiūvo dėl kitų priežasčių. Negana to, nurašymo akte nenurodoma, kad šie produktai yra nebetinkami vartoti. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, visi iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrobti mėsos produktai, dėl kurių pagrobimo buvo kaltinami J. M. ir V. U., buvo grąžinti, todėl priteisti šių produktų vertę pinigine išraiška jokio pagrindo nėra. UAB (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliekant 2015 m. spalio 30 d. inventorizaciją dėl įvykdytos vagystės nuostolių apskaičiavimo, teko sustabdyti produktų gamybą ir realizaciją, dėl ko įmonė patyrė 1 668,57 Eur nuostolių, o tai laikytina papildoma dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų kilusia turtine žala (t. 7, b. l. 149–152). Tačiau civiliniame ieškinyje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių šį reikalavimą. Civilinė ieškovė nenurodė, kodėl vykdant inventorizaciją buvo būtina stabdyti produktų gamybą ir realizaciją, kadangi, aukštesniojo teismo nuomone, šie procesai (produktų gamyba ir inventorizacijos atlikimas) nėra susiję tarpusavyje. Iš civilinio ieškinio taip pat nėra aišku, kodėl būtent tokią sumą siekia prisiteisti civilinė ieškovė, kadangi tokios sumos nepagrindžia jokie pateikti dokumentai. Civilinio ieškinio priede Nr. 1 nurodomas dėl sustabdytos gamybos ir realizacijos atliekant inventorizaciją 2015 m. spalio 30 d. dėl įvykdytos vagystės nuostolių paskaičiavimas ir konstatuojama, kad dėl nevykusios realizacijos 2015 m. spalio 30 d. įmonė patyrė apie 1 274 Eur nuostolį (t. 7, b. l. 153). Tačiau apskaičiavimų lentelėje nurodomos ne negautos pajamos, o darbuotojų užmokesčiai (300,02 Eur) bei Sodros įmokos (94,55 Eur). Lieka neaišku, kodėl civiliniame ieškinyje nurodoma priteistina suma yra 1 668,57 Eur, paskaičiavime nurodoma suma – apie 1 274 Eur, o apskaičiavimų lentelėje nurodoma bendra 394,57 Eur suma. Pažymėtina ir tai, kad civilinė ieškovė nurodo ne negautų pajamų, o darbuotojams ir Sodrai išmokėtų sumų dydžius, nes tai niekaip nepatvirtina, jog šie mokėjimai nebūtų atlikti, jei kaltinamieji nebūtų padarę nusikalstamos veikos. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su civiliniu ieškiniu, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, atmesdamas civilinį ieškinį, visiškai nepasisakė dėl negautų pajamų, nors dėl inventorizacijos buvo sustabdyta UAB (duomenys neskelbtini) gamyba ir įmonė dėl to patyrė nuostolių, todėl yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu objektyviąja prasme.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui.Apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismas, atmesdamas civilinį ieškinį, nepasisakė dėl negautų pajamų, nesuponuoja išvados, kad bylą nagrinėjęs teismas galėjo būti šališkas objektyviąja prasme. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje gali būti priteista tik žala, tiesiogiai patirta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė civilinei ieškovei nepalankų sprendimą, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo. Nustatyta aplinkybė abejonių teismo nešališkumu ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, sukelti negali.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas netenkintinas, o ši Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Renata Oželienė apeliaciniame skunde prašo automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti nusikaltimo padarymo priemone ir konfiskuoti. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio teisinio reguliavimo prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Šio straipsnio nuostatos suponuoja, kad svarbiausia nustatyti, ar pagal bylos aplinkybes konfiskuojamas turtas priklauso turto kategorijai, kuri pagal BK laikoma konfiskuotinu turtu.Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-612/2012, Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011, 2K-339/2008).Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. M. į įvykio vietą atvyko būtent automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes be jo taptų sudėtinga (ar visai neįmanoma) išgabenti grobiamų mėsos gaminių, kurie svėrė daugiau nei 100 kg. Mėsos gaminiai buvo sudėti į automobilį. Taigi, nagrinėjamuoju atveju byloje nustatyta, kad automobilio kaip priemonės nusikalstamai veikai panaudojimas neabejotinai buvo įgyvendintas - nuteistasis J. M., susidėjęs mėsos gaminius, išvažiavo. Taigi akivaizdu, kad automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti pripažintas konfiskuotinu turtu.Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis (t. 1, b. l. 76), patvirtina, kad automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas R. I. vardu. Byloje yra duomenų apie tai, kad R. I. 2015 m. rugpjūčio 22 d. mirė (t. 1, b. l. 78), o liudytoja V. I., kuri buvo R. I. sutuoktinė, nurodė, kad su velioniu sutuoktiniu R. I. apie devynerius metus gyveno skyrium, todėl apie šį įvykį jai nieko nežinoma. Su sutuoktiniu jokio ryšio nepalaikė, todėl jo įgytais daiktais ir jų panaudojimu niekada nesidomėjo (t. 1, b. l. 82). Kaip įtariamasis apklaustas J. M. nurodė, kad automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau buvo registruotas R. I. vardu, kadangi jo turtas yra areštuotas (t. 6, b. l. 131). Darytina išvada, kad R. I. yra tik formaliai įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekonfiskavo automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonę – automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą R. I. vardu, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.