Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, laisvės apribojimu šešiems mėnesiams ir 20 MGL (753,20) Eur dydžio bauda;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės apribojimu vieneriems metams ir 20 MGL (753,20) Eur dydžio bauda;

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridėta 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 20 MGL (753, 20 Eur) dydžio bauda ir paskirta subendrinta 50 parų arešto ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5, 7 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir paskirtos pareigos – tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. K. 2020 m. liepos 7 d. apie 15 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini), pievoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. B., tyčia jai trenkė kuprine į nugarą, po ko sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, pargriovė ant žemės ir ją tempė, bei gulinčiai įspyrė į galvos sritį ir sudavė ne mažiau trijų smūgių ranka į veidą, taip mušdamas nukentėjusiajai J. B. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste nežymiai ją sužalojo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. K. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad su J. B. kartu gyvena apie 10 metų. Turi du nepilnamečius vaikus, tačiau vaikų atžvilgiu apribotos jų teisės ir dukros gyvena (duomenys neskelbtini). Su J. gyvena jos mamai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jis pats dažnai gyveno (duomenys neskelbtini). Su J. sutaria gerai, tačiau, kai abu pavartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų vyksta žodiniai konfliktai, kurių metu viskas perauga į smurtą. Tai ne pirmas kartas, kai prieš J. jis naudoja fizinį smurtą. 2020 liepos 7 d. abu pas kaimyną dirbo ūkio darbus, dėl to buvo pavaišinti alkoholiu. Abu buvo apsvaigę. Kadangi iš anksčiau buvo susitarę nusipirkti viščiukų auginimui, apie 15 val. kartu su sugyventine nuėjo ant (duomenys neskelbtini) kelio, kur juos pardavinėjo iš automobilio. Grįždami į savo namus, ėjo pro (duomenys neskelbtini) pieva. J. ėjo pirma, jis ėjo jai už nugaros. Pradėjo bartis dėl buitinių dalykų. Bekonfliktuojant, jis būdamas J. už nugaros, su savimi turėta kuprine smarkiai trenkė sugyventinei į nugarą, smūgio metu kuprinėje buvęs peilis įdūrė nukentėjusiajai į nugarą. Kuprinės dugnas ir šonas po įvykio buvo pradurti, turbūt, nuo jo smūgio kuprine, peilis buvo labai aštrus. Peilis iškrito ant žolės pro kuprinės apačią. Po smūgio kuprine, jis J. pagriebė už plaukų, pargriovė ir tempė pieva, kiek metrų galėjo tempti, nežino, bet neilgai. J., dar gulinčiai ant pievos, vieną kartą įspyrė, tačiau, kur, tiksliai pasakyti negali, taip pat, sudavė tris ar keturis kartus ranka į veido sritį. Tempė sugyventinę už plaukų, įspyrė ir sudavė smūgius į veidą nukentėjusiajai tyčia, nes buvo labai supykęs, tačiau peiliu įdurti tikrai neketino, nepagalvojo, kad suduodamas kuprine į nugarą, ten buvęs peilis įdurs J. Su J. abu po jų konflikto sugrįžo į namus, tačiau po kurio laiko J. iš namų išėjo ir iškvietė jam policijos pareigūnus. Ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išsivežė. Kad J. savo smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, jis supranta ir dėl to nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. Jų konfliktui su J. didelės įtakos turėjo ir tai, kad abu buvo neblaivūs. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis D. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, skiriant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutarta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, priimant nuosprendį, remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Nukentėjusioji J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu D. K. Kartu gyvena beveik 9 metus. Tarp jų nuolat vyksta konfliktai, ne pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu. Dėl buvusio ankstesnio smurto artimoje aplinkoje jam buvo nustatyti apribojimai nesiartinti prie jos ir nebūti namų adresu, todėl visą savaitę nežino, kur jis buvo. 2020-07-07 apie 15.00 val. ji ėjo prie pagrindinio asfaltuoto kelio, vedančio link (duomenys neskelbtini), ir iš atvažiavusio prekeivio nusipirko 10 mėsinių viščiukų bei pašaro jiems. Eidama su pirkiniais į namus, prie miške esančio kaimynų tvenkinio, ant pievelės eidama pajautė nugaros srityje skausmą bei šilumą. Po šio smūgio ji iš karto pajautė šilumą nugaroje ir atsisuko į D., matė kad D. rankose laikė juodos spalvos kuprinę. Peilio rankose D. neturėjo, kiek žino, peilį jis nešiojasi kuprinėje. Po to, D. ją sugriebė už plaukų, tempė per žolę, įspyrė į galvos sritį bei sudavė ranka smūgius. Kiek D. ranka sudavė smūgių, ji neskaičiavo ir negali pasakyti. Po spyrio į galvą ir smūgių ranka sužalojimų neliko, tačiau ji jautė fizinį skausmą. Tempiant ją žole, buvo akmenuota, todėl jai po tempimo liko mėlynė ant kairio žasto. Kai D. prieš ją smurtavo ji verkė, buvo išsigandusi. Grįžusi namo, ji nuėjo pas savo kaimynę J. K., kuri buvo atėjusi pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad ji iškviestų medikus, kadangi jai iš nugaros labai kraujavo. Konfliktas įvyko dėl šeimyninių priežasčių. Civilinio ieškinio ji D. K. nereikš (b. l. 31-33, 35-36).

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 liepos 7 d. ji buvo pas tėvus namuose, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jai būnant pas tėvus, apie 16 val. atlėkė J., kuri verkė ir prašė duoti telefoną arba iškviesti greitąją ir policijos pareigūnus. J. papasakojo, kad jai įdūrė peiliu ir parodė kraujuotą nugarą. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją, o J. ją nuvedė į tą vietą, kur buvo sužalota. Toje vietoje, ant žemės ji rado peilį, peilis buvo nedidelis, mėlyna rankena. Daugiau J. jai nieko nepasakojo, nesakė, kad prieš ją smurtavo D. K. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 76-77).

2020-07-07 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos G. G. tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, dėl aplinkybių nustatymo, nurodyta, kad 2020-07-07 apie 16.50 val. dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju A. L. ekipaže atpažinties numeriu (duomenys neskelbtini), iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti į iškvietimą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur sugyventinis peiliu dūrė moteriai į nugarą ir pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja J. K., kuri paaiškino, kad 2020-07-07 apie 15.30 val. buvo prie mamos namų, kai išgirdo, kaip kaimynė J. B., būdama netoli jos namų esančioje pievoje prie tvenkinio, rėkia, kad kas nors padėtų, o jos sugyventinis D. K. šaukė, kad imtų grėblį ir trauktų iš balos piniginę. Ji girdėjo konfliktą, iš pažiūros abudu buvo neblaivūs. Po kurio laiko J. atbėgo prie jos namų, matė, kad J. ranka kruvina, ji paprašė, kad ji iškviestų J. greitąją medicinos pagalbą, nes ją padūrė. J. nugaroje matė kruviną žaizdą. Moterį išsivežė greitoji medicinos pagalba į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių. D. K. sulaikė į įvykio vietą nuvykę kito ekipažo (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai J. G. bei L. R., 17.12 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB 0206, patikros sertifikato Nr. 1293613, patikra galioja nuo 2020-05-08 iki 2020-11-08, D. K. 18.05 val. nustatytas 1,66 promilės girtumas (paklaida 1,7%). Alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0675, patikros sertifikato Nr. 1179094, patikra galioja nuo 2020-04-25 iki 2020-10-25, J. B. 20.45 val. nustatytas 1,74 promilės girtumas (paklaida 1,7%). Buvo nustatyta, kad kilusio konflikto metu D. K. sumušė savo sugyventinę J. B., suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į kairės pusės galvos ir veido sritį, taip sukeldamas J. B. fizinį skausmą. J. B. nustatyta kraujuojanti žaizda nugaroje ir patinimas veide (b. l. 1, b. l. 4-7, 27-28).

2020-07-07 apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), šalia sodybos adresu (duomenys neskelbtini), esančios pievelės viduryje rastas ant žolės gulintis peilis. Peilis su plastikine mėlynos spalvos rankena ir balta metalo spalvos geležte. Peilis, kaip daiktinis įrodymas, apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos (b. l. 12-14, 15-20, 21-23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 569/2020 (06) nurodyta, kad J. B. nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste padaryta vieno trauminio poveikio kietu buku žalojančiu daiktu pasėkoje bei durtinė - pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje padaryta vieno trauminio poveikio aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimą, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, yra jo šeimos narys.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją J. B., su kuria jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai pasireiškė smūgiu kuprine į nugarą, sudavimu ranka nukentėjusiajai į veidą, spyriu į galvos sritį ir tampymu už plaukų. Šiais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Kad tikrai kilo tokie padariniai, patvirtina nukentėjusiosios J. B., liudytojos J. K. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada, policijos pareigūnės G. G. tarnybiniai pranešimai, kiti aukščiau aptarti rašytiniai bylos dokumentai. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo D. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis, jo teigimu, nusikalto, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir todėl negebėjo kontroliuoti savo elgesio, neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 19 straipsnio 1 dalis), atvirkščiai, ši aplinkybė tik sunkina. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir, kad nusikalto būdamas recidyvistu, nes turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis teisiamas jau šeštą kartą, anksčiau buvo teistas už nusikaltimą, susijusį su smurto artimoje aplinkoje panaudojimu, teistumas neišnykęs, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka ir byloje nėra duomenų, kad baudas būtų sumokėjęs (b. l. 128-132). Kaltinamasis Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau gydėsi, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), tačiau specialistai išvadoje nurodė, kad jam netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 133, 134-135). Kaltinamasis dirba – darbas nuolatinio pobūdžio, šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkesnių padarinių, į tai, kad šeima pragyvena iš kaltinamojo gautų darbinių pajamų, lanko nepilnamečius vaikus, iš kaltinamojo žodžių, keletą mėnesių nevartoja alkoholinių gėrimų, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl taikant BK 75 str. 2, 4, 5, 7 d. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam pareigas. Kaltinamasis šį nusikaltimą padarė iki priimant Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo nuosprendį, todėl paskirtina bausmė subendrintina su minėtu teismo nuosprendžiu (BK 63 str. 1, 4, 9 d.).

Skiriama bausmė už padarytą nusikaltimą sumažintina vienu trečdaliu, nes byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. liepos 7 d. 17.12 val., paleistas – 2020 m. liepos 09 d. 10.35 val. (b. l. 84, 86). Laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 140 straipsnio 9 dalis). D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 18,18 Eur žalos atlyginimo ryšium su nukentėjusiajai J. B. suteiktomis gydymo paslaugomis (b. l. 61-62, 63). Kaltinamasis D. K. ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji J. B. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, todėl buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 18,18 Eur (1 t., b. l. 63). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo žalą atlyginti. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Išdėstytų teisės aktų kontekste ir nustačius visas sąlygas, kurios yra būtinos kilti asmens civilinei deliktinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (gydymo paslaugų apmokėjimo), daroma išvada, kad kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui už J. B. suteiktas gydymo paslaugas (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 9 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 9 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 7 dalies 5, 6, 10 punktais (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti pareigas – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti nuteistajam, kad paskirtą 20 MGL dydžio baudą jis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Atšaukti vykdomąjį raštą, išduotą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį dėl 20 MGL dydžio baudos išieškojimo iš D. K.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai ((duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini)) iš D. K. 18,18 Eur (aštuoniolika eurų 18 ct) už nukentėjusiajai J. B. suteiktas gydymo paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.