Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, patikslintą ieškinį atsakovei I. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) iškeldinti atsakovę I. T. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti iš atsakovės 6 869,01 Eur skolą, 1 345,32 Eur delspinigių, 289,62 Eur sumą kas mėnesį už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki atsakovės faktinio išsikėlimo su visu jai priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis 2012-12-28 turto perdavimo išieškotojui aktu nuosavybės teise ieškovei perdavė atsakovės žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). 2014-01-09 ieškovė su atsakove sudarė Gyvenamojo namo nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei gyvenamąjį namą, o atsakovė įsipareigojo nustatytais terminais ir tvarka mokėti nuomos mokestį. Pažymėjo, jog atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. laiku nesumokant nuomos mokesčio, ieškovė siuntė pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, ragindama atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, o šiai nepadengus skolos, ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį. Pasak ieškovės, atsakovė buvo įspėta, jog nutraukus Nuomos sutartį ji privalo atlaisvinti gyvenamąjį namą, tačiau pastaroji ir toliau naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, vengia jį atlaisvinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų ir priteisti įsiskolinimą už atsakovei suteiktas nuomos paslaugas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), teismo nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota taip pat viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovės atstovė sutiko, jog byla būtų nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant, teismas CPK 231 str. 5 d. ir 246 str. 1 d. pagrindu iš parengiamojo teismo posėdžio iš karto perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė iškeldinti atsakovę I. T. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo esančių (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 869,01 Eur skolą už nuomą, 1 345,32 Eur delspinigių – iš viso – 8 214,33 Eur, kas mėnesį 289,62 Eur dydžio nuomos mokestį, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-22) iki faktinio atsakovės iškeldinimo iš minėtų patalpų dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 214,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovė buvo minėto namo nuomininkė. Konstatavo, jog ieškovė, būdama ginčo namo savininkė, gindama savo teisę naudotis namu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo (CK 4.98 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai namo nuomos teisiniai santykiai (CK 1.71 str. 1 d., 6.2 str.), atsakovė pagal nuomos sutartį įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti 289,62 Eur nuomos mokestį (Nuomos sutarties 6.1 p.). Nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį, kuomet atsakovė neteisėtai naudojosi namu, teismas laikė ieškovės nuostoliais CK 6.249 str. 1 d. prasme, kuriuos atsakovė privalo atlyginti ieškovei (CK 6.245-6.249 str.). Kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų mokėti ieškovei Nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį ir iki sprendimo priėmimo dienos gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės prašymai priteisti iš atsakovės 6 869,01 Eur skolą, 1 345,32 Eur delspinigius (Nuomos sutarties 4.3 p.), 289,62 Eur dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki faktinio atsakovės iškeldinimo iš minėtų patalpų dienos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįsti ir tenkintini.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, o nenustačius galimybės grąžinti bylą pirmos instancijos teismui, apeliacinės bylos nagrinėjimą prašo skirti žodinio proceso tvarka, nes apeliantė procese šioje byloje dalyvautų pirmą kartą. Nurodo, kad apeliantei nebuvo tinkamai pranešta apie vykstantį teismo procesą, ji negavo teismo šaukimo, kitų procesinių dokumentų, todėl negalėjo tinkamai gintis ar būti atstovaujama byloje. Apeliantė pabrėžia, jog šios bylos reikalavimas – iškeldinti atsakovę, todėl tai yra itin svarbus dalykas, apie kurį asmuo turi būti tinkamai informuotas. Šiuo atveju sprendimas priimtas nesudarius atsakovei galimybės teikti paaiškinimus, sudaryti taikos sutartį, būti pilnaverčiu proceso dalyviu. Pažymi, kad apeliantė ir iki teismo proceso nebuvo informuota apie nuomos sutarties nutraukimą. Nurodo, kad apeliantė turi sveikatos sutrikimų, pastaruoju metu gulėjo ligoninėje, ieškojo sprendimų sveikatai gerinti užsienyje, dėl ko nuomojamose patalpose jos praktiškai nebuvo ir tik iš skundžiamo teismo sprendimo atsakovė sužinojo, kad ieškovas dar 2015-02-27 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Apeliantė neturėjo galimybės suderinti skolos sumos, neturėjo galimybės jos ginčyti teisme, tad skolos ir delspinigių klausimas taip pat nėra aiškus, nurodo, jog nesutinka su priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kadangi ieškovę atstovauja bankroto administratorius, jam yra mokamas atlygis, patvirtintas kreditorių susirinkimo, todėl administratorius turėtų pagrįsti, kuo remiantis buvo patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teigia, jog apeliantės finansinės padėtis yra sunki.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą teismo tvarka tuo atveju, jei nesumokės susidariusio įsiskolinimo, juolab, apeliantė Nuomos sutartimi susitarto nuomos mokesčio nemokėjo nuo pat Nuomos sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2014-01-09, todėl turėjo pagrįstai tikėtis atsakomybės už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantė, atsisakydama priimti antstolio įteikiamus dokumentus, pati apribojo savo galimybes taikiai susitarti su Kredito unija, ginčyti Nuomos sutarties nutraukimą ar, kaip nurodo apeliaciniame skunde, siekti taikaus susitarimo be teismo proceso. Priešingai, apeliantė toliau piktybiškai gyveno išnuomotame Gyvenamajame name ir toliau nemokėjo Nuomos mokesčio. Apeliantė tik siekia suklaidinti teismą spekuliatyvaus pobūdžio argumentais, todėl apeliantės skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 263 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus apeliantei, t. y. teismas siuntė procesinius dokumentus ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tikrino Gyventojų registro duomenis ir siuntė procesinius dokumentus adresu, kuriame deklaruota paskutinė atsakovės gyvenamoji vieta, tikrino Sodra duomenis apie atsakovės darbovietę, nustatė, kad ji yra Lenkijoje, o tikslus adresas nėra nurodytas; įpareigojo ieškovą pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą. Ieškovui pasirinkus kitą dokumentų įteikimo atsakovei būdą, t. y. viešo paskelbimo būdu, pagrįstai priėmė nutartį įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Apeliantė nepateikia jokių įrodymų, kad įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo nepagrįstas arba viešas paskelbimas buvo netinkamas, taip pat jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui būtų priimtas kitoks sprendimas. Ieškovas pažymi, jog ieškinys teismui buvo pateiktas 2015-09-18, pranešimai buvo siųsti 2015-09-23 ir 2015-10-06, o Sprendimas priimtas 2016-01-28, t. y. po daugiau nei 4 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 str. 1 d. 2 p., pašto paslaugos teikėjas privalo pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai arba įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui. Taigi, net ir tuo atveju, jei tuo metu, kai pašto kurjeris buvo atvykęs įteikti apeliantei procesinius dokumentus, apeliantės ir nebuvo namuose, apeliantės pašto dėžutėje buvo paliktas pranešimas, kurį apeliantė turėjo galimybę rasti bet kuriuo metu ir kreiptis į paštą dėl pašto siuntos atsiėmimo. Pažymi, jog apeliantė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė 4 mėnesius buvo hospitalizuota. Apeliantės pateikiami dokumentai, neva pagrindžiantys jos hospitalizavimą bylos nagrinėjimo metu, patvirtina tik aplinkybę, kad apeliantė buvo hospitalizuota tik laikotarpiais nuo 2015-03-03 iki 2015-03-09 ir nuo 2015-03-09 iki 2015-03-13, t. y. nesusijusiais su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Apeliantė nepateikia nei įrodymų, kad yra sumokėjusi ar iš dalies sumokėjusi įsiskolinimą ieškovui, nei apskritai ginčija Nuomos sutarties nutraukimą, t. y. nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismo Sprendimas yra nepagrįstas. Vienintelis apeliantės motyvas, jog sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms už ieškinio, patikslinto ieškinio parengimą ir teisines paslaugas neva yra per didelės, taip pat yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė tik 1/4 ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė, nesąžiningai siekdama išvengti tiek ieškovo per antstolį teikiamų dokumentų įteikimo, tiek vengdama priimti jai tiek gyvenamosios vietos, tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresais siunčiamus teismo procesinius dokumentus, negali remtis savo neva pažeistų teisių gynimo garantijomis.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 str. apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, c.b. Nr. Nr. 3K-3-471/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, prašydama skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, nepateikė teismui motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Apeliantės skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ patikslintas ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, nusprendžiant iškeldinti atsakovę I. T. su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisiant susidariusią skolą. Apeliantės nuomone byloje yra CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytas pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

CPK 329 str. 3 d. 1 p. numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Atsakovė nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos proceso eigą.

Nustatyta, kad ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo atsakovei I. T. siųstas ieškinyje nurodytu atsakovės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu teismo procesiniai dokumentai neįteikti, neatsiėmus pašte (e. b. l. 27). Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Gyventojų registro duomenis ir nustatęs, kad atsakovės paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus išsiuntė šiuo adresu, tačiau jie taip pat nebuvo įteikti, neatsiėmus pašte (e. b. l. 30, 34). Neįteikus procesinių dokumentų atsakovei paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismas pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus atsakovės ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie ir vėl nebuvo įteikti, neatsiėmus pašte (e. b. l. 33). Pirmosios instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esančių duomenų nustatęs, kad atsakovė dirba Y. C. LP (Lenkijoje), tačiau ieškovė neprašė procesinių dokumentų atsakovei įteikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, įpareigojo ieškovę pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą (e. b. l. 35, 36-37). Vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad neturi tikslaus atsakovės darbovietės Lenkijoje adreso, o kuratoriaus paskyrimas yra netikslingas, kadangi kredito unija yra bankrutavusi, o kuratoriaus skyrimo procedūra pareikalautų papildomų finansinių išteklių, todėl prašė teismo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (e. b. l. 41-47). Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino, atsakovei procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu 2015-11-17 (e. b. l. 48-49); siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes teismas paskyrė civilinę bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2016-01-21, atsakovei teismo šaukimą įteikdamas viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto puslapyje (www.teismai.lt) (e. b. l. 50-51). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atstovė sutiko, jog byla būtų nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant, teismas CPK 231 str. 5 d. ir 246 str. 1 d. pagrindu iš parengiamojo teismo posėdžio iš karto perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė buvo tinkamai informuota apie civilinį procesą, jai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą viešo paskelbimo būdu. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytą absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-12-28 antstolio R. V. turto perdavimo išieškotojui – ieškovui aktu antstolis 2012-12-27 perdavė skolininkės – atsakovės turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)(e. b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nurodytas gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal 2012-12-28 turto perdavimo išieškotojui aktą (e. b. l. 17-18). Taip pat nustatyta, kad šalys 2014-01-09 sudarė Gyvenamojo namo Nuomos sutartį (e. b. l. 9-12), kuria atsakovei terminuotai (123 mėnesiams) buvo išnuomotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt, t. y. 289,62 Eur mėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 4.1, 6.1 p.). Sutarties 4.2 p. šalys sulygo, kad pasibaigus Sutarties terminui, atsakovė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti gyvenamąjį namą nuo visų atsakovei priklausančių asmeninių daiktų bei perduoti ieškovei namą tokios pačios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovei, išskyrus normalų nusidėvėjimą. 2015-02-02 ieškovė parengė atsakovei pranešimą dėl Gyvenamojo namo nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog atsakovė pažeidė Nuomos sutartimi nustatytas atsiskaitymo sąlygas, t. y. 2015-02-02 duomenimis, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 4 841,67 Eur nuomos mokesčio ir 1 345,32 Eur delspinigių, iš viso – 6 186,99 Eur. Ieškovė įspėjo atsakovę, jog ši suma turi būti sumokėta per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, o atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus šios sumos, Nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2015-02-27; nurodė, jog nutraukus Nuomos sutartį, atsakovė privalo nedelsiant atlaisvinti gyvenamąsias patalpas (e. b. l. 13).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ir iki teismo proceso nebuvo informuota ieškovo apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantė atsisakė priimti per antstolį teikiamą Kredito unijos pranešimą – dokumentų gavimo pažyma Nr. 15/8 patvirtina, kad 2015-02-12 atsakovė atsisakė priimti ieškovės parengtą pranešimą apie Nuomos sutarties nutraukimą (e. b. l. 14). Apeliantė nurodo, kad jei ieškovas būtų tinkamai informavęs atsakovę apie nuomos sutarties nutraukimą, pastaroji būtų turėjusi galimybę tiek suderinti įsiskolinimo aktą, tiek ir ieškoti kitos gyvenamosios vietos, tačiau pažymėtina, jog kaip pirmosios instancijos teismo yra nustatyta, apeliantė nuomos sutartimi susitarto nuomos mokesčio nemokėjo nuo pat nuomos sutarties sudarymo dienos (2014-01-09), todėl turėjo pagrįstai tikėtis atsakomybės už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Apeliantė skunde nurodo, jog dėl sveikatos sutrikimų pastaruoju metu gulėjo ligoninėse, poliklinikose ir konsultacijose sveikatos klausimais, kas lėmė retą buvimą namuose ir pateikia teismui gydymo įstaigos išrašą, kuriame nurodyta, jog apeliantė reanimacijoje gydyta laikotarpiu nuo 2015-03-03 iki 2015-03-09, vidaus ligų skyriuje gydyta nuo 2015-03-09 iki 2015-03-13. Pažymėtina, jog ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2015-09-18, atsakovei teismas procesinius dokumentus siuntė 2015-09-22, 2015-10-05 ir 2015-10-19, o sprendimą priėmė 2016-01-28, t. y. po daugiau nei keturių mėnesių. Apeliantės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ji hospitalizuota buvo laikotarpiu nuo 2015-03-03 iki 2015-03-13, t. y. dar iki ieškinio pateikimo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog bylos nagrinėjimo metu ji buvo išvykusi ir negalėjo atsiimti teismo siunčiamų procesinių dokumentų, o jų įteikimas viešo paskelbimo būdu būtų nepagrįstas ar netinkamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliantės teiginiai, kad jai nebuvo sudaryta galimybė būti pilnaverčiu proceso dalyvių, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė pateiktame procesiniame dokumente apskritai prieštarauja pati sau, vienur nurodydama, kad jai nebuvo pranešta apie procesą, nors yra puikiai žinoma jos gyvenamoji vieta ir per metus laiko ieškovas galėjo pasirūpinti procesinių dokumentų įteikimu, kitur teigdama priešingai, jog dėl sveikatos sutrikimų namuose būna retai.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytus apeliantės teiginius, jog nėra aiškus skolos ir delspinigių klausimas, kadangi tokiems savo teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (skaičiavimų ir pan.) (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog atsakovė, nurodydama, kad nėra aiškus skolos ir delspinigių dydis, nepateikė teismui jokių nuomos mokesčio įmokų mokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Apeliantė nesutinka su priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kadangi ieškovą atstovauja bankroto administratorius ir jam yra mokamas atlygis, patvirtintas kreditorių susirinkimo, todėl administratorius turėtų pagrįsti, kuo remiantis buvo patirti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog teisės aktai įpareigoja bankroto administratorių reikšti ieškinius ginant įmonės interesus, o vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 9 p. bankroto administratorius visus administravimo veiksmus, tame tarpe ir teisines paslaugas, gali atlikti pats arba įgalioti kitus asmenis šiems veiksmams atlikti, todėl pripažintina, kad teisinės paslaugos gali būti perkamos pagal poreikį. Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 2 200,99 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį ir patikslintą ieškinį, pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (atliktų darbų sąrašą, PVM – sąskaitas-faktūras bei vietinio mokėjimo nurodymus), todėl spręstina, kad ieškovas pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų atstovavimo išlaidų dydžio, vadovavosi CPK 98 str. 2 d. nurodytais kriterijais, atsižvelgė į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, nustatė, kad byla nėra sudėtinga, pateiktų procesinių dokumentų apimtis yra nedidelė, advokatas neatstovavo ieškovės interesų teismo posėdžio metu, rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, byloje įvyko tik vienas teismo posėdis, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumažino iki 500 Eur, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė nei patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartimi apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistas 287,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 287,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.